Kadyrovas netveria džiaugsmu: mes užimame pirmąją vietą Rusijoje
Čečėnija tapo pirmąja tarp Rusijos regionų pagal į karą prieš Ukrainą įtrauktų kalinių skaičių, džiūgauja Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, rašo „Moscow Times“.
Zelenskis įvardijo dalyką, kurio iš Ukrainos reikia pasimokyti pasauliui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo dronų atakas prieš Artimųjų Rytų šalis, skelbia „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau dalijasi technologijomis ir ekspertais, tačiau šalys neturi pakankamai patirties atremiant masines dronų atakas.
Dėl Ukrainos – nerimą keliančios žinios: perspėja, kad Trumpas gali stabdyti ginklų tiekimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai pradėjo siųsti įspėjimus šalims, kad artimiausiais mėnesiais JAV ginklų tiekimas Ukrainai gali sustoti, kadangi Pentagonas teikia pirmenybę karui prieš Iraną, skelbia „Politico“.
Putinas: aišku, kad esame krizėje su Europa, bet ne mes kalti
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos santykiai su Europa yra krizėje, tačiau pridūrė manantis, kad tai ne Maskvos kaltė, rašo „Sky news“.
Medvedevas Kallas išvadino „laboratorine žiurke“ ir drėbė: „Estija taip pat buvo Rusijos dalis“
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs rusų prezidentas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą užsipuolė europiečius. Šį kartą socialiniame tinkle „X“ išplūdo Europos Sąjungos vyriausiąją diplomatę Kają Kallas.
Taikinyje – svarbūs radarai, sandėliai, vadavietė: Ukraina skaudžiai smogė rusams
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos pajėgos smogė rusų oro gynybos objektams, vadavietėms ir sandėliams laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Apie tai informacija pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Rusija paskelbė „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo kūrėją „užsienio agentu“
Penktadienį Rusija paskelbė „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ pagrindinį veikėją ir mokytoją užsienio agentu, pranešė Rusijos teisingumo ministerijos svetainė.
Pavelas Talankinas, anksčiau šį mėnesį laimėjęs „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą, slapta filmavo karo propagandos pamokas vienoje Rusijos Čeliabinsko srities mokykloje.
Prieš tai Rusijos teismas uždraudė rodyti filmą keliose transliacijų platformose, teigdamas, kad jis skatina „neigiamą požiūrį“ į Rusijos vyriausybę ir karą Ukrainoje.
Filmo pagrindinis veikėjas P. Talankinas 2024 m. pabėgo iš Rusijos.
Į pagalbą Putinui stoja didžiausi rusų verslininkai – siūlo paaukoti
Didžiausi donorai iš Rusijos pramonės, kaip pranešama, pasiūlė savo finansinę paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį sakė, kad pasiūlymo iniciatyva kilo iš vieno verslininko, ir paneigė prielaidą, kad V. Putinas paprašė verslo lyderių pinigų per Verslininkų ir pramonininkų sąjungos susitikimą.
Ukrainos desantininkai prie Slovjansko sučiupo 6 rusų kareivius
Ukrainos Slovjansko rajone 81-osios atskirosios Slobožanskio oro desanto brigados, priklausančios 7-ajam oro desanto korpusui, desantininkai paėmė į nelaisvę šešis Rusijos ginkluotųjų pajėgų karius, per „Telegram“ pranešė desanto puolimo pajėgos ir paskelbė vaizdo įrašą.
„Jie savanoriškai pasidavė. Kiekvienas vykdė misiją sąlygomis, kai vienintelis būdas išgyventi buvo sudėti ginklus ir išeiti pakeltomis rankomis. Kiekvienas iš jų turėjo savo motyvaciją. Vieni didžiąją gyvenimo dalį praleido kalėjime, kiti mėgino išvengti karinės tarnybos, dar kiti įstojo į kariuomenę užsidirbti pinigų“, – vaizdo įrašą komentavo oro desanto puolimo pajėgos.
81-oji oro desanto brigada pabrėžė, kad griežtai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų, todėl garantuoja kiekvieno įsibrovėlio, kuris savanoriškai sudeda ginklus, saugumą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė didelio masto įsibrovėlių iš Rusijos puolimą prie Pokrovsko.
Kyjive universitete – kratos
Penktadienį Ukrainos sostinės teisėsaugos pareigūnai atliko daugiau nei 20 kratų Kyjivo kultūros universiteto patalpose, pranešė šalies Generalinė prokuratūra. Teisėsaugos pareigūnai pranešė atskleidę valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo schemą, kurioje dalyvavo ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai.
Kratas atliko Nacionalinės policijos pagrindinės direkcijos tyrėjai, vadovaudamiesi Generalinės prokuratūros nurodymu ir pasitelkdami Ukrainos saugumo tarnybos operatyvinę pagalbą, praneša „Ukrinform“.
Dėl karo Ukrainoje – žinia iš JAV: „Trumpas yra pasiryžęs“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasidalijo savo mintimis apie karą Ukrainoje, skelbia „Sky news“.
M. Rubio penktadienį Prancūzijoje dalyvauja G7 užsienio reikalų ministrų susitikime. Jis socialinėse medijose paskelbė susitikimo nuotrauką bei trumpą pareiškimą.
„Šiandien G7 susitikime aš pakartotinai pabrėžiau, kad prezidentas Trumpas yra pasiryžęs kuo greičiau pasiekti paliaubas ir derybų būdu išspręsti Rusijos ir Ukrainos karą“, – parašė jis.
Rusijos paleista raketa sužeidė 8 žmones Charkive, Ukraina atakavo taikinius Rusijoje
Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo mieste praėjusią naktį rusų raketai pataikius į daugiabutį namą buvo sužeisti aštuoni žmonės, penktadienį pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos; Ukraina irgi smūgiavo Rusijai.
Kiti sužeistieji antrame pagal dydį Ukrainos mieste nukentėjo per bepiločių orlaivių atakas, teigė pagalbos tarnybos.
Pramoniniame Dniepropetrovsko regione per artilerijos ir bepiločių orlaivių atakas buvo sužeista 17 metų mergina.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido kiek daugiau nei 100 dronų ir raketą. Iš jų, kaip pranešama, 93 dronai buvo numušti arba priversti nusileisti dėl radijo trukdžių.
Rusijoje apšaudomi strateginiai taikiniai
Bepiločiai orlaiviai taip pat padarė žalos Rusijos teritorijos gilumoje: po ankstesnių naktinių smūgių vėl buvo atakuojami Primorsko ir Ust Lugos uostai prie Baltijos jūros.
Sankt Peterburgą supančio regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka sakė, kad buvo numušti 36 dronai. Jis nekomentavo jokios žalos ar aukų.
Pasak Ukrainos interneto svetainės „Exilenova“, uostuose, kurie yra gyvybiškai svarbūs Rusijos naftos eksportui, vėl kilo gaisrai.
Taip pat nukentėjo fosfatų gamykla ir plieno liejykla Čerepoveco mieste šiaurinėje Rusijos Vologdos srityje. Gubernatorius Georgijus Filimonovas pranešė apie aštuonis smūgius regione.
Fosfatų gamykla „Apatit“ yra svarbi Rusijos trąšų ir sprogmenų gamybai. Plieno liejyklos, priklausančios „Severstal“ grupei, vadovybė teigė, kad rimtos žalos įmonei nepadaryta ir ji veikia toliau.
Rusijai įteikta protesto nota dėl išpuolių prieš Ukrainos gyventojus, energetiką ir kultūros paveldą
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui penktadienį įteikta griežto protesto nota dėl itin intensyvių pastarojo meto Ukrainos apšaudymų.
Lietuva pabrėžia, kad Rusijos atakos prieš civilius objektus, įskaitant kultūros paveldą, yra laikomos karo nusikaltimais pagal tarptautinę humanitarinę teisę bei primena, kad atsakomybei už karo ir kitus tarptautinius nusikaltimus senaties terminas nėra taikomas.
„Lietuva taip pat reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų agresiją prieš Ukrainą, išvestų savo okupacines pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir atlygintų visą dėl Rusijos agresijos Ukrainos patirtą žalą“, – penktadienį išplatintame nurodo URM.
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio Rusija panaudojo daugiau kaip 1 tūkst. kovinių dronų ir dešimtis raketų išpuoliams prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą visoje Ukrainos teritorijoje.
Nukentėjo daugiau kaip 50 gyventojų, iš jų – ne mažiau kaip penki vaikai.
Dėl pažeistos energetikos infrastruktūros be elektros liko šimtai tūkstančių vartotojų šešiose Ukrainos srityse. Be to, dėl Rusijos apšaudymų buvo sutrikdytas elektros energijos tinklų veikimas Moldovoje, dėl ko šios šalies parlamentui teko įvesti nepaprastąją padėtį Moldovos energetikos sektoriuje.
URM taip pat pažymi, kad šiurkščiai pažeidžiant UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją vienos iš naujausių atakų taikiniu tapo ir kultūros paveldo objektai.
Rusija antradienį sukėlė didelę žalą Bernardinų vienuolynui, priklausančiam Lvivo istorinio centro ansambliui, įtrauktam į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pletenčukas: Rusija atsilieka jūrinių dronų kūrimo ir dislokavimo srityse
Užpuolikai iš Rusijos technologiškai atsilieka nepilotuojamų jūrų sistemų srityje ir, nepaisant turimų išteklių ir plėtros pastangų, nerodo, kad plačiai juos naudotų, televizijos laidoje pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas.
„Jie technologiškai atsilieka; todėl kol jie pasivys – arba bent jau bandys pasivyti šių technologijų išbandymo etape – padėtis jau bus pasikeitusi“, – pabrėžė D. Pletenčukas.
Pasak atstovo, nepilotuojamos jūrų sistemos sparčiai vystosi, priešui bandant pasivyti technologijas, jos greitai keičiasi, todėl sunku pasiekti stabilų rezultatą.
Jo teigimu, nepilotuojamų jūrų sistemų pajėgumas vystosi gana dinamiškai ir šia prasme Ukraina pirmauja. „Nepaisant to, net ir turėdami stiprią pramonės bazę bei finansinius išteklius, nepastebime jokio plataus šios ginklų sistemos panaudojimo“, – pabrėžė jis.
Ukrainos karinis jūrų laivynas mano, kad priešo nepilotuojamų laivų panaudojimas Juodojoje jūroje keltų realią grėsmę.
Ciniškas Putino planas: tikisi, kad karas Irane nukreips dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreips dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
„Tai ne Ukrainos kaltė“: Estija sureagavo į dronų incidentus Baltijos šalyse
Ukrainos dronų incidentai Estijoje ir Latvijoje yra Rusijos kaltė, kuri pradėjo plataus masto karą, o ne Ukrainos. Tai per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Lenkijos vicepremjeru, nacionalinės gynybos ministru Wladyslavu Kosiniaku-Kamyszu pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, praneša „Ukrinform“.
H. Pevkuras priminė, kad trečiadienio naktį į Auverės elektrinės kaminą Estijoje atsitrenkė Ukrainos dronas, kuris nukrypo nuo kurso per Ukrainos bepiločių ataką prieš taikinius, įskaitant Primorską Leningrado srityje Rusijoje. Jis pridūrė, kad Ukrainos dronas taip pat nukrito Latvijoje.
„Tam tikram laikui buvo nutrauktas elektros tiekimas (Estijoje). Tačiau prisiminkime: tai ne Ukrainos kaltė. Visa tai yra Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmė, o Ukraina tik ginasi ir saugo savo laisvę“, – pabrėžė H. Pevkuras.
Kaip pažymėjo Estijos ministras, situacija Artimuosiuose Rytuose daro didelę įtaką naftos rinkoms ir kainų lygiui visame pasaulyje, įskaitant Lenkiją ar Baltijos šalis.
Pasak jo, kai pasaulinės naftos kainos kyla, tai faktiškai reiškia Rusijos karo mašinos finansavimą. Jis pridūrė, kad kalbama apie Maskvos pajamas, siekiančias iki vieno milijardo dolerių per dieną, skirtas stiprinti Rusijos karinį potencialą.
„Ukraina daro labai daug, kad apribotų Rusijos galimybes šioje srityje, ir mes turime tai suvokti. Žinoma, kartais atsiranda tokių šalutinių padarinių. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume kaip nors riboti paramą Ukrainai, nes Ukraina kovoja ir už mūsų laisvę“, – pabrėžė H. Pevkuras.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti NATO sąjungininkų vienybę, nes Vladimiras Putinas, Kremlius ir Rusija siekia vieno – kad šios vienybės nebūtų ir kad ryšiai tarp sąjungininkų kasdien silpnėtų.
„Todėl jei kas nors bando mus suskaldyti, susilpninti NATO sąjungininkus, turime tam priešintis ir neleisti to niekam. Turime išlikti vieningi“, – pabrėžė H. Pevkuras.
Rusija jau taikosi į gyventojų pinigines: pinigus karui nori išskaičiuoti iš žmonių atlyginimų
Buriatijos valdžia paragino gyventojus kas mėnesį pervesti dalį savo atlyginimo karo prieš Ukrainą dalyvių reikmėms. Pasiūlymas kilo iš Kabansko rajono vadovų tarybos. Rekomenduojama suma – 300 rublių (apie 3 eurus), rašo „The Moscow Times“.
„Mūsų rajone minimalus darbo užmokestis šiuo metu siekia 40639 rublius (apie 430 eurų), todėl kaip pagrindą paėmėme 25 proc. nuo dienos uždarbio. Vienam žmogui 300 rublių – nereikšminga suma“, – teigė pareigūnai.
Jie priminė, kad Buriatijoje kartkartėmis rengiama „vienos dienos atlyginimo rinkimo“ akcija karo paramai.
Jų nuomone, ši praktika nėra efektyvi, nes kartais tampa „sunkia našta šeimos biudžetui“, todėl „lėšos gaunamos netolygiai“.
Naujasis požiūris turėtų užtikrinti stabilų ir reguliarų pinigų srautą, nes moderni įranga, kurios prašoma fronte, „kainuoja brangiai ir reikalinga nedelsiant“, pabrėžė pareigūnai.
Pasak jų, dauguma įstaigų, finansuojamų iš rajono biudžeto, taip pat Kabansko centrinė rajono ligoninė jau palaikė šią iniciatyvą: darbuotojai „parašė prašymus dėl lėšų išskaičiavimo pagal karių prašymus“.
Prahoje policija tiria išpuolį prieš Rusijos centrą
Čekijos policija penktadienį pranešė tirianti išpuolį su Molotovo kokteiliais prieš Rusijos mokslo ir kultūros centrą Prahoje.
„Nuo ketvirtadienio vakaro tiriame išpuolį, kurio metu kažkas į Rusijos namus metė kelis Molotovo kokteilius“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė policija.
Ji pridūrė, kad vis dar ieško kaltininko.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 93 iš 102 Rusijos dronų
Nuo ketvirtadienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 93 iš 102 bepiločių orlaivių, Rusijos pajėgų panaudotų pulti šalį, per „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. priešo pajėgos paleido 102 kovinius bepiločius orlaivius „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ bei kitų tipų iš Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvadiskės laikinai okupuotame Kryme, maždaug 60 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos, bepiločių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 8.30 val. Oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 93 bepiločius orlaivius.
Devyni koviniai dronai pataikė į aštuonias vietas, keturiose vietose rasta numuštų dronų nuolaužų.
Naktį Charkive per Rusijos dronų smūgį daugiaaukščiam gyvenamajam pastatui buvo sužeisti aštuoni žmonės.
Iš olimpiados pašalintas Ukrainos skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius kalbėjo JT
Iš žiemos olimpinių žaidynių pašalintas Ukrainos skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius buvo pakviestas į Jungtines Tautas (JT).
Jam nebuvo leista dalyvauti Milano ir Kortinos žaidynėse dėl jo plano dėvėti šalmą, skirtą pagerbti kai kuriuos per Rusijos invaziją į jo šalį žuvusius asmenis. Ketvirtadienį jis kalbėjo JT diskusijoje ir išsamiai paaiškino, kodėl vis dar tiki pasielgęs teisingai.
„Manau, kad svarbu pasinaudoti šia scena ir kalbėti apie svarbius dalykus, – sakė V. Heraskevyčius tūkstančiams studentų skirtos edukacinės simuliacijos „Change the World Model United Nations“ atidarymo ceremonijoje. – Kartais atrodo, kad per visas tas treniruočių valandas mes tikrai pamiršome bendrą sporto misiją. Tai ne tik medaliai, bet ir vertybės, kurioms atstovaujame.“
V. Heraskevyčius buvo pakviestas pasidalinti savo istorija diskusijoje, kurioje taip pat dalyvavo Shiva Amini (Šiva Amini), buvusi Irano moterų futbolo rinktinės žaidėja, dabar gyvenanti Niujorke. Sh. Amini 2017 metais Šveicarijoje buvo suteiktas prieglobstis po to, kai Irano vyriausybė pagrasino sankcijomis, nes ji buvo nufotografuota žaidžianti futbolą su vyrais be privalomo hidžabo arba galvos apdangalo.
„Sportu galime gelbėti gyvybes, – teigė V. Heraskevyčius. – Sportas suteikė žmonėms vilties.“
Tarptautinė bobslėjaus ir skeletono federacija pareiškė, kad jo reikalavimas dėvėti šalmą „nesuderinamas su Olimpine chartija ir Sportininkų saviraiškos gairėmis“, todėl jam neleista dalyvauti žaidynėse. V. Heraskevyčius šalmą dėvėjo per treniruotes, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paprašė jo varžybose dėvėti kitą šalmą. Buvo pasiūlyta nuolaidų, pavyzdžiui, ryšėti juodą raištį žuvusiems kare atminti arba leisti jam pademonstruoti šalmą nulipus nuo ledo.
Ketvirtadienį per sesiją buvo garsiai perskaityti Ukrainos sportininkų, kurių vardai buvo ant V. Heraskevyčiaus „atminimo šalmo“, vardai. Jie buvo palydėti ovacijomis.
V. Heraskevyčiaus sezonas baigėsi, kai jam nebuvo leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse, tačiau jo karjera nesibaigė. Ateinantį sezoną jis ketina dalyvauti bent keleriose Pasaulio taurės varžybose, įskaitant ir tas, kurios vyks Kortina d'Ampeco trasoje, kurioje jam nebuvo leista lenktyniauti praėjusį mėnesį. Jis taip pat planuoja dalyvauti 2030 metų žiemos olimpinėse žaidynėse.
Nuolatinė veikla
Netikėtas kvietimas į JT „nebuvo mano planų sąraše“, šypsodamasis sakė V. Heraskevyčius.
Nuo olimpinių žaidynių V. Heraskevyčius užsiima nuolatine veikla. Jis ir jo tėvas vadovauja fondui, skirtam Ukrainos žmonėms ir grupėms; vienas iš pagrindinių jų prioritetų – aprūpinti generatoriais, atsižvelgiant į tai, kad didžiojoje šalies dalyje nutrūksta elektros tiekimas, o elektros tinklai geriausiu atveju yra nestabilūs.
Jis bando rasti daugiau būdų, kaip pagerbti dvi dešimtis sportininkų ir trenerių, kurie buvo įamžinti ant šalmo, kurio jam nebuvo leista dėvėti olimpinėse lenktynėse, ir netgi bando panaudoti savo „tikrojo darbo“ – fiziko – žinias ieškodamas būdų, kaip jo šaliai susidoroti su daugybe karo sukeltų problemų.
Jis taip pat nori pabandyti supažindinti daugiau žmonių su Ukrainos kultūra. Ketvirtadienį scenoje jis vilkėjo tradicinius ukrainietiškus siuvinėtus marškinius, taip pat planuoja visame pasaulyje pristatyti geriausius savo šalies virtuvės patiekalus.
„Mano tikslas – sulaukti paramos ir atkreipti dėmesį į Ukrainą, – teigė V. Heraskevyčius, – ir ne tik dėl karo Ukrainoje.“
Jis tvirtina, kad niekada nesigailėjo dėl sprendimo reikalauti dėvėti šalmą, nors žinojo, kad rizikuoja būti nušalintas nuo varžybų.
„Tikiu, kad turėjau visišką teisę dėvėti šį šalmą, ir man jo nedėvėjimas būtų tolygus savo principų išdavystei, – sakė V. Heraskevyčius. – Ant šalmo pavaizduoti žmonės buvo karo aukos. Neteisinga išduoti ir juos (...). Ne, šie žmonės paaukojo savo gyvybes. Jie nebijojo. Neteisinga juos išduoti. Taigi aš nesigailiu. Gailiuosi, kad negalėjau dalyvauti, bet tai nebuvo mano kaltė.“
Pareigūnai: Ukrainoje praėjusią parą per Rusijos atakas žuvo vienas ir buvo sužeisti keturi žmonės
Ukrainos Zaporižios ir Chersono srityse praėjusią parą per Rusijos atakas žuvo vienas ir buvo sužeisti keturi žmonės, remdamasis pareigūnais praneša portalas „Ukrainska Pravda“.
Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas pranešė, kad per atakas Polohų ir Zaporižios rajonuose buvo sužeisti trys žmonės.
Nurodoma, kad Rusija sudavė 971 smūgį 42 srities gyvenvietėms.
Chersono srityje taip pat atakuota dešimtys gyvenviečių, taikantis į ypatingos svarbos ir socialinę infrastruktūrą, gyvenamuosius rajonus.
Srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas sakė, kad šiame regione žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas.
Tuo metu ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį Rusija į Ukrainą paleido 102 dronus, kurių 93 buvo numušti ar nepasiekė taikinių.
„Grėsmė padidėjo“: JK siunčia perspėjimą dėl Rusijos
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paragino partnerius tęsti paramą Ukrainai ir paneigė naratyvą apie tariamai neišvengiamą Rusijos pergalę. Apie tai jis pareiškė per Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) šalių lyderių susitikimą Helsinkyje, rašo „The Guardian“.
Pažymima, kad britų premjeras taip pat paragino imtis papildomų priemonių prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Jis šį klausimą pavadino „labai svarbiu darbotvarkės punktu“.
Taip pat jis ragino Vakarus ir toliau stiprinti paramą Ukrainai.
„Realybė vietoje tokia, kad Ukraina laikosi tvirtai. Per pastarąsias savaites jie susigrąžino teritorijų ir daro milžiniškus nuostolius okupantams. Todėl, ką besakytų Putinas, po ketverių metų tiesa yra ta, kad Rusija nelaimi. Ji nelaimės. Ir ji turi nustoti blokuoti kelią į teisingą ir tvarią taiką“, – pareiškė K. Starmeris.
Jis taip pat pabrėžė, kad nors pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Artimuosius Rytus, grėsmė iš Rusijos išlieka reali.
„Grėsmė iš Rusijos šiaurėje ir rytuose neišnyko, iš tiesų, mano nuomone, ji net padidėjo“, – pridūrė K. Starmeris.
Tuo pačiu britų premjeras pabrėžė Ukrainos kovinės patirties svarbą.
Pasak jo, krizė Artimuosiuose Rytuose „parodė Ukrainos patirtį vykdant šiuolaikinius karinius veiksmus“, ypač apsaugos nuo bepiločių orlaivių srityje.
JAV ruošia sankcijas Vengrijai: smūgis dėl blokuojamos pagalbos Ukrainai
JAV rengia sankcijas prieš Vengrijos pareigūnus dėl pagalbos Ukrainai blokavimo, praneša FT.
Kongrese bus pristatytas įstatymo projektas „Block Putin Act“, numatantis vizų apribojimus ir finansines sankcijas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar tūkstantis rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 293 170 karių, iš kurių tūkstantis buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 808 priešų tankus (+1), 24 287 šarvuotąsias kovos mašinas (+9), 38 863 artilerijos sistemas (+68), 1 700 raketų paleidimo sistemų (+2), 1 337 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 200 611 nepilotuojamųjų orlaivių (+2 222), 4 491 kruizinę raketą, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 85 569 transporto priemones ir kuro cisternas (+217), 4 100 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukrainos dronai trečią naktį iš eilės atakavo Rusijos Leningrado srities naftos objektus
Ukrainiečių dronai praėjusią naktį vėl atakavo naftos objektus Ust Lugos ir Primorsko uostuose Rusijos Leningrado srityje, pranešama rusiškais „Telegram“ kanalais.
Apie tai skelbia portalas „The Kyiv Independent“, nurodydamas, kad nepriklausomai negalėjo patvirtinti šių pranešimų.
Skelbiama, kad smogta naftos terminalams Ust Lugoje ir Primorske. Tai būtų jau trečia iš eilės atakų prieš naftos objektus Leningrado srityje naktis.
Trečiadienio naktį per Ukrainos surengtą masinę ataką smogta Rusijos Ust Lugos uosto prie Baltijos jūros energijos terminalui ir Rusijos kariniam ledlaužiui Vyborgo uoste.
Ketvirtadienio naktį Ukrainos pajėgos smogė Kirišų naftos perdirbimo gamyklai, patvirtino ukrainiečių Generalinis štabas.
Ukraina atrėmė masines atakas: per 4 dienas sunaikino 6 tūkst. rusų karių
Ukraina sugebėjo atremti didelio masto Rusijos pajėgų antpuolius ir, pasinaudodama karinėmis naujovėmis, per keturias dienas sunaikino daugiau nei 6 tūkst. įsibrovėlių, ketvirtadienį pasirodžiusiame straipsnyje rašė leidinys „New York Post“.
Budanovas: „Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta“
Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Trečiasis pasaulinis karas vyksta jau seniai, rašo „Ukrinform“.
Paprašytas patikslinti, ar dabartinius pasaulio įvykius jau galima vadinti Trečiuoju pasauliniu karu, K. Budanovas atsakė: „Jis jau seniai vyksta.“
Jo nuomone, jis prasidėjo Ukrainoje.
Kaip pranešta, 2022 m. vasario 24 d., apie 3.40 val., į Luhansko srities teritoriją įvažiavo pirmoji Rusijos tankų kolona, o daugelio miestų gyventojai pabudo nuo pirmųjų priešo raketų atakų.
Per ketverius plataus masto karo metus Ukraina padarė didelių nuostolių Rusijai tiek gyvosios jėgos, tiek ginkluotės ir karinės technikos srityse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu senas pirdyla Trampas prašiko rinkimus net savo golfo landynėje Maralago
Slava Ukraini, smert kacapam!
bei ukrainietę Tanią tiktok taanni_off
Rubio apkaltino Zelenskį meluojant
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį meluojant dėl JAV saugumo garantijų Ukrainai, rašo „Sky news“.
Palikdamas G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Paryžiuje jis pakomentavo V. Zelenskio teiginį, kad už saugumo garantijas JAV reikalauja, jog Ukraina atsisakytų Donbaso regiono.
M. Rubio sako, kad V. Zelenskiui buvo pasakyta, jog saugumo garantijos bus suteiktos tik pasibaigus karui.
Zelenskis: Trumpas už saugumo garantijas reikalauja pasitraukti iš Donbaso
Jungtinės Valstijos, pasak Ukrainos prezidento V. Zelenskio, savo saugumo garantijas Kyjivui sieja su didelėmis teritorinėmis nuolaidomis. Vyriausybė Vašingtone reikalauja, kad visas Donbasas Ukrainos rytuose būtų atiduotas Rusijai, trečiadienį interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė V. Zelenskis.
Prezidentas Donaldas Trumpas esą daro spaudimą Ukrainai, siekdamas greitai užbaigti prieš ketverius metus Rusijos pradėtą karą, ir tai susiję su JAV konfliktu su Iranu.
„Artimieji Rytai neabejotinai daro įtaką prezidentui D. Trumpui ir, manau, kitiems jo žingsniams“, – kalbėjo V. Zelenskis. Gaila, tačiau D. Trumpas, anot jo, ir toliau renkasi strategiją, kuri didina spaudimą Ukrainai.
V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, jog užsienio partnerių saugumo garantijos būtinos, kad Rusija po taikos susitarimo sudarymo ateityje neatnaujintų karinių veiksmų.
„Amerikiečiai pasirengę suteikti šias garantijas aukštu lygiu, kai Ukraina bus pasirengusi pasitraukti iš Donbaso“, – teigė V. Zelenskis. Tačiau jis įspėjo, kad toks pasitraukimas sukeltų grėsmę Ukrainos, o kartu ir Europos saugumui. Regione esą yra stiprios gynybinės pozicijos, kurios būtų perleistos Rusijai.
Baltieji rūmai kol kas nereagavo į prašymą pateikti komentarą.
V. Zelenskis sausį sakė, kad dokumentas dėl saugumo garantijų tarp Ukrainos ir JAV parengtas 100 proc. ir jį tereikia pasirašyti. Tačiau po JAV ir Ukrainos atstovų pokalbių Majamyje antradienį prezidentas teigė, kad dar reikia padirbėti.
Nepaisant didelių nuostolių, Rusijai per ketverius karo metus nepavyko visiškai užimti Donbaso Ukrainos rytuose.