Vilnius, kitaip nei Kaunas ir Klaipėda, neturi ir niekada neturėjo kariliono. Tačiau broliai dominikonai puoselėja idėją jį įrengti Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokšte. Tam reikia 5 mln. litų, o šiuo metu suaukota tik 32 tūkst. Bažnyčios rektorius brolis Paulius teigia neprarandantis vilties, kad projektą vis dėlto pavyks įgyvendinti, tačiau nei sostinės savivaldybė, nei Kultūros ministerija kol kas paramos nežada.
Karilionas – tai tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplektas. Juo, anot Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios rektoriaus brolio dominikono Pauliaus, galima groti įvairiausius kūrinius.
„Šiuo muzikos instrumentu galima groti absoliučiai viską, nuo Johanno Sebastiano Bacho iki džiazo. Juo galima atlikti Lietuvos himną, sugroti Ludwigo van Beethoveno „Elizą“. Juo galima groti Bacho preliudus, Fryderyko Chopino noktiurnus... Absoliučiai viską...“, – pasakojo vienuolis.
Lietuvoje, brolio Pauliaus teigimu, tėra 2 karilionai. Vienas jų Kaune – Karo muziejaus bokšte, kitas – Klaipėdos centrinio pašto bokšte. Vilniuje šio muzikos instrumento niekada nebuvo.
Pasak brolio Pauliaus, dėl praktinio idėjos realizavimo susitarta su olandų kompanija „Royal Eijsbouts“, atnaujinusia karilionus Kaune ir Klaipėdoje. Ši kompanija jau yra padariusi Šv. Jokūbo kariliono projektą ir laukia ženklo, kada bus galima imtis jo įgyvendinimo.
„Netgi pats Kremlius kreipėsi į juos, kad nulietų varpus. Jeigu Kremlius kreipėsi dėl varpų, tai reiškia, kad jie tikrai patikimi, kičo nedaro, dirba kokybiškai“, – kalbėjo Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios rektorius.
Kaip pastebėjo vienuolis, į tai, kad vieną dieną pietiniame Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokšte atsiras karilionas, atsižvelgė ir Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymu besirūpinanti vyriausybinė komisija.
„Pavyko įtikinti, kad įtrauktų karilioną į Lukiškių aikštės renovacijos projektą. Tai reiškia, kad tie, kurie dalyvauja konkurse, privalo atsižvelgti, jog jų kaimynystėje bus šitas muzikinis instrumentas“, – pasakojo pašnekovas.
Sumanymą remia visi, bet tik morališkai
Anot brolio Pauliaus, parengtas ne tik 61 varpo Šv. Jokūbo kariliono projektas – jau sutvarkyti absoliučiai visi reikalingi dokumentai, dešimčiai metų išduotas statybos leidimas.
Vienuolis skaičiuoja, kad jau dabar architektai, inžinieriai, vertėjai, teisininkai ir kitų sričių specialistai nemokamai suteikė paslaugų už 500–600 tūkstančių litų. Kariliono pagaminimas ir kitos su jo įgyvendinimu susijusios išlaidos, anot brolio Pauliaus, siekia apie 5 milijonus litų. Deja, kol kas tėra pavykę surinkti kiek daugiau nei 32 tūkstančius litų.
„Verslininkai buvo žadėję paremti, bet galiausiai atsisakė. Negali kaltinti tų žmonių – jie turėjo didelių finansinių problemų, kai kurie bankrutavo. Kreipėmės į ambasadas, faktiškai visoms joms išsiunčiau po kvietimą kiekvienai valstybei nupirkti po varpą.
Kiekviena valstybė turėtų savo varpą Vilniuje. Tai būtų labai gražus dalykas, deja... Tie, kurie atsakė, visi teigė, jog moraliai remia šitą dalyką, tačiau finansiškai nė vienas nenorėjo prisidėti“, – pasakojo vienuolis.
Anot brolio Pauliaus, kariliono Vilniuje idėją palaiko ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis, ir nemažai Seimo narių, ir buvęs Vilniaus miesto meras Vilius Navickas. Vis dėlto didžiausias viltis vienuolis deda į Vyriausybę, tęsiamos derybos su įvairiomis ministerijomis.
„Prašėme mums skirti keturis milijonus šitam dalyku, bet žinant, kokia dabar situacija... Labai sunku gauti... Bandėme paramos karilionui įsigyti ieškoti per laikraščius, netgi sąskaitos numeris buvo pateiktas, bet tik vieną kartą sulaukėme pervedimo – 100 litų.
Dar tie du procentėliai (pagal Paramos ir labdaros įstatymą skiriami 2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio – lrt.lt), turime aukų dėžutę bažnyčioje, bet ji irgi nepasiteisino. Vieną kitą lituką įmeta, taip per mėnesį pusantro tūkstančio daugių daugiausia surenkame“, – pasakojo vienuolis.
Kariliono muzika padėtų sukurti ypatingą atmosferą
Brolis Paulius neabejoja, kad geresnės vietos karilionui už Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštą Vilniuje nėra, kadangi Katedros bokšte jau yra aštuoni ar devyni varpai, o Vilniaus universiteto bokštas taip pat užimtas.
„Pagalvoju, čia yra tobula vieta. Lukiškių aikštė milžiniška, ji tikrai bus valstybinė, reprezentacinė aikštė, kurioje bus Lietuvos valstybiniai simboliai, galbūt degs Amžinoji ugnis. Lukiškių aikštė bus pagrindinė aikštė, į kurią prie paminklo žuvusiems už laisvę (kalbama apie Lukiškių aikštėje planuojamą paminklą „Laisvė“) atvykę užsienio prezidentai ir premjerai padės gėlių.
Būtų visai nieko, jeigu visi įvykiai, kurie vyks šioje aikštėje, būtų akomponuojami kariliono muzikos. Per valstybines šventes juo būtų galima groti Lietuvos himną. Jeigu čia atsirastų muzikinis instrumentas, kuriuo galima groti viską, įsivaizduokite, kokios galimybės atsivertų, kaip atgytų ši vieta...
Tai ne tik garsinis fonas kažkokių švenčių metu – būtų galima rengti tarptautinius karilionų muzikos koncertus...“, – sakė kalbėjo Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios rektorius brolis Paulius.
Vienuolis tikina, kad kariliono muzika aplink gyvenančių žmonių tikrai nevargins. Esą, kiek buvo teirautasi žmonių, jie visi pasisako už kariliono atsiradimą. Brolis Paulius pažymi, kad groti karilionu būtų galima tada, kai žmonės jau atsikėlę arba dar nesirengia gulti, taip pat per pietų pertrauką.
„Mes neketiname žmonių žadinti septintą ar aštuntą valandą ryto. Jeigu taip įvyks, kad mes turėsime karilioną, tai juo grosime be dešimt, be penkiolikos dvyliktą, kada žmonės eina pietauti, kad jiems būtų galimybė muzikos pasiklausyti. Ne paprasto varpų skambėjimo, bet kažkokių klasikos kūrinių.
Turime minčių karilioną automatizuoti, užprogramuoti jį taip, kad kasdien grotų skirtingą melodiją. Šeštadieniais sekmadieniais kariliono koncertas galėtų vykti po pietų – pusę dviejų, antrą valandą. Ir grojama būtų pusę valandos, kartais keturiasdešimt minučių – ne daugiau“, – dėstė pašnekovas.
Savivaldybė paramos artimiausiu metu nenumato
Visi lrt.lt kalbinti Vilniaus savivaldybės atstovai Šv. Jokūbo kariliono idėją teigė vertinantys palankiai ir pripažino, kad jis sostinei būtų reikalingas. Tačiau kalbai pasisukdavus apie galimą finansinę paramą sakė kol kas nieko pažadėti negalintys.
„Vilnius garsus ir nepakartojamas bažnyčių bokštais. Manau, kad kiekvienas vilnietis norėtų, kad juose skambėtų kuo daugiau varpų. Deja, miesto biudžeto situacija yra sudėtinga ir Taryba, dėliodama kitų metų prioritetus, visų pirma turi spręsti kasdienius klausimus, tokius kaip mokyklų ir sveikatos įstaigų renovacija, miesto skolų grąžinimas ir panašiai“, – sako Vilniaus meras Raimundas Alekna.
Vis dėlto, kaip pažymėjo Vilniaus savivaldybės Tarybos sekretorė Margarita Butkienė, tikimasi, kad įveikus ekonominę krizę, po kelerių metų bus galima grįžti prie kitų sostinės žmonėms svarbių klausimų.
Kaip informavo kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas neturi jokios informacijos apie šį projektą, todėl komentuoti situaciją, jos nežinant, būtų sudėtinga.
Kuomet ministras susipažins, sakė V. Gogelienė, tuomet ir bus galima kalbėtis šia tema, o kol kas, kol niekas nesikreipė su konkrečiu pasiūlymu ar projektu, ministrui sunku kalbėti bei aptarinėti.
Anot kultūros ministro atstovės spaudai, gali būti, kad brolis Paulius ar kiti asmenys kreipėsi, siuntė dokumentus į Kultūros ministeriją paramai gauti, tačiau tai bus aišku tik vasario mėnesį, kuomet visos paraiškos bus užregistruotos, o jų yra keli tūkstančiai.
Absoliuta Andželika Lukaitė
