Zelenskis: daugiau nei 500 Kyjivo daugiabučių vis dar lieka be šildymo
Po telekonferencijos apie padėtį regionuose prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad daugiau nei 500 daugiabučių Kyjive vis dar neturi šildymo.
„Surengiau telekonferenciją dėl padėties regionuose. Dnipropetrovsko sritis: Ternivkoje, Pavlohrado rajone, rusų dronai smogė į maršrutinį autobusą, vežusį kasyklos darbininkus. Deja, yra daug aukų. Reiškiu užuojautą visoms šeimoms ir artimiesiems. Yra ir sužeistų. Nikopolyje ir Marhaneco mieste dėl dronų smūgių į elektros linijas buvo nutrauktas elektros tiekimas“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jo teigimu, rusai taip pat smogė logistikos objektams.
„Dnipropetrovsko srities geležinkelio linijoms. Konotope, Sumų srityje, rusai šiandien taip pat smogė geležinkelio infrastruktūrai. Geležinkelio darbuotojai reaguoja, tvarko, bando viską greitai remontuoti ir palaiko ryšį tarp regionų“, – pridūrė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo sulaukęs ataskaitos ir apie Kyjivą.
„Iš tiesų, regione kasdien pridedama kogeneracija. Žmonėms išduodami šildymo rinkiniai, ir ši programa bus išplėsta. Kasdien Kyjivo regione išdalijama apie 5 tūkst. tokių šildymo rinkinių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, šildymo situacija Kyjive išlieka itin sudėtinga, nes daugiau nei 500 daugiabučių vis dar nešildomi. Ukrainos prezidentas dėl to sukritikavo miesto valdžią.
„Remonto darbai vis dar vyksta. Ir tai tikrai negali būti vertinama kaip normalu mieste, kai jau daugiau nei savaitę šimtai pastatų kasdien lieka be šildymo, nepaisant situacijos. Nesvarbu, ar vyksta smūgiai, ar ne, šimtai pastatų Kyjive vis dar neturi šildymo. Tai reiškia, kad mieste daroma nepakankamai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko sakė, kad atsižvelgiant į sudėtingą padėtį energetikos sistemoje, vyriausybė kartu su „Naftogaz“ grupe teikia tikslinę pagalbą riboto judumo piliečiams, sunkioje padėtyje esantiems žmonėms ir vienišiems pensininkams. Kyjivo ir jo regiono, kur padėtis yra sudėtingiausia, gyventojams jau buvo išdalinti pirmieji 10 tūkst. vadinamųjų „Šilumos paketų“.
Kaip skelbta, dėl nuožmių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir neįprastai žemos oro temperatūros Kyjivas išgyvena sunkiausią žiemą per visą plataus masto Rusijos invaziją, prasidėjusią beveik prieš ketverius metus.
Šeštadienį Ukraina ir Moldova taip pat susidūrė su masiniais elektros tiekimo sutrikimais. Nors Ukraina gedimo priežasties nenurodė, tačiau Rusijos kibernetinės atakos versija atmetama. Teigiama, kad avarija įvyko dėl techninių priežasčių elektros linijose tarp Ukrainos ir Moldovos.
Rusijos dronai smogė maršrutiniam autobusui Ukrainoje: žuvo 15 žmonių
Rusijos dronų ataka sekmadienį prieš maršrutinį autobusą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje nusinešė 15 žmonių gyvybes.
Po Rusijos smūgio Ukraina liko sukrėsta: „Putinas kariauja prieš civilius“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė partnerių dėmesį į Rusijos smūgį gimdymo namams Zaporižioje, nepaisant tebevykstančio derybų proceso. Jis paskelbė pareiškimą savo paskyroje platformoje „X“, pridėjęs vaizdo įrašą iš įvykio vietos.
Kinija siunčia signalą: kalba apie „naujas aukštumas“ santykiuose su Rusija
Kinijos aukščiausias diplomatas sekmadienį Pekine susitikęs su Rusijos saugumo vadovu pareiškė, kad dvišaliai santykiai šiais metais gali „pasiekti naujų aukštumų“, teigiama oficialiame vyriausybės pranešime.
Ukrainos sostinėje – kritinė padėtis: beveik 700 namų neturi šildymo
Kyjive 693 pastatai vis dar lieka be šildymo po to, kai šeštadienį Ukraina ir Moldova susidūrė su masiniais elektros tiekimo sutrikimais.
Rusija nebegalės naudotis „Starlink“: Ukraina atskleidė detales
Bendrovė „SpaceX“ ėmėsi skubių priemonių, kad būtų neįmanoma naudoti palydovinio ryšio terminalų „Starlink“ Rusijos bepiločiuose orlaiviuose. Artimiausiu metu bus įdiegta sisteminė priemonė, kuri visiškai užkirs kelią šios technologijos naudojimui okupantų pajėgoms. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas.
Lavrovas metė kaltinimus Europai: „Ukraina naudojama karui prieš Rusiją“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europos elitas esą „naudoja Ukrainą tam, kad kariautų prieš Rusiją“, rašo UNIAN.
„Europos elitas naudoja Ukrainos režimą tam, kad kariautų prieš Rusiją, ir tiesiogiai ruošiasi karui“, – sakė S. Lavrovas.
Taip pat Rusijos URM vadovas tikino, kad Maskva esą „niekada nesikiša į Europos ir JAV santykių kūrimo procesus“.
Pasak jo, Europos šalys prezidento Donaldo Trumpo politikoje mato grėsmę žemyno interesams.
„Europa bandė ir iki šiol bando įkalti pleištą tarp Rusijos ir JAV, manydama, kad Trumpo politika kenkia Europos interesams“, – pabrėžė Rusijos URM vadovas.
Siaubinga rusų ataka Zaporižioje: smogė gimdymo namams
Per Rusijos smūgį prieš gimdymo namus pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste sekmadienį sužeisti mažiausiai šeši žmonės, pranešė regiono gubernatorius.
Zelenskis atskleidė datas: štai kada JAV, Ukraina ir Rusija derėsis Abu Dabyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad derybos tarp Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos pasiuntinių dėl karo Ukrainoje nutraukimo vyks Abu Dabyje trečiadienį ir ketvirtadienį.
Muskas: „Starlink“ naudojimas Rusijoje – jau apribotas
„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas sekmadienį pareiškė, kad jo bendrovės priemonės, kuriomis siekta nutraukti neautorizuotą Rusijos naudojimąsi „Starlink“, regis, davė rezultatų.
Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“, rašo „Ukrinform“.
„Atrodo, kad mūsų priemonės, skirtos sustabdyti neautorizuotą Rusijos naudojimąsi „Starlink“, davė rezultatų. Praneškite mums, jei reikės imtis papildomų veiksmų“, – parašė E. Muskas.
Taip jis šiandien atsakė į Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo ketvirtadienio įrašą, kuriame šis padėkojo „SpaceX“ prezidentei Gwynne Shotwell ir Elonui Muskui už greitą reakciją į žinią, jog Rusija naudoja dronus su „Starlink“ interneto sistema.
Remiantis Ukrainos GUR Gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos vis dažniau naudoja amerikietiškas „Starlink“ sistemas dronuose, siekdamos įveikti Ukrainos radioelektroninės kovos priemones ir padidinti atakų efektyvumą bei tikslumą.
Chersone per Rusijos smūgius sužeista 10 žmonių
Šeštadienį Rusijos pajėgos surengė atakas prieš Chersoną ir dar 14 miestų ir kaimų Chersono srityje. Tam rusai panaudojo dronus, oro antskrydžius ir artileriją.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas apie tai paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“.
„Praėjusią parą priešo dronų terorą, oro antskrydžius ir artilerijos smūgius patyrė Mylovė, Bilozerka, Chreščenivka, Beryslavas, Antonivka, Dniprovskė, Burhunka, Veselė, Zolota Balka, Kozackė, Mykilskė, Novokairai, Tokarivka, Červonyj Majakas ir Chersono miestas. Per Rusijos agresiją 10 žmonių buvo sužalota, įskaitant tris vaikus“, – paskelbė O. Prokudinas.
Jis teigė, kad Rusijos pajėgos smogė visuomeninės paskirties infrastruktūrai ir gyvenvietėms Chersono srityje.
Buvo apgadintas daugiabutis ir 13 nuosavų namų. Taip pat apgadinta parduotuvė, dujų vamzdynas ir asmeniniai žmonių automobiliai.
Zelenskis prabilo apie antrąją prezidento kadenciją: viskas priklauso nuo vienos sąlygos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad kol kas tiksliai nežino, ar kandidatuos antrai prezidento kadencijai. Tai priklausys nuo to, kaip baigsis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Tačiau kartais V. Zelenskis vis dėlto apie tai susimąsto, rašo UNIAN.
Nerimą sėjantis scenarijus: ką reikštų Donecko atidavimas Putinui
Sekmadienį turėtų būti atnaujinamos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, kurioms tarpininkauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Tačiau už diplomatinių diskusijų slepiasi nerimą keliantis scenarijus. „New York Times“ (NYT) įspėja, kad Donecko atidavimas Rusijai, ko Vladimiras Putinas intensyviai siekia, leistų Rusijai lengvai ir vėl pradėti atakas, jei taikos susitarimas žlugtų.
Ekspertai baiminasi, kad Slovjansko ir Kramatorsko perdavimas atims iš Kyjivo galingiausią gynybos liniją rytuose, rašo „The New York Times“.
Dalis Donecko srities, kurią vis dar kontroliuoja Ukraina, yra viena iš labiausiai įtvirtintų fronto dalių, nes gynybinės konstrukcijos čia buvo statomos jau 2014 m., gerokai prieš Rusijos visapusišką invaziją.
Jei taikos planas žlugs po žemės perdavimo – scenarijus, kurį daugelis laiko visiškai realiu – Rusija atsidurs idealioje padėtyje, kad galėtų pradėti naują, greitą invaziją į susilpnėjusią Ukrainą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, praeitą trečiadienį kalbėdamas Senate, pareiškė, kad Donecko regiono klausimas tapo „vieninteliu likusiu klausimu“ taikos derybose, kuris reikalauja dėmesio, pažymėdamas: „Tai vis dar tiltas, kurio mes neperėjome“.
Tiesa, kitą dieną Maskva paneigė šį teiginį. Rusijos diktatoriaus padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pareiškė, kad reikia išspręsti ir kitus klausimus, įskaitant saugumo garantijas, kurias Ukrainai siūlo Vakarų šalys
NYT kelia klausimą: kodėl V. Putinas taip rūpinasi būtent šia žeme, o ne kitomis Ukrainos teritorijomis, į kurias pretendavo Maskva?
Donecko perdavimas Rusijai gali sugriauti ukrainiečių vienybę
Nuo 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Doneckas buvo esminė vieta, kurią Kremlius bandė atskirti pramoninį Rytų Ukrainos regioną. buvo centrinis elementas Maskvos bandyme atskirti, o vėliau ir aneksuoti šį pramoninį regioną rytinėje Ukrainoje, kurį Kremlius vaizduoja kaip istoriškai priklausantį Rusijai.
NYT pabrėžia, kad V. Putinas žino, kad bet koks Kyjivo sprendimas perduoti teritoriją bus labai prieštaringai sutiktas Ukrainoje, kurios kariai 12 metų guldė galvą už šią žemę.
„Žmonės už tai praliejo kraują. Daugybė šeimų prarado savo artimuosius kovose dėl Donecko. O dabar jūs tai atiduodate? Tai yra lėtai tiksinti bomba, galinti sugriauti ukrainiečių vienybę“, – pabrėžė Berlyno Carnegie centro Rusijos ir Eurazijos studijų direktorius Aleksandras Gabujevas.
Taip pat, kai kurių analitikų nuomone, šių įtvirtinimų praradimas padarys Ukrainą labiau pažeidžiamą bet kokiems būsimiems Rusijos puolimams, o tai suteiks Maskvai galimybę pradėti naują invaziją, jei taikos susitarimas žlugtų.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs eiti į kompromisus kad būtų pasiekta taika, bet neatsisakyti Ukrainos teritorinio vientisumo.
Gruodį Ukrainos lyderis sakė, kad yra pasirengęs išvesti kariuomenę iš dalies Donecko srities, kurią kontroliuoja Kyjivas ir paversti šias teritorijas demilitarizuota zona. Tačiau su sąlyga, kad Rusija išves savo pajėgas iš lygiaverčio žemės ploto Donecke.
Ukraina numušė 76 iš 90 Rusijos dronų
Nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė ar kitaip neutralizavo 76 Rusijos dronus.
Tokius duomenis Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.
Iš šeštadienio į sekmadienį, nuo 18 val. vakaro, priešas į Ukrainą paleido 90 bepiločių skraidyklių: „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų.
Dronai buvo paleisti iš Oriolo, Briansko, Kursko, Primorsko Achtarsko (Rusijoje) ir iš laikinai okupuotų teritorijų Donecko srityje. Iš jų apie 60 buvo smogiamieji dronai „Shahed“.
Nuo šios oro atakos Ukrainą gynė aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobilios šaulių grupės.
Ukrainos šiaurėje ir rytuose iki 8 val. 30 min. ryto buvo numušti ar kitaip nukenksminti 76 dronai.
Keturiolika dronų smūgių užfiksuota 9 vietovėse, o numuštų dronų nuolaužos nukrito dvejose vietovėse.
Ataka tęsėsi ir vėliau, o Ukrainos oro erdvėje buvo keli priešo dronai.
„Rusija neturi modelio, kuris užtikrintų žmonių gerovės augimą be karo“
Per ketverius karo veiksmų metus susikaupę struktūriniai disbalansai Rusijos ekonomikoje kelia abejonių dėl galimybės įvykdyti prezidento Vladimiro Putino užduotį atkurti augimą šiais metais, nes „varikliai išeikvoti, o ištekliai išsekę“, skelbia „Reuters“.
Naktį – kruvina rusų ataka Ukrainoje: skelbiama apie aukas
Per naktinį Rusijos smūgį vidurio Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Dnipro mieste vyras ir moteris „žuvo dėl priešo drono smūgio“, sakoma srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Hanžos pareiškime, paskelbtame socialinio tinklo „Telegram“ kanale.
O. Hanža teigė, kad dronas sukėlė gaisrą; sunaikintas vienas namas ir apgadinti dar du būstai bei automobilis.
Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė apie atakas palei karo fronto liniją, kol JAV pasiuntinys vedė derybas dėl pastangų užbaigti beveik ketverius metus trunkantį plataus masto karą.
Rusija kare Ukrainoje prarado dar 1 090 karių
Rusija pastarąją parą kare Ukrainoje prarado 1 090 kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienį apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 1 d. Rusija kare Ukrainoje neteko iš viso apie 1 240 680 kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino iš viso 11 625 priešo tankus (+6), 23 980 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 36 777 artilerijos sistemas (+9), 1 632 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 290 oro gynybos sistemų, 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 120 134 dronus (+206), 4 205 kruizines raketas, 28 karo laivus ir katerius, 2 povandeninius laivus, 76 439 transporto priemones ir kuro cisternas (+62), 4 055 specialiosios technikos vienetus (+1).
Ukrainos pajėgos nuolat atnaujina duomenis apie priešo nuostolius.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi derėtis su JAV dėl Rusijos pasiūlymų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos derybininkai laukia žinių iš JAV dėl susitikimų siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Anksčiau planuota, kad antrasis derybų ratas tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų prasidės Abu Dabyje sekmadienį.
„Ukraina pasirengusi dirbti visais formatais. Svarbu, kad būtų rezultatai ir kad susitikimai vyktų. Mes tikimės susitikimų kitą savaitę ir ruošiamės jiems“, – pareiškė V. Zelenskis.
JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas teigė, kad šeštadienį Floridoje įvykusios derybos su Rusijos pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu buvo produktyvios ir konstruktyvios.
Ukrainos ir Rusijos atstovai praeitą penktadienį ir šeštadienį pirmą kartą asmeniškai susitiko Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur derėjosi dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano užbaigti karą.
Buvo susitarta, kad derybos tęsis šį sekmadienį.
Tačiau ketvirtadienį V. Zelenskis minėjo, kad derybų data ir vieta gali pasikeisti atsižvelgiant į įtampą tarp JAV ir Irano.
JAV teigia, kad abi pusės yra arti susitarimo. Tačiau Kyjivas sako, kad kol kas nepasiektas kompromisas dėl svarbaus klausimo – teritorijų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Medvedevas skelbia apie artėjančią pergalę
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos pergalė jau ryškėja pagal daugelį parametrų, ir pavadino dabartinius JAV bei Rusijos kontaktus produktyviais, rašo UNIAN.
„Karinės pergalės faktas yra labai svarbus, ir jis ryškėja pagal visą eilę parametrų. Tačiau ne mažiau svarbu galvoti, kas bus po to. Juk pergalės tikslas – neleisti kilti naujiems konfliktams. „SVO“ tikslai pradžioje buvo paskelbti mūsų šalies prezidento Vladimiro Putino. Nuo to laiko jie iš esmės išliko nepakitę“, – sakė D. Medvedevas.
Be to, jis pakomentavo praėjusių metų incidentą, susijusį su galimu amerikiečių atominių povandeninių laivų perkėlimu „arčiau Rusijos“.
Pasak jo, Rusija taip ir „nerado“ jokių povandeninių laivų, apie kurių išsiuntimą kalbėjo Donaldas Trumpas.
Tuo pat metu jis teigė, kad Rusijos ir Jungtinių Valstijų kontaktai D. Trumpo laikais tapo gerokai produktyvesni, „ir tai naudinga“.
Vertindamas dabartinio JAV prezidento vaidmenį, D. Medvedevas pažymėjo, kad jis „stengiasi istorijoje tapti kaip taikdarys“, ir „kai kur jam tai pavyksta, o kai kur – ne“.