Karklėje būstą įsirenginėjanti Rima susidūrė su absurdiška situacija. Moteris sugalvojusi įsirengti siurblinę tualeto nuotekoms, pasirodo, to padaryti negali. O prispyrus gamtiniams reikalams, jai tenka naudotis kibiru.
Draudžia įrengti siurblinę
Pastatas, kuriame Rima nori praleisti vasaras, stovi Pajūrio regioniniame parke, tad bet kokios statybos yra griežtai reglamentuojamos. Tai Rima patyrė savo kailiu, kai pamėgino įsirengti nuotekų sistemą.
„Kadangi niekas nesirūpino, kaip mes einam į tualetą, prasivedėm bendrus tinklus gatvyte penki žmonės. Savo lėšom. Ir dabar, kai baigiu rekonstruoti, pradėjau ruošti projektuką nuotekų ir vandentiekio įvadui“, – pasakojo R. Butkuvienė.
Tačiau tinklai taip suprojektuoti, kad be siurblinės niekas neveiks – unitazo turinys keliautų atgal į namus.
„Siurblinė yra tokia didelė bačka, ji niekaip netelpa. Yra smėlis ir du metrai mano žemės. Niekaip netelpa. Niekas ir neleistų kasti, nes viskas griūna“, – paaiškino moteris.
Rima parodė, koks plotas gali būti skirtas siurblinei. Iš vienos pusės tvora, o iš kitos kelias. Todėl moteris sugalvojo, atrodo, paprastą išeitį. Priešais pastatą, kitoje kelio pusėje, ji jau kelis dešimtmečius turi žemės sklypą, kuriame siurblinė puikiai tilptų. Tačiau Regioninio parko administracija ir to padaryti moteriai neleidžia.
„Šitokio sklypo Karklėje nerasi, kai 17 metų jis yra saugomas nuo visko. Net nuo manęs pačios. Teisės aktai nenumato įrengti komunikacijų kitame sklype“, – tikino Karklės gyventoja.
Baiminasi, kad siurblinė virs viešbučiu
Moteris kreipėsi ir į bendrovę „Klaipėdos vanduo“, kuri administruoja centralizuotus nuotekų tinklus. Šie sako, kad, kas priklauso nuo jų, viską yra padarę, o į tolimesnius procesus kištis negali.
„Šalia minėto sklypo yra įrengti centralizuoti nuotekų tinklai, todėl gyventojams, norintiems prie jų prisijungti, reikia parengti projektą. Įmonė yra išdavusi prisijungimo sąlygas ir šiuo metu vyksta projekto derinimas. Dabartiniame etape, deja, bendrovė neturi galimybės daryti įtakos pačio projekto derinimo metu, tai yra kitų įstaigų sprendimams“, – aiškino „Klaipėdos vandens“ atstovė Justina Kazragytė.
O sprendimus šiuo atveju priima Pajūrio regioninis parkas. Jų pozicija paprasta – siurblinę moteris nori statyti žemės ūkio paskirties žemėje. O parke, ypač žemės ūkio paskirties plotuose, negalimos jokios statybos. Nebent atstatant dokumentiškai užfiksuotus seniau buvusius pastatus. Antraip siurblinė greit gali virsti kelių aukštų viešbučiu. Kaip panašiai nutiko Palangoje, kuomet senos dušinės tapo gyvenamuoju namu.
„Žemės ūkio paskirties žemėje ir nebūna įrengiami nuotekų tinklai. Nuotekų tinklas yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis. Jei gyvenamojo namo statyba nenumatyta, tai automatiškai nėra vystomi ir jokie tinklai“, – dėstė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius.
Moteris ėmė grasinti
Tiesa, direkcijos vadovas sutiko, kad atsisakyti lauko tualetų būtina. Tokią politiką vykdo visa Lietuva. Tačiau net tai reikia daryti laikantis įstatymų.
„Ne tik direkcijos, ir pačio žmogaus pareiga yra rūpintis atitinkamai nuotekų tvarkymu. Tai iš esmės, ar nuotekų įrenginiai, ar kita inžinerinė infrastruktūra gali būti kuriama ten, kur yra numatytos statybos, kita veikla ir panašiai“, – tvirtino D. Nicius.
„Bet jie nesupranta, kad siurblinė nėra mano nuosavybė. Aš įrengsiu už savo lėšas, ją kaip ir prižiūrėsiu, jei suges, bet ji yra centralizuotų tinklų dalis. Tai aš svarstau dabar grąžinti lauko tualetą, galbūt reiktų arčiau pastatyti jį čia, kad tikrai visi eitų vasarą ir riestų nosis“, – svarstė Karklės gyventoja R. Butkuvienė.
Tad kol apsaugos zonų įstatymai ir teisės aktai nepasikeis, Rima ir jos svečiai prispirti reikalo ir toliau dalinsis kibiru.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
