Sybiha: Ukraina pakoreguos prieštaringai vertinamą antikorupcinį įstatymą
Ukraina pakoreguos prieštaringai vertinamą antikorupcinį įstatymą, dėl kurio praėjusią savaitę kilo protestai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ketvirtadienį parlamente planuojamas balsavimas dėl šių pataisų.
„Tikimės, kad balsavimas įvyks rytoj. Atitinkamas parlamento komitetas jau davė sutikimą. Mes tai sutvarkysime“, – duodamas interviu AFP nurodė ministras.
Apie tai paskelbta po to, kai šalyje kilo protestai dėl ankstesnių pakeitimų, kuriais buvo apribotas antikorupcijos agentūrų nepriklausomumas.
Šie pokyčiai taip pat sukėlė susirūpinimą Europos Sąjungai (ES), kuri yra svarbi Kyjivo sąjungininkė nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir teigė, kad reformos yra būtinos glaudesnei eurointegracijai.
Duodamas interviu A. Sybiha dar kartą patvirtino Kyjivo įsipareigojimą kovoti su korupcija ir norą prisijungti prie NATO bei ES.
Ukrainos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino įstatymo pataisas, prezidento skiriamam generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) atliekamų tyrimų ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) bylų, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis jas pasirašė.
Kritikai teigia, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V. Zelenskio rankose ir kad bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.
Dar neaišku, ar parlamentas, kurio dauguma narių yra lojalūs V. Zelenskiui, pritars naujajam variantui.
V. Zelenskis pripažino, kad prieš priimant įstatymą „tikriausiai turėjo būti daugiau dialogo“.
NABU nustato ir tiria korupcijos atvejus valstybės institucijose, o SAP vykdo baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcijos.
Šmyhalis apie vasaros puolimą: rusai rodo negebėjimą daryti proveržį
Rusijos vasaros puolimas Ukrainoje šiuo metu tęsiasi, tačiau fronto linija iš esmės yra stabili. Rusai demonstruoja, kad nesugeba padaryti jokio proveržio.
Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministras Denisas Šmyhalias interviu „BBC Ukraine“, atsakydamas į klausimą, ar yra Rusijos vasaros puolimo pabaigos požymių.
„Kol kas ne. Jis [vasaros puolimas] tęsiasi. Tačiau apskritai fronto linija yra stabili. O rusai demonstruoja savo negebėjimą padaryti kokį nors proveržį, – sakė D. Šmyhalis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos daro didžiulius nuostolius Rusijos kariuomenei, nuleidžia jai kraują ir sekina ją.
O paklaustas, ar Ukrainos kariuomenė yra išsekusi, D. Šmyhalis pabrėžė, kad ukrainiečiai neturi galimybės „pasiduoti“.
„Kai partneriai manęs klausia, ar mes pavargę, aš atsakau: „Kaip gali būti nepavargęs po ketverių metų karo? Bet kai ant kortos pastatyta tavo gyvybė, tu neturi jokių galimybių būti išsekęs. Gal ir esame pavargę, bet privalome tęsti kovą ekonomiškai, kariškai, bet kokiomis priemonėmis“, – pabrėžė jis.
D. Šmyhalis taip pat nori, kad tarptautiniai partneriai padėtų daryti pakankamai didelį spaudimą rusams tiek mūšio lauke, tiek per sankcijas, ir atvesti juos prie derybų stalo.
„Turi būti tiekiama ginkluotė, kuri suteiktų mums jei ne pranašumą, tai bent paritetą šiame kare. Kita vertus, turi būti daromas spaudimas – sankcijos, kurios finansiškai nualintų priešą. [JAV] Kongresmeno Lindsey Grahamo pasiūlytos griežtos sankcijos, kurias, tikiuosi, palaikys ir prezidentas Donaldas Trumpas, gali sukurti tokią atsvarą. Tuomet vis mažiau erdvės liks [Vladimirui] Putinui, jo manipuliacijoms, jo ekonominiam ir kariniam išlikimui“, – aiškino ministras.
D. Šmyhalis pabrėžė, kad kuo greičiau ir stipriau veiks šie du veiksniai, tuo teisingesnės bus derybos. „Jei šių dviejų veiksnių nebus, derybos gali tęstis, tačiau labiau tikėtina, kad mes ir mūsų partneriai būsime vedžiojami už nosies prie šio diplomatinio derybų stalo“, – sakė jis.
Šokiruojantis išdavystės atvejis Ukrainoje: kariuomenėje – Rusijos agentas
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šalies ginkluotose pajėgose demaskavo rusų karinės žvalgybos agentą, rengusį priešiškas atakas prieš bazes, kuriuose laikomi naikintuvai „F-16“, „Mirage 2000“ ir „Su-24“.
Pranešama, kad sulaikytasis yra skrydžių instruktorius, vienos Ukrainos kariuomenės oro brigadų majoras.
Dalinys, kuriame tarnavo demaskuotas rusų šnipas, vykdo užduotis, susijusias su Rusijos raketų ir dronų naikinimu, taip pat veikia prieš sausumos taikinius, siekiant paremti Ukrainos gynybos pajėgų operacijas iš oro.
Įtariamasis, siekdamas užtikrinti, kad Rusijos smūgiai būtų sėkmingi, rengė ir perdavė priešui analitinius dokumentus, kurie, jo manymu, reikalingi kombinuotoms atakoms, kad būtų galima „apeiti“ ukrainiečių oro gynybą.
Šis agentas taip pat perdavė Rusijos karinei žvalgybai Ukrainos karinių oro pajėgų pilotų asmeninius duomenis, jų lėktuvų registracijos numerius ir informaciją apie kovinių operacijų taktiką.
Italija pasmerkė Rusijos „propagandinį“ sąrašą, nukreiptą prieš Vakarų lyderius
Italija trečiadienį pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerijos sąrašą, kuriame Vakarų politikai kaltinami antirusiška retorika, ir pavadino jį „propagandiniu“ triuku.
Praėjusią savaitę ministerijos interneto svetainėje paskelbtame sąraše pateikiami, pasak jos, „neapykantos kalbos“ ir „rusofobiškų pareiškimų“, padarytų nuo 2014 metų, kai Rusija, nepaisydama tarptautinės teisės, aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, pavyzdžiai.
Dokumente įvardijami aukšti Italijos pareigūnai, įskaitant prezidentą Sergio Mattarellą ir užsienio reikalų ministrą Antonio Tajanį.
Italijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų oficialų protestą dėl jų įtraukimo į sąrašą.
„Ministras A. Tajani valstybės vadovo įtraukimą į tokį sąrašą vertina kaip provokaciją prieš Respubliką ir Italijos žmones ir reiškia tiek institucinį, tiek asmeninį solidarumą su prezidentu S. Mattarella“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni atmetė šį sąrašą kaip „dar vieną propagandinę kampaniją ir nieko daugiau“, sakydama, kad juo siekiama nukreipti dėmesį nuo Maskvos karo Ukrainoje, o šis nusikaltimas, pridūrė ji, yra „gerai žinomas tarptautinei bendruomenei ir buvo pasmerktas nuo pat pradžių“.
Įtampa tarp Romos ir Maskvos išlieka didelė nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Visai neseniai Italijai atšaukus su Kremliumi susijusio dirigento Valerijaus Gergijevo koncertą šalies pietuose, pasipiktinimą pareiškė Rusijos ambasada Romoje, apkaltinusi Italijos valdžios institucijas nusileidus ukrainiečių diasporos grupių ir lobistų spaudimui.
Rusijos sąraše taip pat pateikiamos citatos, priskiriamos daugeliui Vakarų lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas.
Kritikai piktinasi Šveicarija, leidusia atvykti Rusijos „karo nusikaltėliams“
Daugiau kaip 200 Kremliaus kritikų ir buvusių politinių kalinių išreiškė pasipiktinimą dėl aukšto rango Maskvos delegacijos vizito į Šveicariją, kaltindami Europą, kad ši, nepaisydama invazijos į Ukrainą, priima „karo nusikaltėlius“.
Vladimiro Putino oponentai baiminasi, kad praėjus daugiau nei trejiems metams karo Vakarai gali būti pasirengę pradėti traukti Rusiją iš tarptautinės izoliacijos ir atgaivinti santykius su Kremliumi.
Atvirame laiške, kurį pasirašė Kremliaus kritikai, tarp jų – ir buvę politiniai kaliniai Vladimiras Kara-Murza, Olegas Orlovas bei Ilja Jašinas, Šveicarija kaltinama, kad priėmė kai kuriuos svarbiausius V. Putino sąjungininkus, įskaitant parlamento aukštųjų rūmų pirmininkę, kaip tik tuo metu, kai Kremlius tęsia karą prieš Ukrainą.
Aukštųjų parlamento rūmų pirmininkės Valentinos Matvijenko vadovaujama delegacija sekmadienį atvyko į Ženevą dalyvauti pirmadienį prasidėjusiame trijų dienų pasaulio parlamentarų susitikime.
Delegacijoje buvo keliolika asmenų, įskaitant Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko pavaduotoją Piotrą Tolstojų ir tarptautinių reikalų komiteto vadovą Leonidą Sluckį.
V. Matvijenko, P. Tolstojui ir L. Sluckiui yra taikomos ES ir tarptautinės sankcijos.
Ši kelionė – bene aukščiausio lygio Rusijos parlamentarų vizitas į Europą nuo karo Ukrainoje pradžios.
„Tuo metu, kai Ženevoje lankosi karo nusikaltėliai Matvijenko, Tolstojus ir Sluckis, Rusijos kariuomenė toliau raketomis atakuoja Ukrainos miestus. Žūsta civiliai gyventojai, vaikai ir moterys“, – teigė laiško autoriai.
Laiške taip pat teigiama, kad Italija dar padėjo palengvinti jų vizitą, leisdama per jos teritoriją praskristi delegacijos lėktuvui.
V. Matvijenko, P. Tolstojus ir L. Sluckis yra „pagrindinės V. Putino režimo figūros, tiesiogiai atsakingos už agresyvaus karo prieš Ukrainą pradėjimą, demokratinių institucijų naikinimą ir didelio masto represijas Rusijoje, – sakoma laiške. – Jų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose Šveicarijoje turėjo būti uždraustas, o jie patys sulaikyti.“
Kremliaus kritikai reikalavo atskleisti, kaip ir kodėl V. Putino sąjungininkams buvo leista dalyvauti renginiuose Ženevoje. Jie taip pat paragino atlikti tyrimą, kad būtų nustatyta, ar nebuvo pažeisti Šveicarijos įstatymai. „Esame įsitikinę, kad neutralumas nėra pasiteisinimas“, – sakė pasirašiusieji.
Atskirame įraše platformoje „X“ mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komanda pavadino vizitą „bjauriu šliaužiančiu sankcijų panaikinimu“.
„Visos pastangos daryti spaudimą Putino režimui ir izoliuoti tuos, kurie kursto karą ir pelnosi iš jo, gali netekti prasmės, jei europiečiai nesupras, kas čia vyksta“, – sakė A. Navalno komanda.
Tuskas: yra didelė tikimybė, kad karas Ukrainoje greitai bus sustabdytas
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad „daug ženklų“ rodo, jog karas Ukrainoje netrukus gali būti sustabdytas, rašo „TVP World“.
„Yra didelė tikimybė, yra daug ženklų, rodančių, kad Rusijos ir Ukrainos karas artimiausiu metu gali būti bent jau sustabdytas. Tačiau tai niekaip nekeičia mūsų padėties“, – sako jis.
„Lenkija turi būti pasirengusi gintis nepriklausomai nuo įvykių Rusijos ir Ukrainos fronte. Ir mes negalime prarasti nė vienos valandos ar dienos šiose lenktynėse dėl modernios kariuomenės“, – priduria jis.
Lenkija pastaraisiais metais bando plėsti savo kariuomenę, baimindamasi galimos Rusijos agresijos.
JAV senatorius pratrūko: Putinas nenusipelnė daugiau laiko
JAV senatorius Richardas Blumenthalis pareiškė, kad balsavimas dėl sankcijų įstatymo projekto turėtų būti paspartintas, ir pabrėžė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenusipelnė papildomo laiko. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, R. Blumenthalis, kuris yra vienas iš šio teisės akto projekto autorių, tokius komentarus išsakė duodamas interviu „Suspilne“.
Jis sakė sutinkantis su nuomone, kad nėra pagrindo duoti V. Putinui daugiau laiko, ir kartu akcentavo būtinybę greitai priimti įstatymą dėl sankcijų. Jis taip pat pažymėjo, kad nors prezidentas Donaldas Trumpas žengia teisinga linkme, jis asmeniškai pasisakė už kur kas griežtesnes sankcijas. Senatorius paragino savo kolegas pasinaudoti proga ir surengti balsavimą. Pasak jo, šis teisės aktas Senate šiuo metu turi 85 šalininkus.
R. Blumenthalis pridūrė, kad įstatymo projekto priėmimas yra įgyvendinamas ir būtinas tikslas. Jis teigė, kad dabar atėjo metas imtis veiksmų, jog būtų pademonstruota prezidento ir Kongreso vienybė. Jis pabrėžė, kad teisės akto projekto dėl sankcijų priėmimas pasiųstų stiprią žinią, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios vykdyti savo įsipareigojimus Ukrainai.
Jis taip pat nurodė, kad įstatymo projektas dėl sankcijų gali padėti nutraukti karą, ir pridūrė, jog V. Putinas turi tai suprasti.
Liepos 14 d. D. Trumpas paskelbė 50 dienų ultimatumą Rusijai, kuriuo siekiama pastūmėti ją link taikos. Liepos 28-ąją jis pranešė, kad trumpins šį ultimatumą iki 10-12 dienų. Jis kartu pareiškė, kad nebėra suinteresuotas susitikti ar kalbėtis su V. Putinu, tačiau tuo pat metu pažymėjo, jog Rusija turi sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Liepos 29 d. D. Trumpas pakartojo, kad ultimatumo terminas baigsis po 10 dienų.
Ukrainos oro pajėgos: oro gynyba naktį numušė 51 iš 78 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 51 iš 78 Rusijos bepiločių orlaivių, kurie buvo paleisti liepos 30-osios naktį, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Naktį iš liepos 29 į 30 d., nuo liepos 29 d. 22.30 val. rusai iš Oriolo ir Kursko Rusijos Federacijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme paleido 78 „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius.
Ukrainos oro pajėgos atkreipė dėmesį į naują rusų taktikos elementą. „Naktinės atakos ypatumas – iki aštuonių reaktyvinių bepiločių orlaivių panaudojimas šiaurės kryptimi“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Puolimą iš oro atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamosios sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais 9 val. duomenimis, oro gynybos sistemos šiauriniuose ir rytiniuose šalies regionuose numušė arba sutrikdė 51 rusų bepilotį orlaivį.
27 bepiločiai orlaiviai pataikė į taikinius septyniose vietose. Numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito dviejose vietovėse.
Trumpas davė Putinui 10 dienų, bet atsakymo nesulaukia: „Gaila“
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, nustatęs konkretų 10 dienų terminą Vladimirui Putinui nutraukti karą Ukrainoje, teigė kol kas negavęs rusų vadovo reakcijos į šį grasinimą.
„Nesulaukiu jokio atsakymo. Gaila“, – sakė jis.
Antradienį jis teigė, kad Rusija susidurs su naujomis sankcijomis, jei nesustabdys karo veiksmų Ukrainoje per 10 dienų.
Visgi D. Trumpas išreiškė abejonių dėl savo planuojamų veiksmų poveikio.
„Ketiname įvesti muitus ir panašiai“, – sakė jis, bet pridūrė: „Nežinau, ar tai paveiks Rusiją, nes akivaizdu, kad ji nori tęsti karą.“
Iš Jungtinės Karalystės (JK) į Vašingtoną grįžtantis D. Trumpas jau pirmadienį teigė, kad ankstesnį 50 dienų ultimatumą sutrumpina iki 10–12 dienų, tačiau naujausi jo komentarai rodo, kad kitos savaitės pabaigos data dabar yra nustatyta tvirtai.
Tai suteikia V. Putinui laiko iki rugpjūčio 8-osios susitarti.
Po pirmojo D. Trumpo grasinimo sutrumpinti terminą dėl karo nutraukimo Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusija atkreipė dėmesį į JAV respublikonų lyderio pareiškimą ir kad vis dar įsipareigojusi siekti taikos Ukrainoje.
„Atkreipėme dėmesį į vakarykštį prezidento Trumpo pareiškimą. Specialioji karinė operacija tęsiasi. Ir mes tebesame įsipareigoję taikos procesui, siekdami išspręsti konfliktą Ukrainoje ir apsaugoti savo interesus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Rusijos terminą ketvirtus metus besitęsiančiam puolimui pavadinti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pastangų atkurti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis „sulėtėjimą“ po D. Trumpo komentarų.
„Norėtume matyti daugiau dinamikos. Esame tuo suinteresuoti. Kad galėtume judėti į priekį, mums reikia impulsų iš abiejų pusių“, – teigė jis.
Rusai smogė Ukrainos mokymo daliniui: yra žuvusių ir sužeistų
Per Rusijos smūgį karinio rengimo stovykloje antradienį žuvo mažiausiai trys Ukrainos kariai, pranešė pareigūnai.
Socialiniuose tinkluose Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos raketa pataikė į vieną iš sausumos pajėgų mokymo dalinių, tačiau nepatikslino vietos.
Mažiausiai „trys kariai žuvo ir 18 buvo sužeista“, teigė ji antradienį.
Naktį prieš tai per kelias Rusijos atakas žuvo mažiausiai 25 civiliai gyventojai, įskaitant 23 metų nėščią moterį ir keliolika kalinių Bilenkės įkalinimo kolonijoje pietinėje Zaporižios srityje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ši sąmoningai nusitaikė į kalėjimą, kuriame, teisingumo ministerijos teigimu, žuvo 17 žmonių ir dar 42 buvo sužeisti.
V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji nusitaikė į ligoninę Kamjansko mieste Dnipropetrovsko srityje, kur žuvo trys žmonės ir 22 buvo sužeisti.
Išpuoliai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad sutrumpina terminą nuo 50 iki 10–12 dienų, per kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi sustabdyti karą.
Per kitus Rusijos išpuolius Charkivo srityje žuvo šeši žmonės, o trečiadienį auštant Charkivo mieste buvo įvykdytas dar vienas išpuolis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
JAV sureagavo į Kremliaus pareiškimą dėl sankcijų: Rusija akivaizdžiai nesupranta, kad Trumpas keičia žaidimo taisykles
Rusija pareiškė turinti imunitetą Vakarų sankcijoms, tačiau tai taikoma tik seniems apribojimams, o naujosios Donaldo Trumpo sankcijos bus daug veiksmingesnės. Tai pareiškė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, kuris yra vienas artimiausių JAV prezidento sąjungininkų.
„Rusija, jūs teisi dėl sankcijų. Jums pavyko jų išvengti ir išmokote su jomis gyventi. Jūs akivaizdžiai nesuprantate, kad prezidentas Trumpas keičia žaidimo taisykles ir ketina įvesti tarifus šalims, kurios perka jūsų naftą ir dujas, remdamos jūsų karo mašiną“, – rašė jis.