Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio metu kalbėjo apie karą Ukrainoje.
![Žmonės eina priešais rankomis išsiuvinėtą Jano Matejko paveikslo „Griunvaldo [Žalgirio] mūšis“ kopiją tekstilės muziejuje Lodzėje (nuotr. SCANPIX)](https://static2.inspektorius.lt/usi/200x110/3/10/d1/d3/10d1d31d9abb2380bde0625d6bc3c8f6.jpg?v=4.2.7.12&t=cr&s=200x110&m=3&f=/Uploads/UArticles/leadPhotos/8f/06/99/6f/8f06996f31bb77de90baf7cc5b1fe794.jpg)
NATO pareigūnas įspėja: Ukrainos laukia „įtempta ir sunki vasara“
NATO pareigūnas prognozuoja, kad Rusija šią vasarą toliau lėtai žengs į priekį Ukrainoje, nepaisant didelių nuostolių – situacija išlieka niūri, ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu sulauktume proveržio, rašo „Defense One“.
„Esmė yra ta, kad situacija mūšio lauke išlieka sudėtinga. Ukraina ir toliau nestinga novatoriškos dvasios... bet laukia įtemptas ir sudėtingas vasaros laikotarpis“, – antradienį NATO viršūnių susitikime žurnalistams sakė aukšto rango NATO pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Rusija toliau „nuosekliai žengia į priekį“ Sumų regione, Ukrainos šiaurės rytų srityje, ir, atrodo, kuria buferinę zoną aplink Ukrainos Kursko įsiveržimo vietą, sakė pareigūnas. Rusijos pajėgos taip pat intensyvina operacijas Zaporižėje, Ukrainos pietryčiuose, pridūrė pareigūnas.
Trumpas po pokalbio su Zelenskiu: turiu pasikalbėti su Putinu
Trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vėliau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas truko apie 50 minučių.
D. Trumpas pareiškė, kad jo susitikimas Hagoje su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu buvo itin malonus. Tačiau paklaustas, ar su V. Zelenskiu aptarė ugnies nutraukimą, jis atsakė:
„Ne, ne. Tiesiog norėjau sužinoti, kaip jam sekasi", – po susitikimo sakė D. Trumpas.
„Žinote, kartais esame turėję šiek tiek sunkių momentų, bet jis negalėjo būti malonesnis“, – sakė D. Trumpas apie susitikimą, matyt, turėdamas omenyje liūdnai pagarsėjusį abiejų lyderių kivirčą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.
D. Trumpas taip par pažymėjo, jog padarė išvadą, kad Ukrainos prezidentas nori, jog karas baigtųsi.
„Ketinu pasikalbėti su Putinu ir pažiūrėti, ar galime tai [karą] užbaigti“, – pridūrė JAV prezidentas.
Zelenskis: susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“
V. Zelenskis kiek anksčiau pareiškė, kad Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose su JAV vadovu aptarė paliaubų Ukrainoje klausimą.
Jis teigė, kad susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“.
„Aptarėme, kaip pasiekti paliaubas ir tikrą taiką. Kalbėjomės apie tai, kaip apsaugoti savo žmones“, – nurodė jis.
Šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis buvo „patenkintas pokalbiu ir dėkingas D. Trumpui“.
Zelenskis teigia su Donaldu Trumpu aptaręs JAV oro gynybos sistemų pirkimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu aptarė JAV oro gynybos sistemų pirkimą.
„Su prezidentu aptarėme mūsų žmonių apsaugą – pirmiausia amerikietiškų oro gynybos sistemų pirkimą“, – socialiniuose tinkluose nurodė ukrainiečių prezidentas.
V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas yra „pasirengęs pirkti šią įrangą ir remti amerikiečių ginklų gamintojus“.
Trumpas svarstys galimybę tiekti Ukrainai sistemas „Patriot“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiantis galimybę tiekti sistemas „Patriot“ Ukrainai, kuriai, jo teigimu, jų reikia labiau nei bet ko kito.
D. Trumpas tai sakė trečiadienį per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Hagoje, pranešė „Ukrinform“. „Pažiūrėsime, ar galime kai kurias iš jų tiekti“, – sakė D. Trumpas, komentuodamas tokių tiekimų galimybę.
Jis sakė, kad priešraketines raketas „labai sunku gauti“, nes JAV taip pat reikia šių sistemų, jos buvo tiekiamos Izraeliui ir yra „100 proc.“ veiksmingos. Ukrainai labai reikia šių raketų, pripažino D. Trumpas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė skubų oro gynybos sistemų poreikį Ukrainai, įskaitant amerikiečių gamybos „Patriot“ paleidimo įrenginius ir jiems skirtas raketas. Jis taip pat sakė, kad Ukraina yra pasirengusi pirkti šiuos ginklus.
Donaldas Trumpas maloniu vadina susitikimą su Volodymyru Zelenskiu Hagoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo susitikimas Hagoje su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu buvo itin malonus.
„Žinote, kartais esame turėję šiek tiek sunkių momentų, bet jis negalėjo būti malonesnis“, – sakė D. Trumpas apie susitikimą, matyt, turėdamas omenyje liūdnai pagarsėjusį abiejų lyderių kivirčą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.
V. Zelenskis kiek anksčiau pareiškė, kad Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose su JAV vadovu aptarė paliaubų Ukrainoje klausimą.
Jis teigė, kad susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“.
„Aptarėme, kaip pasiekti paliaubas ir tikrą taiką. Kalbėjomės apie tai, kaip apsaugoti savo žmones“, – nurodė jis.
Šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis buvo „patenkintas pokalbiu ir dėkingas D. Trumpui“.
Ukrainos vadovo biuras atskirai nurodė, kad susitikimas truko apie 50 minučių.
Vladimiras Putinas dėl TBT orderio nevyks į BRICS susitikimą Brazilijoje
Vladimiras Putinas nevyks į Braziliją, kur kitą mėnesį vyks BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento arešto orderį, trečiadienį pranešė Kremlius.
„Prezidentas dalyvaus vaizdo ryšiu. Taip yra dėl tam tikrų sunkumų, susijusių su TBT reikalavimais“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ir pridūrė, kad į liepos 6–7 dienomis Rio de Žaneire vyksiantį susitikimą vyks užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Brazilija yra TBT narė, todėl privalėtų vykdyti V. Putino arešto orderį, jei jis atvyktų į viršūnių susitikimą.
V. Putinas nuolat giria BRICS klubą kaip atsvarą tam, kas, jo žodžiais yra Vakarų hegemonija pasaulio arenoje.
Ši šalių grupė, pavadinta pagal įkūrėjų – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos ir Pietų Afrikos – pavadinimus, įsipareigoja skatinti prekybą ir bendradarbiavimą, nors tai nėra prekybos paktas ir turi nedaug institucinių ryšių.
Nuo 2022-ųjų, kai pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, V. Putinas nebuvo išvykęs į jokią Vakarų šalį.
Praėjusiais metais Kremliaus šeimininkas surengė kelionę į Mongoliją – ir tai buvo pirmoji jo kelionė į TBT narę nuo tada, kai Hagoje įsikūręs teismas 2023 metais išdavė orderį.
Ulan Batoras sulaukė TBT ir Europos Sąjungos (ES) kritikos dėl to, kad leido V. Putinui ten keliauti.
TBT arešto orderis V. Putinui išduotas dėl įtariamo priverstinio Ukrainos vaikų deportavimo.
Rusai per vieną dieną Ukrainos Donecko srityje pražudė tris ir sužeidė 11 žmonių
Birželio 24 d. okupantai rusai pražudė tris Ukrainos Donecko srities gyventojus ir dar 11 sužeidė, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, rusai tris srities gyventojus pražudė Pokrovske, Zoloti Pruduose ir Novojavlenece. Dar 11 žmonių buvo sužeisti.
Pažymima, kad bendras Rusijos aukų skaičius Donecko srityje (3 287 žuvusieji ir 7 371 sužeistasis) neapima Mariupolio ir Volnovachos.
Zelenskis atskleidė, apie ką kalbėjosi su Trumpu Hagoje
Trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, skelbia UNIAN.
Vėliau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas truko apie 50 minučių.
V. Zelenskis pareiškė, kad Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose su JAV vadovu aptarė paliaubų Ukrainoje klausimą.
Jis teigė, kad susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“.
„Aptarėme, kaip pasiekti paliaubas ir tikrą taiką. Kalbėjomės apie tai, kaip apsaugoti savo žmones“, – nurodė jis.
Šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis buvo „patenkintas pokalbiu ir dėkingas D. Trumpui“.
Ukrainos vadovo biuras atskirai nurodė, kad susitikimas truko apie 50 minučių.
Rusai per vieną dieną Ukrainos Donecko srityje pražudė tris ir sužeidė 11 žmonių
Birželio 24 d. okupantai rusai pražudė tris Ukrainos Donecko srities gyventojus ir dar 11 sužeidė, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, rusai tris srities gyventojus pražudė Pokrovske, Zoloti Pruduose ir Novojavlenece. Dar 11 žmonių buvo sužeisti.
Pažymima, kad bendras Rusijos aukų skaičius Donecko srityje (3 287 žuvusieji ir 7 371 sužeistasis) neapima Mariupolio ir Volnovachos.
Ukrainos prezidentas patvirtins planus dėl tarptautinio tribunolo Rusijos karo nusikaltimams tirti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį turėtų oficialiai patvirtinti planus įsteigti naują tarptautinį teismą, kuris galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukšto rango Rusijos pareigūnus už veiksmus per plataus masto invaziją.
Šis specialusis tribunolas bus įsteigtas pagal Ukrainos ir Europos Tarybos – svarbiausios žmogaus teisių institucijos Senajame žemyne – susitarimą. Skelbdamas apie šio tribunolo įsteigimą, V. Zelenskis apsilankys šioje Strasbūre įsikūrusioje organizacijoje.
Specialiuoju tribunolu siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukšto rango Rusijos pareigūnus už nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, yra vykdomi per daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tarptautiniai teismai, įskaitant Hagoje įsikūrusį Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), neturi jurisdikcijos patraukti Rusijos piliečių baudžiamojon atsakomybėn už invazijos metu padarytus nusikaltimus.
Nuo pat plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasario mėnesį Ukraina reikalauja, kad būtų įsteigtas specialus tribunolas. Kyjivas siekia, jog šis tribunolas ne tik persekiotų už karo nusikaltimus, kuriuos, Ukrainos teigimu, vykdo Rusijos pajėgos.
Rusija neigia bet kokius kaltinimus dėl karo nusikaltimų.
Tačiau dar lieka neišspręstų klausimų, įskaitant ir tai, kur bus įkurta šio teismo būstinė. Iš pradžių siūlyta ją steigti Hagoje, tačiau galutinis sprendimas kol kas nepriimtas.
Rusija savo piliečių neperduoda tarptautiniams teismams, todėl neaišku, ar Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kada nors atsidurs teisiamųjų suole.
Pagal tarptautinę teisę pareigas einantys valstybių vadovai ir aukšto rango pareigūnai, įskaitant prezidentą, premjerą ir užsienio reikalų ministrą, turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Tai reiškia, kad bet kokie kaltinimai V. Putinui galėtų būti pateikti tik jam pasitraukus iš Rusijos prezidento pareigų.
Agresijos nusikaltimui negalioja senaties terminas.
Šią instituciją finansuos ją remiančios šalys, vadinamos Pagrindine grupe, įskaitant Nyderlandus, Japoniją ir Kanadą.
Jungtinės Valstijos palaikė projektą buvusio prezidento Joe Bideno kadencijos metu, tačiau Donaldo Trumpo administracija šios iniciatyvos neremia.
Rusija paskelbė apie dviejų Moldovos piliečių, įtariamų šnipinėjimu, sulaikymą
Rusija trečiadienį pranešė, kad sulaikė du Moldovos piliečius, kurie įtariami esantys užsienio agentai, ir apkaltino proeuropietišką Kišiniovo valdžią bandymu pakenkti šalies saugumui.
Moldova kol kas nekomentavo šio incidento, tačiau pati yra apkaltinusi Maskvą šnipinėjimu.
Pastaraisiais metais Maskvos ir Kišiniovo santykiai smarkiai pablogėjo.
Kišiniovas ne kartą yra apkaltinęs Maskvą bandymu destabilizuoti Moldovą ir kišimusi į šalies rinkimus.
Kremlius atmeta šiuos kaltinimus, vadina juos „isteriškais“ ir teigia, kad Kišiniovas tokiu būdu bando sabotuoti dvišalius santykius.
„Mes prarastume galimybę su jais kalbėtis“: JAV paaiškino situaciją su Rusija
JAV neketina reaguoti į Europos Sąjungos raginimus įvesti naujas sankcijas Rusijai, nes tai gali sutrukdyti deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos, pareiškė Valstybės departamento vadovas Marco Rubio.
„Jei padarysime tai, ko visi čia (ES) nori, t. y. užversime juos naujomis sankcijomis, tikriausiai prarasime galimybę su jais kalbėti apie ugnies nutraukimą, o kas tada su jais kalbės?“ – sakė R. Rubio interviu „Politico“. Jis pridūrė, kad Vašingtonas ketina toliau bendradarbiauti su Maskva, kad pasinaudotų galimybe „pakeisti situaciją ir priversti juos sėsti prie derybų stalo“.
Tuo pačiu M. Rubio patikino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žino, kada bus tinkamas laikas ir vieta“ naujoms sankcijoms prieš Rusiją. Tačiau po to „derybų su Rusija langas greičiausiai užsidarys“, mano valstybės sekretorius. Pasak jo, šiuo metu taikus dialogas yra aklavietėje, o Maskva mano, kad gali pasiekti savo tikslus karo lauke, ypač bandydama visiškai užimti keturias iš dalies okupuotas Ukrainos sritis. Tačiau Vašingtone manoma, kad Rusijai tai bus sunku pasiekti, padarė išvadą M. Rubio.
Trumpas nenori skelbti sankcijų, nes jos „brangiai kainuoja“
G7 viršūnių susitikime, kuris vyko Kanadoje birželio viduryje, D. Trumpas pareiškė, kad neįves naujų apribojimų Rusijai, nes vis dar laukia galimybės sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos. Jis taip pat priminė, kad sankcijos – „tai ne vienpusio eismo gatvė“, be to, jos JAV kainuoja „gana didelę sumą“.
Birželio pradžioje D. Trumpas paprašė respublikonų senate kol kas nepriimti įstatymo dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai, pagal kurias būtų įvesti 500 proc. muitai prekėms, importuojamoms į JAV iš šalių, kurios pirks Rusijos naftą, dujas, uraną ir kitus energijos išteklius. Tuomet, remiantis „Reuters“ šaltiniais Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas vis dar tikėjosi, kad jam pavyks pasiekti „vaisingų derybų“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis taip pat tikėjosi, kad po karo pabaigos JAV galės pradėti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija.
„Geras vaikinas, šiandien susitiksiu su juo“: Trumpas patvirtino, kad susitiks su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadinimo V. Zelenskį „geru vyruku“ ir pridūrė, kad „aptars su Zelenskiu jo problemas“. JAV prezidentas pažymėjo, kad taip pat kalbėjosi su V. Putinu, kuris buvo „labai malonus“ dėl karinių veiksmų Irane klausimo.
„Jis pasiūlė pagalbą dėl Irano, aš jam pasakiau: padarykite man paslaugą, man reikia pagalbos dėl Rusijos“, – sakė Trumpas. V. Zelenskio susitikimas su D. Trumpu numatytas po NATO lyderių plenarinės sesijos. Taip pat V. Zelenskis susitiks su Danijos, Naujosios Zelandijos ministrais pirmininkais, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos atstovais, taip pat su NATO generaliniu sekretoriumi.
Per Rusijos raketų smūgį Dniprui žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 18, sužeistųjų – beveik 300
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Dnipro mieste žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 18, sužeistųjų – beveik iki 300. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Po vakar dienos siaubo sritis gedi savo gyventojų. Per priešo ataką 18 gyventojų netekęs Dnipras šiandien gedi. Ir Samaras, kur agresorius pražudė du žmones. Gedi visa Dnipropetrovsko sritis. Šis skausmas juntamas kiekvienoje širdyje. Jis niekada nepraeis“, – teigiama įraše.
S. Lysakas pridūrė, kad per smūgį srityje beveik 300 žmonių buvo sužeista.
Rusai antradienį balistinėmis raketomis atakavo Dnipropetrovsko sritį.
NATO vadovas: JAV visiškai įsipareigojusios dėl kolektyvinės gynybos
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo.
„Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.
Branduolinis atgrasymas: britai pirks iš JAV labai modernių naikintuvų
Hagoje vykstant NATO viršūnių susitikimui, Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė apie sprendimą pirkti iš JAV labai modernių naikintuvų savo branduoliniam atgrasymui stiprinti. Bus užsakyta mažiausiai 13 naikintuvų F-35A, galinčių numesti branduolines bombas. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasveikino britų sprendimą, pavadindamas jį svarbiu indėliu į transatlantinio karinio aljanso branduolinį atgrasymą.
Zelenskis: Rusija be Irano režimo to nebūtų galėjusi padaryti
Rusija nuo karo pradžios paleido į Ukrainą 28 743 iraniečių gamybos dronus „Shahed“. Vien tik šį birželį jų suskaičiuota 2 736, antradienį savo kalboje Nyderlandų parlamente, kuri vėliau buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusų pajėgos daugiau kaip trejus metus trunkančiame savo kare naudoja dronus pirmiausiai per naktines atakas, per kurias vis nukenčia gyvenamieji rajonai.
Be „Irano režimo“ Rusija nebūtų galėjusi to padaryti, kalbėjo V. Zelenskis. „Maskva iš tikrųjų negerbia aljansų ir pastoviai išduoda vadinamuosius „partnerius“, tačiau vis tiek plečia santykius su kruvinais režimais. Su tokiais „draugais“ Rusija tik gerina savo gebėjimą žydyti“, – tęsė prezidentas.
Tuo tarpu Ukraina be partnerių paramos nebūtų buvusi pajėgi didžiąją dalį šių dronų numušti, pabrėžė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Nyderlandus ir kitas Vakarų sąjungininkes.
Hagoje antradienį prasidėjo dvi dienas truksiantis NATO viršūnių susitikimas.
NATO šalys skelbs istorinį sprendimą – patys planai liks įslaptinti
NATO lyderiai trečiadienį turėtų oficialiai patvirtinti didžiulį gynybos išlaidų padidinimą didžiausiai nuo Šaltojo karo laikų aljanso apginklavimo programai finansuoti, sąjungininkėms besirengiant galimam Rusijos puolimui NATO teritorijoje.
„Tai didelis, ambicingas, istorinis ir labai svarbus šuolis siekiant užtikrinti mūsų ateitį“, – Hagoje, kur vyksta šių metų viršūnių susitikimas, sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolat spaudžiamos didinti gynybos biudžetus, antrąją ir paskutinę susitikimo Nyderlandų mieste dieną NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti iki 2035 m. gynybai ir su ja susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iki šiol NATO sąjungininkės buvo įpareigotos gynybai skirti ne mažiau nei 2 proc. savo ekonominio išdirbio – dėl šio tikslo buvo susitarta dar 2014 m., tačiau visos valstybės narės jį būtų pasiekusios tik šiemet.
Pagal naująjį įsipareigojimą pagrindinėms karinėms išlaidoms turės būti skiriama ne mažiau nei 3,5 proc. BVP, o dar 1,5 proc. BVP bus skiriama papildomoms išlaidoms, tokioms, kaip dvejopo naudojimo infrastruktūros įrengimas kariniais tikslais.
Tokios papildomos lėšos ateinančiais metais turi padėti užtikrinti didelio masto atgrasymo ir gynybos pajėgumų plėtrą, mat nesiliaujantis Rusijos puolimas Ukrainoje rodo, kad transatlantiniam aljansui būtina labiau pasirūpinti savo apsauga.
Patys finansavimo planai yra įslaptinti, tačiau M. Rutte sakė, kad tikisi, jog NATO sąjungininkės penkeriopai padidins oro gynybos pajėgumus ir įsigis tūkstančius naujų tankų ir šarvuočių bei milijonus artilerijos sviedinių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu senas pirdyla Trampas supyko, kad Iranas ir Izraelis vis tiek vienas kitą apšaudo. Pirdyla manė, kad ir šį karą sutvarkys per 24val. bet gavosi piššš.
Slava Ukraini, Šalom Izrael, smert kacapam!
„Bloomberg“: už uždarų durų – tikrasis Trumpo požiūris į karą Ukrainoje
Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“.
Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio metu kalbėjo apie karą Ukrainoje.
Pasak neįvardyto „Bloomberg“ šaltinio, už uždarų durų D. Trumpas sakė, kad reikia kažką daryti dėl Ukrainos, nes situacija ten yra „visiškai nekontroliuojama“.
„Nors jis nesileido į detales, šis komentaras buvo vertinamas kaip teigiamas JAV prezidento įsitraukimo į [situaciją apie] Ukrainą ženklas“, – pažymi „Bloomberg“.
Kaip rašė UNIAN, per pokalbius su spaudos atstovais D. Trumpas atsargiai pripažino galimybę tiekti Ukrainai oro gynybos sistemas, žadėdamas „pažiūrėti“, ką šiuo klausimu būtų galima padaryti.
Be to, JAV prezidentas pirmą kartą pripažino, kad Rusija gali planuoti agresiją už Ukrainos ribų. Tai jis pasakė NATO susitarimo padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP kontekste.