Karas Ukrainoje. Ukrainiečiai skelbia smūgių rusams rezultatus: Kryme atakuotas 25 mln. kainuojantis lėktuvas

Šią savaitę jūroje netoli šiaurinės Lenkijos pakrantės rastas dronas buvo rusiškos kilmės „Gerbera-2“ aparatas su sprogmenimis, o šalį jis galėjo pasiekti per Lietuvą, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Pirmadienį radus bepilotį, jis „buvo apsaugotas, ir nustatyta, kad jis buvo ginkluotas“, žurnalistams sakė karinių reikalų prokuroras Bartoszas Okoniewskis (Bartošas Okonevskis).

„Jame buvo kovinė galvutė su detonatoriumi“, – teigė B. Okoniewskis, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Kariuomenė atliks tolesnį drono tyrimą, kad nustatytų, iš kur jis atskrido ir koks buvo jo numatytas taikinys.

Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) pirmadienį pranešė, kad kariškiai droną aptiko netoli Rusinovo kaimo šiaurės vakarų Lenkijoje ir ištraukė jį iš jūros.

Kaip rašo „TVP World“, ministras užsiminė, kad šis dronas galėjo būti tas pats bepilotis orlaivis, kuris sekmadienį praskrido virš Lietuvos.

Dronas „vėliau kirto Lietuvos sieną ir įskrido į Rusijos Kaliningrado sritį ir greičiausiai veikė virš Baltijos jūros“, teigė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Šiaurės vakariniame Ščecino mieste esančios apygardos prokuratūros karinių reikalų skyrius dėl šio incidento pradėjo tyrimą.

B. Okoniewskis nurodė, kad skyrius atlieka tyrimą dėl įtariamo kaltinimo „sukėlus incidentą, keliantį pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai ir didelės vertės turtui“.

Lenkija, NATO ir ES narė, besiribojanti ir su Ukraina, ir su Rusijos Kaliningradu, nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą, ne kartą susidūrė su dronų įsiveržimais į jos teritoriją.

Kaip rašė BNS, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad po sekmadienį įvykusio galimo oro erdvės pažeidimo kariuomenė pateikė aiškius atsakymus dėl incidento aplinkybių, tačiau, ar dronas atskrido iš Rusijos, atskleisti dar negali.

„Apie sekmadienį taip informacija man yra pateikta, bet ji yra riboto naudojimo. Vėlgi tikrai atsakyta į klausimus, kuriuos man kėlė“, – trečiadienį Seime kalbėjo ministras.

„Susisiekiau dar praeitą parą su Lenkijos gynybos ministru ir mes sutarėme, kad bendrai tirsime incidentus Lietuvos oro erdvėje ir Lenkijos pakrantėje rastų dronų kilmes“, – pridūrė jis.

Sekmadienį 4.05 val. ryto karinių oro pajėgų radarai ties Varėna fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį patekusį objektą.

Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad sprendimų priėmėjai informuoti laiku, tuo metu gyventojų nutarta netrukdyti, atsižvelgiant į objekto skrydžio trajektoriją ir įvykio laiką.

Jungtinės Valstijos atšauks sankcijas Baltarusijos bendrovėms „Lakokraska“ ir koncernui „Bellesbumprom“, po derybų Minske žurnalistams pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as.

Minskas savo ruožtu paleidžia 25 politinius kalinius.

Jį cituoja nepriklausomas Baltarusijos portalas „Zerkalo“.

„Kaip geros valios gestą Baltarusija paleis 25 žmones. Jungtinės Valstijos savo ruožtu atšauks sankcijas dviem Baltarusijos įmonėms – „Lakokraska“ ir „Bellesbumprom“, – JAV specialųjį pasiuntinį cituoja su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka susijęs „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

J. Coale'as taip pat pranešė, kad JAV delegacijos darbas Baltarusijoje yra baigtas. Šalys aptarė „tarptautinius klausimus, dvišalės darbotvarkės klausimus ir kitus abipusiai svarbius klausimus“, taip pat „suderino tarpinį susitarimą“.

„Šalys tęs darbą spręsdamos likusius klausimus. Kai visi klausimai bus išspręsti ir suderinti abiejų šalių, bus papildomai paleidžiami asmenys ir atšaukiamos sankcijos Baltarusijos įmonėms“, – pareiškė J. Coale'as.

Ukrainos Konstitucija, rinkimų teisės aktai ir saugumo padėtis neleidžia rengti rinkimų Ukrainoje karo metu. Apie tai, pasak „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė interviu JAV televizijos kanalui „CBS News“.

Visuomenei Italijos gynybos ministras Guido Crosetto kalba atsargiai ir teigia tiksliai nežinantis Italijos naikintuvų virš Lietuvos numušto drono kilmės, nors pripažįsta, kad rusiška versija yra labai tikėtina. Tačiau, anot „La Repubblika“, Italijos gynybos ministerijos ir žvalgybos tarnybų šaltiniai atskleidžia kur kas daugiau nei įtarimus: nuotoliniu būdu valdomas orlaivis su sprogstamuoju užtaisu ne tik priklausė Maskvos arsenalui, bet ir turėjo aiškų tikslą – perduoti žinutę pačiam G. Crosetto. Žvalgybos vertinimu, tai nebuvo pasikėsinimas ar tiesioginė grėsmė, o perspėjimas, kad Kremlius atidžiai stebi ministro judėjimą ir skrydžių planus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija neseniai dukart taikėsi į jo lėktuvą.

Šią informaciją V. Zelenskis antradienį atskleidė interviu amerikiečių televizijai „CBS News“.

„Moldovoje buvo mano prezidentinis lėktuvas, todėl jie atakavo Moldovą. Kai keliavome namo, vėl per Kišiniovą, jie padarė tą patį“, – sakė jis.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store savo šalies visuomeniniam transliuotojui NRK anksčiau sakė, kad V. Zelenskio lėktuvą „beveik kliudė dronas, kai lėktuvas kilo iš Moldovos“ skristi į Oslą rugsėjo 9-osios vizitui.

V. Zelenskis teigė, kad tai yra Rusijos strategijos, skirtos įbauginti jį ir kitus užsienio šalių lyderius, dalis.

Pasak jo, vienas ar du dronai į Moldovos oro erdvę įskrido ir pora dienų vėliau, jam grįžtant į Ukrainą. Apie tai anksčiau nebuvo skelbta.

Sekmadienį Rusijos dronas pataikė į lokomotyvą Ukrainos ir Lenkijos pasienyje. Tuo metu buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas buvo kitame traukinyje Jahodyno geležinkelio stotyje netoliese, kai įvyko ši ataka.

„Galbūt jie nežinojo, kad ten buvo amerikiečių, o gal, priešingai, žinojo, nes aš jais nepasitikiu. Manau, kad jie žinojo“, – antradienį teigė V. Zelenskis.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 63 iš 80 dronų, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo rugsėjo 15 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Nuo rugsėjo 15 d. 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 80 smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo dronus ir reaktyvines versijas, „Gerbera“ dronus ir „Parody“ tipo imitacinius dronus, paleistus iš Oriolo, Kursko ir Milerovo rajonų Rusijoje, taip pat iš Hvardijskės ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme.

Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki rugsėjo 16 d. 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 63 dronus.

Smūgiai fiksuoti septyniose vietose, o dviejose vietose krito numuštų dronų nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra rusų dronų.

Dalyje Lenkijos dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą trečiadienio rytą paskelbtas oro pavojaus perspėjimas.

+33

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 16 d. pasiekė apie 1 511 530 karių, įskaitant 1 530 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos kariuomenė taip pat neteko 12 345 tankų, 25 339 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 49 820 artilerijos sistemų (+27), 2 132 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 642 oro gynybos sistemų (+4), 442 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 630 antžeminių robotizuotų sistemų (+4), 519 069 dronų (+789), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 149 557 automobilių ir degalų cisternų (+374) bei 4 692 specialiosios technikos vienetų (+2).

Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke jis susitiks su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.

Šis susitikimas vyks V. Zelenskiui siekiant suburti daugiau Vakarų paramos gynybos sistemų srityje ir stiprinti bendradarbiavimą šaliai, kuri patiria suintensyvėjusius Rusijos išpuolius, Maskvos invazijai tęsiantis jau penktuosius metus.

„Pasikalbėjau su Emmanueliu Macronu. Išsamiai aptarėme situaciją diplomatiniame procese“, taip pat „žingsnius šiam baisiam Rusijos karui sustabdyti“, socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

„Mes tikrai vertiname Prancūzijos paramą ginant mūsų žmones. Sutarėme artimiausiu metu susitikti su Emmanueliu per JT Generalinę Asamblėją“, – nurodė jis.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) vadovauja specialiai Ukrainos sąjungininkų grupei, vadinamai „Norinčiųjų koalicija“, kuri Kyjivui teikia karinę ir diplomatinę pagalbą. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiai grupei nepriklauso.

V. Zelenskis jau anksčiau teigė planuojantis rugsėjo pabaigoje Niujorke susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, po to, kai D. Trumpo specialieji pasiuntiniai praėjusią savaitę lankėsi Maskvoje ir Kyjive.

Vašingtonas ieško būdų, kaip atgaivinti derybų kelią karui užbaigti, nors didžioji dalis JAV dėmesio – ir šaudmenų – šiuo metu yra skiriama besitęsiančiam Amerikos karui prieš Iraną.

Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro direktorius Jacek Siewiera siūlo būdą, kaip sąjungininkai turėtų atsakyti Rusijai už rusų provokacijas. J. Siewiera siūlo už kiekvieną Rusijos provokaciją siųsti po 1 000 dronų Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pažadėjo sustiprinti šalies geležinkelių saugumą po Rusijos atakų serijos.

Geležinkelių infrastruktūra ir stotys ne kartą tapo Rusijos atakų taikiniais. Viena iš tokių atakų įvyko sekmadienį, kai kovinis dronas netoli Lenkijos sienos smogė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą.

Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzalinycia“ vėliau spėliojo, kad taikinys galėjo būti Vakarų diplomatai ir buvę politikai, grįžtantys iš konferencijos Kyjive.

V. Zelenskis sakė, kad surengė susitikimą, skirtą kritinės infrastruktūros, energetikos sistemos ir logistikos apsaugai.

„Žinoma, daug dėmesio buvo skiriama geležinkeliams“, – savo vakariniame kreipimesi teigė jis.

„Nors rusai laiko mūsų geležinkelius vienu iš pagrindinių taikinių, „Ukrzalinycia“ dirba aukštu lygiu. Nepaisant vėlavimų, smūgių ir visos žalos, mes užtikriname logistikos veikimą“, – nurodė jis.

Jis pažymėjo, kad bus papildomų sutarčių dėl sistemų, skirtų sustiprinti geležinkelių, pasienio punktų ir kitų „Ukrzalinycia“ objektų apsaugą.

„Tai nėra abstraktus klausimas – tai susiję su Ukrainos gyvenimu“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad per Rusijos atakas buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau nei 500 lokomotyvų.

„Nepaisant kasdienių atakų prieš mūsų geležinkelius, jie tapo svarbia sistema, užtikrinančia Ukrainos žmonių ir miestų ekonominį ir socialinį stabilumą“, – tinkle „X“ parašė jis.

Jis paragino sąjungininkus rasti pakaitinių lokomotyvų ir suteikti finansinę paramą naujų įsigijimui.

„Parama Ukrainos geležinkelių atsparumui padės išvengti humanitarinės krizės ir sustiprins mūsų atsparumą esant sudėtingoms plataus masto karo sąlygoms“, – nurodė jis.

2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto karui, Ukrainos geležinkelių tinklas tapo gyvybiškai svarbiu – juo per visą šalį gabenami civiliai ir būtiniausios prekės, taip pat užtikrinamas susisiekimas su Ukrainos kaimynais Europoje.