REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karalienė konsortė Camilla pirmą kartą prabilo apie siaubą, kurį jautė matydama, kaip jos motina miršta nuo osteoporozės.

Karalienė konsortė Camilla pirmą kartą prabilo apie siaubą, kurį jautė matydama, kaip jos motina miršta nuo osteoporozės.

REKLAMA

Ji aprašo savo sielvartą, kai matė savo mylimą Mamą, garbingąją Rozalindą Šand, mirštančią „luošinančia, lėta ir kankinančia mirtimi“ nuo trapių kaulų ligos, kuri vadinama tyliąja epidemija. Pusė moterų ir vienas iš penkių vyresnių nei 50 metų vyrų tam tikru momentu patiria lūžius dėl prastos kaulų būklės.

Trims milijonams pacientų oficialiai diagnozuota ši liga, įskaitant vis daugiau 20–30 metų amžiaus žmonių, rašo dailymail.co.uk.

Camilla, kaip Nacionalinės osteoporozės draugijos (NOS) prezidentė, nusprendė garsiai apie tai prabilti. Ji ragina panaikinti didžiulius priežiūros skirtumus visoje šalyje, o gydytojus ‒  rimčiau gydyti šią ligą, o ne teigti, kad tai yra „senų moteriškių liga“.

Nuo kankinančios ligos mirė mama ir senelė

Jos žodžiai dar labiau verčia susimąstyti, nes ji prarado ne tik savo motiną, kuri mirė 1994 metais, būdama 72 metų, nuo sekinančios paveldimos ligos, bet ir močiutę iš motinos pusės Sonią Keppel vos prieš aštuonerius metus.

REKLAMA
REKLAMA

64 metų Camilla niekada viešai nekomentavo apie savo sveikatą, tačiau, laimei, ji kol kas nejaučia jokių ligos požymių.

„Skauda širdį, kai matai, kaip mylimas žmogus miršta lėtoje agonijoje, nieko nežinodamas apie ligą, kuri jį žudo“, – rašo ji.

REKLAMA

„Tais laikais apie osteoporozę, luošinančią kaulų ligą, buvo mažai kalbama, ji buvo retai diagnozuojama ir, dažniausiai, buvo priskiriama senoms moterims, turinčioms vadinamąsias „kupras“.

Visa šeima su siaubu stebėjome, kaip mano mama tiesiogine prasme susitraukė mūsų akyse. Ji neteko maždaug aštuonių centimetrų ūgio ir taip sulinko, kad negalėjo tinkamai suvirškinti maisto, todėl visiškai neteko apetito.

Vietinis šeimos gydytojas buvo malonus ir užjaučiantis, bet jis, kaip ir mes, mažai ką galėjo padaryti, kad sumažintų baisų skausmą, kurį taip stoiškai kentėjo mama.

Vėlesniais metais ji nebegalėjo kvėpuoti be deguonies ar vaikščioti po savo taip mylimą sodą be vaikštynės pagalbos. Manau, kad jos gyvenimo kokybė taip pablogėjo, o kančios tapo tokios nepakeliamos, kad ji tiesiog pasidavė kovai ir prarado norą gyventi“, ‒ pasakojo Camilla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų