Prieš kone tris metus atleistas iš vienintelės žiedinės trasos vadovo pareigų ir tuoj pat sulaukęs kvietimo į teismą dėl įmonės skolų, šis, legendinis automobilių sporto žmogus susidūrė su sveikatos problemomis ir kurį laiką buvo dingęs iš viešosios erdvės. Sveikatai pasitaisius, o teismams nurimus, jis toliau vykdo veiklą, pagrinde užsiimdamas rūpinimusi autosporto veteranų renginiais.
Tuo metu, likimo valiai ir kone užtikrintam žlugimui paliktos įmonės vadovas Arūnas Samochinas tęsia kasdienes kovas dėl įstaigos išlikimo. Perėmęs „svajonių“ šturvalą, šis, su automobilių sportu mažai susijęs žmogus rado 11 milijonų litų skolą viešąjam sektoriui ir kone 400 tūkstančių skolą privačiąjam sektoriui. Paprastai tariant – nesumokėti pridėtinės vertės mokesčiai ir nemažos skolos, likusios nuo asfaltavimo darbų. Tai netik kasdienę veiklą stabdantys skaičiai – bet kokių skolų turinti įmonė taip pat negali tikėtis paramos iš Europos sąjungos fondų.
Nors ši persona susilaukė įvairių reakcijų iš automobilių sporto bendruomenės, jų tarpe ir besiilginčių buvusio vadovo tvarkos ir palaikymo ir pamatuotos kritikos, tačiau savo kaip vadovo darbą Arūnui dirbti pavyksta ir tą tenka daryti kasdien.
Per jau „naujuoju“ pramintą trasos istorijos laikotarpį išmokėta daugiau nei 300 000 litų skolų privačioms bendrovėms, o tame tarpe įmonės sąskaita antstolių buvo užrakinama kone kartą per savaitę. Taip pat per tą laiką atlikti minimalūs asfaltavimo darbai, prie „Ąžuolo“ posūkio pastatyta vis dar diskusijas kelianti tribūna, kuri daugelio įvertinta kaip neprioritetis objektas, tačiau kol kas labai visų mėgiama vos tik prasidėjus lenktynių metu prasideda lietus. Galutinis rezultatas buhalterijos suvestinėse po 2013 metų? 10 tūkstančių eurų pelno.
Taigi, turbūt būtų sąžininga sakyti, jog nors dabartinis „Nemuno žiedo“ vadovas nėra tobulas ir kartais stokojo supratimo apie sportinę reikalo pusę, tačiau dėka jo darbo Kauno rajone vis dar egzistuoja erdvė nutrūkgalvių linksmybėms ir treniruotėms.
Tuo tarpu kiek kitoks likimas ištiko buvusio vadovo gyvenimo darbu laikomą „Lietuvos Porsche klubą“. Kaip ir buvo galima tikėtis, visata išlygino trasai padarytą žalą ir Eduardui Jakui smogė iš pasalų. Sutikęs leisti po „Porsche“ klubo sparnu organizuoti vieną iš 2013 metų Lietuvos automobilių ralio čempionato etapų – ralį „Kauno ruduo 2014“ ir jo šturvalą atidavęs savo žentui Justinui Sipavičiui, šiuo metu sporto veteranas yra priverstas kovoti su kiek daugiau pusšimtį tūkstančių litų siekiančiamos skolomis. Tuo tarpu uošvį į skolų liūną įtraukęs Justinas šių metų ralį organizavo prisidengęs jau kitos įmonės pavadinimu, taip vengdamas mažame mieste nesunkiai rankamų skolininkų, tačiau surinkęs vos 30 ekipažų iš kurių finišavo tik 22, „Kauno ruduo 2014“ taip pat negali būti laikomas itin sėkmingu.
Ar iš šios istorijos galima kažko pasimokyti? Taip. Teisybė vis tik triumfuoja, tik kartais gana neįprastais būdais ir kiek vėluodama.
Kas laukia „Porsche“ klubo? Sunkios dienos, nes vos vieną „LAS taurės“ etapą organizuojantis, dabar pagrinde veteranų rankomis gyvuojantis klubas paliktą skolą mokės turbūt tiek pat, kiek „Nemuno žiedas“ bandys sudengti milijonines skolas sodrai.
Kas laukia „Nemuno žiedo“? Šiuo metu tikimasi, jog įstaiga bus įtraukta į beviltiškų skolininkų sąrašą ir taip išvengs VMI mosuojamo milijoninio dalgio. Kiek šviesesnės perspektyvos sklinda iš Kūno kultūros ir sporto departamento. Žiede apsilankęs naujasis vadovas Edis Urbonavičius panašu, kad blaiviai įvertino situaciją ir pažadėjo pagelbėti, bei neužmiršti ir šio sportininkų pamėgto kampelio, o trasos vadovas jau puse žodžio pradeda kalbėti, jog pavasarį vėl iš stalčiaus trauks praeitais metais paruoštą techninį trasos planą ir vėl galės ištarti magiškus žodžius – „Asfaltuojam čia“.
Nuotraukoje Justinas Sipavičius ir Gintaras Furmanavičius.
REKLAMA
REKLAMA
