Rusija kaltinimus kišimusi į Prancūzijos rinkimus pavadino propaganda
Rusija antradienį atmetė kaltinimus, kad ji bando daryti įtaką Prancūzijoje artėjantiems prezidento rinkimams, pavadinusi juos antirusiška propaganda ir užsiminusi, kad kandidatai naudoja šiuos kaltinimus, siekdami suteikti postūmį savo rinkimų kampanijoms.
Prancūzija kitąmet surengs prezidento rinkimus, kuriuose bus nuspręsta, kas pakeis Emmanuelį Macroną – tvirtą Ukrainos rėmėją, kuris šias pareigas eina nuo 2017 metų ir dėl kadencijų apribojimų negali vėl kandidatuoti.
Prancūzijos vyriausybė yra labai susirūpinusi, kad, tęsiantis karui Ukrainoje, Rusija bandys paveikti rinkimų rezultatus Kremliui palankesnio kandidato naudai.
Prokurorai yra pradėję tyrimą dėl įtariamų Rusijos dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš du pagrindinius centristų kandidatus – buvusius ministrus pirmininkus Edouard'ą Philippe'ą ir Gabrielį Attalį – bei prieš centristinių-kairiųjų pažiūrų kandidatą Raphaelį Glucksmanną.
„Mūsų visiškai nestebina (Prancūzijos tyrėjų) bandymai apkaltinti Rusiją kišimusi į 2027 metų prezidento rinkimų kampaniją“, – pareiškime pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, šiuos kaltinimus pavadinusi „suklastotu pasakojimu“.
„Matome, kad daugeliui kandidatų prezidento rinkimų kampanija reiškia – ir tai yra „privalomosios programos“ dalis – viešai skelbti pareiškimus apie kovą su „Rusijos grėsme“ ir paramą Kyjivo režimui“, – rašoma pareiškime.
„Galiausiai reikia tikėtis, kad dauguma Prancūzijos piliečių pasinaudos sveiku protu ir nesileis apgaunami tokios menkavertės antirusiškos propagandos“, – pridūrė M. Zacharova.
Pirmasis prezidento rinkimų turas numatytas kitų metų balandį.
Naujausiais apklausų duomenimis, į antrąjį turą turėtų patekti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen, o dėl antrosios vietos varžosi keli kiti kandidatai, tarp jų – kraštutinės kairės atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas.
Latvija uždraus knygų, drabužių ir kitų prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos
Latvija nuo rugsėjo 1 d. įveda importo draudimą įvairioms prekėms iš Rusijos ir Baltarusijos.
Liepos mėnesį parlamentui pritarus importo draudimui, vyriausybė nustatė jo įsigaliojimo datą ir galutinai patvirtino paveiktų produktų grupių sąrašą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Draudimas taikomas spausdintoms knygoms, laikraščiams ir kitiems spausdintiems leidiniams, drabužiams ir kitiems tekstilės gaminiams, avalynei, žaislams, žaidimams ir sporto įrangai. Ateityje šių prekių nebebus leidžiama importuoti į Baltijos šalį, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narę, net iš trečiųjų šalių.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, ši priemonė skirta apsaugoti Latvijos saugumo interesus. Ja taip pat siekiama sumažinti eksporto pajamas iš Rusijos ir Baltarusijos bei apriboti Rusijos propagandinės medžiagos importą.
Latvija rytuose ribojasi su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, joje gyvena didelė etninė rusų mažuma. Vyriausybė Rygoje yra viena artimiausių Ukrainos partnerių jai ginantis nuo besitęsiančios Rusijos agresijos. Nuo karo pradžios prieš ketverius su puse metų Latvija, be ES sankcijų, įvedė keletą nacionalinių importo apribojimų prekėms iš Rusijos ir Baltarusijos.
Nuo 2022 m. importo vertė sumažėjo 91 proc. – nuo 2,13 mlrd. eurų iki 193 mln. eurų praėjusiais metais. Įmonių, kurios toliau prekiauja su Rusija ir Baltarusija, pavadinimai yra įtraukti į viešai prieinamą registrą.
Putinas skubiai pakeitė savo darbotvarkę: aiškėja priežastis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas skubiai pakeitė savo antradienio darbo grafiką dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe‘o vizito, rašo „The Moscow Times“.
Daugiau skaitykite čia.
JAV paprašė Ukrainos nepulti Maskvos
JAV paprašė Ukrainos šiuo metu nepulti Maskvos, skelbia „RBC-Ukraine“, remdamasis savo šaltiniais.
Anot šaltinio, tai susiję su aukšto rango JAV pareigūnų vizitu į Rusijos sostinę.
Daugiau skaitykite čia.
Ukraina siūlo naują formulę Donbasui, tačiau Putinui ji nepriimtina
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad parengė naują pasiūlymų, skirtų taikai pasiekti, komplektą. Anot jo, pasiūlymai parengti kartu su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais ir Europos pareigūnais, rašo „The Moscow Times“.
Planas numato ugnies nutraukimą ir abipusį kariuomenės atsitraukimą, Donbaso teritorijoje sukuriant „laisvąją ekonominę zoną“, kurią valdytų trečioji šalis. V. Zelenskis patikslino, kad ši iniciatyva kilo iš JAV.
Apie paskutinį punktą Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija negali sau to leisti.
„Donbasas yra Rusijos Federacijos teritorija, Rusijos Federacijos subjektas… Ir vargu ar kokia nors trečioji šalis galėtų valdyti Rusijos Federacijos regionus“, – sakė D. Peskovas. Jis pridūrė, kad Rusija ir toliau „lieka atvira diplomatiniam sprendimui“, tačiau nenutraukia karo veiksmų, nes kol kas „nemato sau priimtino būdo užbaigti karą“.
Idėja sukurti demilitarizuotą zoną Donbase buvo svarstoma ir anksčiau. „The Washington Post“ rašė, kad šis punktas buvo įtrauktas į JAV taikos planą, perduotą Ukrainai praėjusiais metais. D. Trumpas pripažino, kad toks variantas „gali pasiteisinti“.
Remiantis laikraščio duomenimis, kaip pavyzdys buvo nagrinėjama zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, susiformavusi 1953 m. pasibaigus Korėjos karui, kurio pabaigoje taikos sutartis taip ir nebuvo sudaryta.
Tuo tarpu V. Putinas reikalauja visiškai užimti Donbasą. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad Ukrainos pasiūlymai dėl konflikto sprendimo yra „egzotiški“ ir „nepriimtini“. Jo teigimu, Rusija yra pasirengusi derėtis dėl taikos, bet „tik remiantis realijomis, susiklosčiusiomis vietoje“.
Šiuo metu Rusijos kariai užima apie 80 proc. Donecko srities teritorijos, apskaičiavo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
ISW pažymėjo, kad, atsižvelgiant į dabartinį puolimo tempą, Rusijos kariai iki šių metų pabaigos nesugebės užimti viso Donbaso. „Bloomberg“ šaltiniai, artimi Rusijos Gynybos ministerijai, taip pat teigė, kad karas dėl šio regiono gali tęstis iki 2027 metų.
Ukraina iš sąjungininkų sulaukė „Patriot“ raketų
Ukraina iš sąjungininkų gavo raketų „Patriot“ sistemoms ir keletą kitų pagalbos paketų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidentu Alaru Karisu, rašo „Unian“.
„Gavome šiek tiek „Patriot“ raketų. Kiek tiksliai – negaliu pasakyti, bet šiek tiek, reikia daugiau“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad per pastaruosius keletą dienų Ukraina taip pat gavo nemažai kitos pagalbos iš partnerių. Visų pirma gynybos paketus atvežė Lietuvos ir Suomijos atstovai. Be to, Norvegija patvirtino, kad 2027 m. Ukrainai skirs 9 mlrd.
„Gavome – nesakysiu, iš kurios valstybės – patvirtinimą dėl kelių „Crotale“ priešlėktuvinės gynybos sistemų ir joms skirtų raketų. Taip pat gavome AIM raketas. Tai mums labai svarbios raketos“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Į Ukrainos parlamentą dėl „Midas“ korupcijos tyrimo iškviestas Fedorovas
Ukrainos parlamentas pasikvietė buvusį gynybos ministrą Mychailą Fedorovą į komiteto posėdį rugpjūčio 31 d. dėl kovos su korupcija institucijų atliekamo tyrimo, susijusio su operacija „Midas“, pranešė leidinys „The Kyiv Post“.
Aukščiausiosios Rados sudarytai laikinajai tyrimo komisijai vadovaujantis opozicijos parlamentaras Oleksijus Hončarenka antradienį „Telegram“ paskyroje pasidalijo kvietimo tekstu, kuriame teigiama, kad M. Fedorovas privalo duoti parodymus operacijos „Midas“ tyrimui.
Teigiama, kad komitetui pavesta nustatyti „galimus Ukrainos teisės aktų pažeidimus gynybos srityje, Ukrainos kovos su korupcija teisės aktų pažeidimus bei žmogaus teisių ir laisvių laikymosi pažeidimus karo padėties metu“.
Operacija „Midas“ – tai tyrimas, kurį 2025 m. paviešino šalies kovos su korupcija institucijos: Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuotoji kovos su korupcija prokuratūra (SAPO).
Išankstiniais tyrimo duomenimis, verslininkas Tymuras Mindichas, buvęs prezidento Volodymyro Zelenskio verslo partneris, ir buvę ministrai dalyvavo 100 mln. JAV dolerių vertės kyšininkavimo schemoje, susijusioje su šalies atominės energetikos agentūra.
Dėl šio tyrimo atsistatydino energetikos ministras Hermanas Halusčenka ir jo tuometė pavaduotoja Svitlana Hrynčuk.
Ši byla vėl sulaukė dėmesio, kai 2026 m. rugpjūtį NABU ir SAPO paskelbė apie naują operaciją, pavadintą „Forestas Gampas“, kurioje figūruoja buvę ir esami parlamentarai, taip pat buvusi prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja Iryna Mudra, kuri buvo atleista iš pareigų netrukus po tyrimo paviešinimo.
NABU ir SAPO teigimu, į „Midas“ tyrimą V. Zelenskis įtrauktas nebuvo.
„The Kyiv Post“ primena, kad M. Fedorovas nuo 2019 m. ėjo šalies skaitmeninės transformacijos ministro pareigas, o 2026 m. sausį tapo gynybos ministru. Jis laikytas reformistiniu šalies kovos su biurokratija vedliu.
Jis atsistatydino 2026 m. viduryje dėl nesutarimų su buvusiu kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu, kurį apkaltino trukdant reformoms ir sėjant nesantaiką.
Vėliau M. Fedorovas ėmė garsiai kritikuoti V. Zelenskio valdymą ir paragino surengti rinkimus karo metu. Jo siūlymas sulaukė nevienareikšmiškų Ukrainos visuomenės vertinimų, o V. Zelenskis jį atmetė.
Praėjusį savaitgalį M. Fedorovas apkaltino institucijas korupcija ir pareiškė, kad sisteminė korupcija, kurioje esą dalyvauja „šimtai žmonių“, trukdo šaliai užbaigti karą iš stipriojo pozicijos.
Vatikano pasiuntinys susitiko su Lavrovu: pokalbyje – Ukrainos tema
Vatikano aukšto rango diplomatas pareiškė su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptaręs būdus siekti „ilgalaikės ir teisingos taikos Ukrainoje“, praneša „Sky News“.
Maskvoje viešintis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris teigė pabrėžęs diplomatijos ir dialogo svarbą šiuo, anot jo, sudėtingu tarptautiniams santykiams laikotarpiu.
Arkivyskupas taip pat paragino užbaigti karą Ukrainoje.
Po susitikimo S. Lavrovas pareiškė, kad jiedu susitarė bendradarbiauti su Ukraina susijusiais humanitariniais klausimais.
Kaip rašė ELTA, Vatikano diplomatas pirmadienį pradėjo vizitą Rusijoje, kuriuo siekiama palaikyti dialogą su Maskva tvyrant įtampai tarptautiniuose santykiuose.
Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis P. R. Gallagheris yra aukščiausio rango Vatikano pareigūnas, apsilankęs šalyje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vizitas turėtų trukti iki ketvirtadienio, jo programoje, be susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru, taip pat numatyti susitikimai su Maskvos patriarchato atstovais ir su nedidele vietos katalikų bendruomene.
Šis vizitas – pirmasis nuo 2021 m. lapkričio, prieš pat prasidedant Rusijos plataus masto invazijai 2022 m. vasarį, – atitinka Vatikano diplomatinę tradiciją, pabrėžiančią aktyvų neutralumą ir atsisakymą nutraukti ryšius su konflikto šalimis.
Šventasis Sostas skatina abiejų šalių humanitarinius veiksmus, tokius kaip belaisvių mainai ar Ukrainos vaikų repatriacija, kartu ieškant taikos derybų galimybių.
Tačiau dvišaliai santykiai yra trapūs, ypač dėl Stačiatikių bažnyčios ir patriarcho Kirilo palaikymo Kremliui.
Santykius dar labiau pablogino 2022 m. velionio popiežiaus Pranciškaus komentaras Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“, kuriame jis pareiškė, kad patriarchas neturėtų būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarnautoju.
Liepos mėnesį Vatikano pasiuntinys Ukrainoje italas kardinolas Matteo Zuppi nuvyko į Kyjivą ir perdavė popiežiaus Leono XIV solidarumo žinią bei susitiko su nelaisvėn paimtais Rusijos kariais.
Diplomatinės pastangos nutraukti Rusijos prieš ketverius su puse metų pradėtą plataus masto karą Ukrainoje įstrigo, o pastarosiomis savaitėmis abi šalys sustiprino atakas, todėl padaugėjo civilių aukų.
Skelbiama, kad Maskvoje nusileido JAV karinis lėktuvas
Maskvos Vnukovo tarptautiniame oro uoste užfiksuotas JAV karinių oro pajėgų lėktuvo nusileidimas, remdamasi Rusijos žiniasklaida ir „Telegram“ kanalais rašo Ukrainos naujienų agentūra UNN.
Skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar“ duomenimis, rugpjūčio 25-osios rytą karinis transportinis lėktuvas „Boeing C-17 Globemaster III“, kurio skrydžio numeris RCH4555, pakilo iš Rygos ir nusileido Vnukovo oro uoste.
Į Rygą lėktuvas atskrido iš JAV Kamp Springso miesto, kuriame yra Andrewso karinių oro pajėgų bazė. Joje laikomas ir JAV prezidento lėktuvas „Air Force One“.
Paaiškinama, kad lėktuvai C-17 naudojami diplomatiniams ir vyriausybiniams skrydžiams. Pranešama, kad tai pirmas toks lėktuvas, atskridęs į Maskvą nuo 2017 m.
Taip pat skelbiama, kad paskutinį kartą specialusis lėktuvas iš JAV į Rusiją atskrido prieš pusantrų metų, kai šalys tarpusavyje apsikeitė kaliniais Marcu Hilliardu Fogeliu ir Aleksandru Vinniku.
Švedijos kariuomenė siekia konfiskuoti Rusijos turtą netoli karinio jūrų laivyno bazės
Švedijos ginkluotosios pajėgos antradienį pranešė, kad paprašė vyriausybės konfiskuoti rusui priklausantį turtą netoli karinio jūrų laivyno bazės Stokholmo salyne.
Pajėgos pranešime teigė, kad turtas yra Musko karinio jūrų laivyno bazės prieigose. Švedijos žiniasklaida skelbė, kad jis priklauso Rusijos verslininkui, turinčiam ryšių su Kremliumi.
Pasak kariuomenės, ši vieta „pasižymi unikaliomis sąlygomis Musko karinio jūrų laivyno bazės gynybai sustiprinti, ypač nuo dronų“, ir šiuo metu priklauso asmeniui, turinčiam Rusijos pilietybę.
„Rusijos dronų karo plėtra pakeitė grėsmių Švedijai kraštovaizdį“, – nurodė Švedijos ginkluotosios pajėgos.
„Todėl reikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti Švediją nuo grėsmės, kurią kelia oro ir jūriniai dronai“, – pridūrė jos.
Anot jų, minėtas turtas yra „vienintelė vieta“, kuri nėra jų žinioje, „siekiant sukurti veiksmingą bazės gynybą“, „ypač nuo dronų“.
Todėl Švedijos įtvirtinimų agentūra, kuri valdo su gynyba susijusį turtą, ginkluotųjų pajėgų vardu paprašė vyriausybės perimti nuosavybę.
Laikraštis „Expressen“ pranešė, kad turtas priklauso Rusijos verslininkui Stanislavui Aleščenkai, kuris turi ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau turtas oficialiai įregistruotas jo žmonos vardu.
Švedijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad jis stato didžiulius atostogų namus ir kad vyriausybė domėjosi būdais, kaip sustabdyti statybų darbus.
Visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad turtas tapo „rakštimi ginkluotosioms pajėgoms“.
„Susiduriame su rimčiausia saugumo padėtimi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o grėsmė Švedijai ir Aljansui yra reali“, – ginkluotųjų pajėgų pranešime cituojamas gynybos štabo viršininkas Carlas-Johanas Edstromas.
Švedija nutraukė du šimtmečius trukusią nesijungimo prie karinių blokų politiką ir po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri prasidėjo 2022 m., 2024-aisiais įstojo į NATO.
Rusai surengė masinį oro antskrydį prieš Kramatorską, sužeista 11 žmonių
Kramatorskas Ukrainos Donecko srityje patyrė masinį rusų oro antskrydį, nukreiptą prieš gyvenamąją infrastruktūrą; sužeista 11 žmonių, tarp jų – dviejų mėnesių kūdikis, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kramatorsko karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka.
„Kramatorskas patyrė masinį oro antskrydį – atakuota gyvenamoji infrastruktūra ir daugiabučių kompleksai. Preliminariais duomenimis, yra nukentėjusiųjų. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos“, – parašė miesto vadovas.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas vėliau informavo, kad per rusų oro antskrydžius buvo sužeista mažiausiai 11 civilių.
Zaporižios srityje neutralizuotas energetikos įmonės darbuotojus puolęs Rusijos bepilotis orlaivis
Zaporižios srityje Rusijos dronas užpuolė „Zaporizhzhiaoblenergo“ darbininkus, atliekančius avarinius remonto darbus, per „Telegram“ pranešė energetikos įmonės spaudos tarnyba.
„Darbininkai jau buvo pakilę keltuvu, todėl fiziškai negalėjo greitai evakuotis. Laimei, energetikus dengiantys kariškiai sureagavo greitai – gynėjai neutralizavo įsibrovėlių droną“, – sakė „Zaporizhzhiaoblenergo“ vadovas Andrijus Stasevskis.
Po užpuolimo darbininkai tęsė darbą ir atkūrė elektros tiekimą 5500 klientų Orichivo rajone, o jų kolegos iš Zaporižios regioninio elektros tinklo atkūrė elektros tiekimą daugumai Kušuhumo ir Balabinės gyventojų – 3000 šeimų. Darbai tęsiami.
Pasak bendrovės vadovo, tai jau penktas kartas nuo vasaros pradžios, kai Gynybos pajėgų palydos komandos išgelbėjo „Zaporizhzhiaoblenergo“ darbuotojų gyvybes.
Regiono energetikos bendrovės vadovas paaiškino, kad daugelyje vietovių, kur nuolat puola Rusijos okupacinių pajėgų valdomi bepiločiai orlaiviai, energetikos darbuotojams tiesiog neįmanoma dirbti be priedangos.
Pranešta, kad per Rusijos aviacijos smūgį Zaporižioje žuvo du žmonės, padaryta žalos.
Ukraina skelbia sėkmingų atakų sąrašą: smogta naikintuvui, kurio kaina siekia 25 mln.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia naktį iš pirmadienio į antradienį įvykdytų smūgių Rusijos kariniams objektams sąrašą.
Sunaikinti radioelektroninės kovos kompleksai, sandėliai ir apgadintas priešo naikintuvas „MiG-29“.
Smūgių sąrašas:
- Luhanske buvo sunaikintas radioelektroninės kovos kompleksas „Peresvet-M“;
- Krymo teritorijoje sunaikinta palydovinio ryšio „Starlink“ slopinimo stotis;
- Berdianske, Zaporižios srityje, buvo sunaikintas rusų degalų, tepalų ir šaudmenų sandėlis;
- Primorske, Zaporižios srityje, buvo sunaikinti okupantų sandėliai;
- Patvirtinta, kad 2026-08-24 Rostovo srityje esančiame Milerovo kariniame aerodrome buvo apgadintas naikintuvas „MiG-29“. Nurodoma, kad tokio kaina gali siekti apie 25 mln. dolerių.
Padarytos žalos mastas tikslinamas.
Po incidentų Vokietijoje – Merzo perspėjimas: jie už tai sumokės
Kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad asmenys ir grupuotės, atsakingos už hibridines atakas prieš Vokietiją – tokias kaip oro uoste rastas dronas su sprogmenimis – „už tai sumokės“, tačiau konkretaus įtariamojo neįvardijo.
Vokietija vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų rengėjų taikiklyje“, sakė F. Merzas, turėdamas omenyje incidentą Leipcigo oro uoste, kur policija neutralizavo droną, rastą šalia Ukrainos lėktuvo.
Zelenskis paviešino iš Trumpo gautą laišką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo laišku, kurį Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga gavo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Lietuvai – Zelenskio žinutė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skyrė padėką Lietuvai.
NYT: visiškai autonominis Rusijos DI dronas su „Nvidia“ moduliu Zaporižioje pražudė tris civilius
Eksperimentinės dirbtinio intelekto (DI) sistemos visiškai autonomiškai valdomas Rusijos dronas Zaporižioje pražudė tris civilius, remdamasis laikraščio „The New York Times“ (NYT) straipsniu praneša leidinys „Meduza“.
Liepos 6 d. Rusijos dronai atakavo degalinę. Per išpuolį žuvo 19-metis universiteto studentas ir du 41-erių bei 48-erių vyrai.
NYT publikacija paremta Ukrainos dronų ekspertų, kariuomenės pareigūnų ir kriminalistikos specialistų, ištyrusių šio bei kitų Zaporižią atakavusių Rusijos dronų „Molnija“ nuolaužas, išvadomis.
Manoma, kad šie dronai veikia taip: operatorius užprogramuoja droną skristi konkretaus taikinio, pavyzdžiui, degalinės, link, o priartėjęs dronas galutinį taikinį, pavyzdžiui, propano balionus, pasirenka pats, remdamasis anksčiau išmoktu gebėjimu atpažinti tokius objektus.
Ukrainos pareigūnų teigimu, dalis Rusijos dronų su įdiegta DI technologija per ataką sprogo, tačiau kiti išliko beveik nepažeisti. Ukrainiečiai NYT žurnalistams parodė dviejų tokių dronų nuolaužas, o žurnalistai nufotografavo kiekviename jų buvusį JAV technologijų milžinės „Nvidia“ modulį.
Panašių dronų nuolaužų – be antenos, tačiau su kamera ir minikompiuteriu – Ukraina buvo radusi dar prieš liepos 6-osios ataką.
Su DI keliuose dronų modeliuose eksperimentuoja tiek Rusija, tiek Ukraina, pažymi „Meduza“. Iki šiol mašininis matymas plačiu mastu buvo naudojamas tik paskutiniame atakos etape – operatoriui pasirinkus taikinį, sistema jį automatiškai užfiksuodavo.
Pasak NYT, visiškai autonominio DI paskirtis – pašalinti žmogų iš galutinio taikinio pasirinkimo proceso.
Ukraina teigia, kad Rusija autonominius DI dronus Zaporižioje išbando nuo gegužės. Buvusio Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo teigimu, Rusijos aneksuotame Kryme Ukrainos ginkluotosios pajėgos pačios išbando DI sistemas, kurios savarankiškai pasirenka taikinius. Po šių atakų pranešimų apie aukas nebuvo, priduria „Meduza“.
Putinas pasirašė dekretą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros kontrolės perėmimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė valstybei įgaliojimus perimti ypatingos svarbos infrastruktūros kontrolę, jei būtų nuspręsta, kad ji nepakankamai apsaugota nuo Ukrainos dronų atakų ir kitų grėsmių, pranešė „The Moscow Times“.
V. Putino dekrete numatyti specialūs įgaliojimai leis valstybei laikinai perimti tokių objektų valdymą. Jie suteikti Ukrainai suintensyvinus dronų atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas ir elektroninės prekybos bendrovių sandėlius.
Remiantis dekretu, valstybė galės perimti materialiojo ir finansinio turto kontrolę bei formalias nuosavybės teises, jei už tokius objektus atsakingi subjektai bus pripažinti nevykdę pareigos juos apsaugoti ar pernelyg lėtai juos atstatantys po atakų.
Dekretas taikomas kuro, energetikos, pramonės, ryšių, transporto ir logistikos objektams bei kitai infrastruktūrai, laikomai ypatingos svarbos valstybės ir gyventojų saugumui bei ekonominiam stabilumui užtikrinti, skelbia „TVP World“.
Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Denisas Manturovas tikino, esą šios priemonės nereikėtų vertinti kaip žingsnio nacionalizacijos link ir ji nebus taikoma plačiu mastu.
„TVP World“ primena, kad praėjusią savaitę V. Putinas nurodė Rusijos vyriausybei pradėti programą, pagal kurią būtų atstatomi pastarosiomis savaitėmis per Ukrainos atakas apgadinti ar sunaikinti komerciniai sandėliai.
Kaip skelbta, pastaruoju metu Ukraina atakavo kelis didžiausiai Rusijos internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“ priklausančius sandėlius. Pirmadienį per Ukrainos atakas taip pat buvo smogta antrai pagal dydį Rusijos internetinės prekybos bendrovei „Ozon“.
Iš Kremliaus – naujausias komentaras dėl mobilizacijos
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į kalbas apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje.
Ukrainos diplomatas kreipėsi į rusus: greitai pabėgti bus per vėlu
Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėms Tautoms Andrijus Melnykas įspėjo Rusijos visuomenę apie galimą mobilizaciją, kuri galėtų prasidėti po rugsėjo 20 d. Jis paragino rusus kuo greičiau palikti šalį, skelbia „The New Voice of Ukraine“.
„Putinas ne tik pradėjo karą prieš Ukrainą“, – pirmadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje kalbėjo A. Melnykas.
„Jis paleido keturis Apokalipsės raitelius, kaip aprašyta Apreiškimo knygoje: užkariavimą, karą, badą ir mirtį. Jie prarys ne tik tą, kuris juos paleido, bet ir pačią sistemą, kurią jie sukūrė… Jie gali uždėti paskutinį antspaudą pačios Rusijos likimui“, – cituojamas jis.
A. Melnykas taip pat kreipėsi į Rusijos visuomenę ir įspėjo, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas greičiausiai rengia naują mobilizacijos bangą.
Anot jo, po rugsėjo 20 d. vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų Rusija pradės masinę priverstinę mobilizaciją. Rusija planuoja išsiųsti iki 500 000 žmonių į karą prieš Ukrainą, sako A. Melnykas.
Jis paragino rusus kuo greičiau palikti šalį ir juokais užsiminė, kad rasti degalų pabėgimui netrukus gali tapti sunku.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau taip pat pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas planuoja plataus masto mobilizaciją. Masinė mobilizacija numatyta rudenį, iškart po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų, savo vakariniame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis, remdamasis žvalgybos informacija ir Rusijos dokumentais.
Kalbama apie kelis šimtai tūkstančių rusų iki metų pabaigos ir dar maždaug tiek pat kitais metais, teigė V. Zelenskis. V. Putinas esą nori sudaryti įspūdį, kad rusai neva remia karą prieš Ukrainą. Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.
Rusija kare prieš Ukrainą neteko dar 1 230 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. pasiekė apie 1 479 300 karių, įskaitant 1 230 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 293 tankų, 25 220 šarvuotųjų kovos mašinų (+9), 48 567 artilerijos sistemų (+48), 2 058 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 587 oro gynybos sistemų (+1), 440 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 378 antžeminių robotizuotų sistemų (+10), 479 882 dronų (+1 555), 5 052 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 139 221 automobilio ir degalų cisternos (+448) bei 4 582 specialiosios technikos vienetų (+7).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusai smogė pasienio punktui prie Ukrainos ir Moldovos sienos
Rusai naktį iš pirmadienio į antradienį smogė prie Ukrainos ir Moldovos sienos esančiam pasienio punktui „Vinogradvika“.
Rusai smogė Zaporižiai ir Charkivui: yra aukų
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos pajėgos surengė smūgius prieš Ukrainos miestus. Taikiniais tapo Zaporižia ir Charkivas, rašo UNIAN.
Kaip pranešė Zaporižios administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, dėl Rusijos dronų atakos kilo gaisrai, liepsnojo negyvenamieji pastatai.
Anot jo, srities centrui smogė rusų valdomoji aviacinė bomba. Žuvo du žmonės.
Charkivo meras Igoris Terechovas skelbia, kad raketos pataikė į pramoninę zoną, žuvo vienas žmogus.
Rusijoje – sprogimai ir gaisrai
Naktį iš pirmadienio į antradienį atakuoti bent du Rusijos regionai, skelbia „Exilenova+“. Atakuotas Krasnodaro kraštas ir Rostovo sritis.
Krasnodaro Krašte taikiniu tapo Afipskas. Vietos gyventojai praneša apie sprogimus ir ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą. Pranešama, kad ten kilo gaisras.
Taip pat yra pranešimų, kad atakuota Rostovo sritis, Novašachtinskas. Ten taip pat yra naftos perdirbimo gamykla.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras: „Mes palaipsniui, lėtai pralaimime“
Jei nebus pakeistas požiūris į karinių veiksmų organizavimą, Ukraina palaipsniui praras iniciatyvą, pareiškė buvęs Ukrainos gynybos ministras Michaila Fedorovas interviu naujienų agentūrai „Reuters“.
Anot jo, norint pakeisti situaciją, būtina priimti esminius sprendimus. M. Fedorovas pabrėžė, kad laikas įvykdyti okupuoto Krymo izoliaciją senka ir Ukraina turi to imtis per artimiausius kelis mėnesius, kol Rusija nesiima atsakomųjų priemonių.
Ukraina, kaip ir anksčiau, turi „visas galimybes“ laimėti, tačiau jai skubiai reikalingas planas, kaip užbaigti šį karą, mano M. Fedorovas.
Jo nuomone, iki šiol nebuvo bendro veiksmų plano, kaip išeiti iš jau penktus metus trunkančio konflikto, be to, sėkmę stabdo nepakankamas gebėjimas kurti ir diegti inovacijas. Taip pat, jo manymu, šalies vystymąsi stabdo giliai įsišaknijusi korupcija ir nepotizmas, taip pat valstybinių institucijų politinės nepriklausomybės stoka.
„Manau, dabar atėjo lūžio momentas, kuris nulems mūsų ateities trajektoriją, tačiau atrodo, kad mes palaipsniui, lėtai pralaimime“, – sakė jis.
M. Fedorovas pabrėžė, kaip svarbu kurti autonominius, dirbtiniu intelektu valdomus dronus, nebrangias raketas-perėmėjus ir savas balistines raketas. Nors darbas visomis šiomis kryptimis vyksta, šaliai reikalinga kompleksinė strategija, kad jų įdiegimas duotų maksimalų efektą, pareiškė buvęs ministras.
„Jau egzistuoja technologijos, galinčios visiškai sustabdyti rusus, tačiau mūsų toliaregiškumo trūkumas… lemia tai, kad mes jų netaikome“, – pridūrė M. Fedorovas.
Savo ruožtu buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, kuris dabar eina ambasadoriaus pareigas Jungtinėje Karalystėje, anksčiau sakė, kad be technologinio proveržio konflikto šalys yra pasmerktos ilgai kariauti išsekimo karą.