Šventiniame maršrute – 10 istoriškai ir geografiškai svarbių vietų. Sąrašas sudarytas konsultuojantis su specialistais, pabrėžiant kiekvieno objekto istorinę reikšmę. „Pabandėme sujungti ir įdomiausias vietas, ir tas, pro kurias tarsi negali praplaukti“, – sako E. Jakilaitis.
„Vienas iš plaukimo tikslų yra ne vien įveikti atstumą, bet ir tai, kad tu iš baidarės išliptum geresnis nei įlipai. Kažką naujo sužinotum. <...> Vis tiek plaukimas susijęs su istorija: sujungiame amžinąją Lietuvos sostinę Vilnių su pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę“, – priduria jis.
Į svarbiausių objektų sąrašą nepateko tik toliau nuo Neries esančios vietos. Tačiau, anot idėjos autoriaus, jeigu žmonės yra aktyvūs ir liepos 6-osios kelionę pradeda 7 ryto, jie gali ir nuplaukti iki Kernavės, ir pamatyti visas dešimt vietų.
Nr. 1. Paneriai. Senojo Vilniaus – Kauno kelio atkarpa ir paminklas Panerių mūšiui
Kairiajame Neries krante, apie 500 m nuo upės, ties Titnago gatve, atsiveria senojo Vilnius–Kaunas kelio atkarpa. Panerio kalno skardžiais vingiuojantis, akmenimis grįstas kelias mena XIX pr.–XX a. vidurio laikus, kuomet šiuo siauriu ir pavojingu keliu senoji Lietuvos sostinė Vilnius buvo sujungta su Kaunu. Kadaise juo Vilnių pasiekė Napoleonas Bonapartas, o 1831 m. birželio 19 d. čia įvyko garsusis Panerių mūšis tarp Antano Gelgaudo vadovaujamų Lietuvos sukilėlių ir okupacinių carinės Rusijos pajėgų. Mūšiui įamžinti greta senojo kelio atidengtas paminklas Lietuvos ir Lenkijos sukilėliams.
Nr. 2. Gariūnų piliakalnis
Nepriplaukus Gariūnų tilto, priešais Bukčių kilpą, stačiame 80 m aukščio Neries krante atsiveria Gariūnų piliakalnis. Tik 2014 m. atrastas piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Nors išsamesnių tyrimų nėra atlikta, tačiau XIX a. pradžios autoriai mini senovinės pilies liekanas, stūksančias Panerių kalvose, kurios anuomet buvo tapusios prieglobsčiu įvairiems bėgliams, plėšikams ir benamiams.
Nr. 3. Akvedukas
Ar žinojote, kai tai vienintelis Lietuvoje akvedukas? Jį tarpukariu pastatė Grigiškių popieriaus fabriko savininkas Grigas Kurecas. Šis hidrologinis įrenginys tarnavo tiekiant vandenį Vokės kanalu hidroelektrinei ir Merkio–Vokės kanalu – popieriaus fabrikui. Akvedukas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jo liekanas galima pamatyti dešinėje automagistralės Vilnius–Kaunas pusėje šalia popieriaus fabriko.
Nr. 4. Saidės rėva
Priplaukus Stirnius, Neries srovė iškarto greitėja. Upėje stūksantys dideli akmenys – tai Saidės rėva. Prieš kelis šimtmečius sielininkai šią rėva laikė pačia pavojingiausia. Pasak XIX a. viduryje Nerimi keliavusio grafo Konstantino Tiškevičiaus, prie rėvos stovėjo nešvari karčiama, kurioje: „Vieni jų, kurie laimingai pavojingą rėvą įveikė, savo triumfą čionai džiaugsmingai užgeria, kiti, kuriuos likimas ar nesugebėjimas vairuoti laivo buvo užplukdęs ant Signeto, joje širdgėlą malšina.“ Signetu vadintas didžiulis akmuo.
Nr. 5. Šilėnai
Šilėnų pažintinis takas dešiniąjame Neries krante atveria ne tik vaizdingus gamtos objektus, bet supažindina su Vilnijos regiono istorija bei kultūriniu išskirtinumu. Būtent šiose apylinkėse jau kelis šimtmečius yra kuriamos garsiosios „vilnietiškos verbos“, žinomos visoje Europoje. Unikalus verbų pynimo fenomenas būdingas tik šiam regioniui. Netoli pažintinio tako, Čekoniškėse, veikia verbų ir buities seklyčia. Šilėnų pažintinis takas saugo ir kitus atminties ženklus: išlikęs akmenimis grįstas miško kelias kadaise vedė į Lagotiškių dvarą, kuriame tarpukariu buvo įrengti Vilniaus mokslo bendruomenės poilsio namai.
Nr. 6. Naujosios Rėvos piliakalnis
Praplaukus kelis kilometrus už Saidės rėvos, dešiniąjame Neries krante, ant aukšto skardžio stūkso kūgio formos Naujosios Rėvos piliakalnis. II tūkstantmečio pradžioje čia apsigyveno žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų. Piliakalnio papėdėje archeologai rado senovės gyvenvietės liekanų, tačiau apie ją kol kas nedaug žinoma. Sklido legendos, kad šiame kalne yra nuskendusi bažnyčia. Aplinkiniai žmonės neva matydavę ant kalno šlaito išmintus takus, jais einančias procesijas ir iš po žemių sklidantį varpų skambesį.
Nr. 7. Karmazinų piliakalnis ir pilkapynas
Šalia Dūkštos – Neries upių santakos yra Karmazinų piliakalnis ir pilkapynas. Vietinių gyventojų pasakojimai byloja, kad seniau čia buvusi lietuvių pagonių šventykla arba lietuvių bažnyčia, kur ištisą parą kūrenta ugnis, o ant kalno buvo „balvonai“. Sekmadieniais per mišias kalne esą būdavo girdėti garsai „lyg varpas skamba“. Netoli piliakalnio taip pat atrasti apie 150 įvairaus, nuo 6 iki 15 m skersmens iki 1 m aukščio pilkapiai, datuojami V–VII a.
Nr. 8. Panerių dvaro sodyba
Dešiniame Neries krante stovi apleista XVIII a. antros pusės Panerių dvaro sodyba. Manoma, kad jos įkūrėjas buvo karališkojo dvaro tarnautojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. XIX a. sodybą valdė Romerių giminė. Tarpukariu dvaras atsidūrė Lietuvos teritorijoje, tačiau šalia tekančios Neries farvateriu ėjo Lietuvos–Lenkijos demarkacinė linija. Dvaras tapo patrauklia poilsiautojų vieta, į kurią atvykę lietuviai ilgesingai žvelgdavo į Nepriklausomybės kovų metu prarastą Vilniaus kraštą.
Nr. 9. Grabijolai
Vienas gražiausių kaimų Lietuvoje Grabijolai šiandien teturi 6 nuolatinius gyventojus, tačiau anksčiau čia virė gyvenimas. Gatvinis Grabijolų kaimas buvo išsidėstęs abiejuose upės krantuose, iki Pirmojo pasaulinio karo žmones per upę kėlė keltas, vėliau pastatytas medinis tiltas. Tarpukariu, nustačius demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, kairysis kaimo krantas atsidūrė lietuvių, dešinysis – lenkų pusėje. Abiejose pusėse budėjo pasieniečiai. Demarkacinės linijos atskirti kaimo gyventojai taikiai varžydavosi tarpusavy. Pavyzdžiui, rengdavo šventes ir varžydavosi, kuri šventė bus triukšmingesnė.
Nr. 10. Paalkių pilkapis
Medžiais apaugęs, visai netoli Kernavės esantis Paalkių piliakalnis atrastas palyginti neseniai – prieš 20 metų, Neries kranto kyšulyje pastebėjus gynybinius griovius ir pylimus. Ištyrinėję XVI a. žemėlapius archeologai nustatė, kad I tūkstantmetyje čia stūksojo kur kas didesnis piliakalnis, apsuptas Alkomis vadintos didžiulės girios. Manoma, kad giria taip vadinta dėl to, kad kadaise šios vietos buvo laikomos šventomis.
Viso plaukimo maršruto ilgis – 50 kilometrų. Žmogus irkluodamas gali išvystyti iki 7 km/h greitį. Nuplaukti tokį atstumą reikia visos dienos, todėl iššūkis skirtas ne patiems silpniausiems. O jei kam nors irklai pasidarys per sunkūs, pakeliui organizatoriai kvies „pasikrauti“.
„Bus numatytos dvi atokvėpio vietos, kuriose organizatoriai dalins vandenį, ledus. Bus galima atsigaivinti, pasimankštinti, pasišnekučiuoti. Gros didžėjus, bus tikrai linksmi sustojimo taškai“, – sako E. Jakilaitis.
Suplanuotos poilsio vietos yra ties Stirniais (apie 25 km nuo starto linijos) ir ties Vieviu (apie 55 km nuo starto linijos). Šiose sustojimo vietose taip pat bus galimybė kelionę pabaigti. Plaukimą baigusių iššūkio dalyvių Stirniuose bei Vievyje lauks transportas, pervežantis į Kernavę arba atgal į Vilnių.
Valstybės dienos šventė truks visą dieną. Ankstyvą liepos 6-osios rytą gyventojai kviečiami pradėti istoriniu plaukimu Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės, kuriame tempą diktuos dar ne taip seniai visą šalį žygdarbiams įkvėpęs keliautojas Aurimas Valujavičius. Kelionė Nerimi nuo Vilniaus iki Kernavės ne tik paskatins išbandyti savo jėgas, bet ir leis artimiau susipažinti su Lietuvos senovės istorija.
Karaliaus Mindaugo iššūkį karūnuos nuo 2009 metų TV3 puoselėjama tradicija – Tautiškos giesmės giedojimas visuose pasaulio kampeliuose liepos 6 dieną, 21 val. Lietuvos laiku. Tačiau valstybingumo šventė Kernavėje tęsis ir po iškilmingosios jo dalies – 30-ąjį gimtadienį švenčianti TV3 televizija kvies pirmojoje Lietuvos sostinėje pasilikti ilgėliau ir pasilinksminti renginyje, kuriame regėsime ryškiausias scenos žvaigždes.
Registracija ir plaukimas
Norintys išbandyti savo jėgas istoriniame iššūkyje, kviečiami užsiregistruoti. Jūsų patogumui, siūlome baidares plaukimui iki Kernavės, o taip pat – kelionę autobusu po šventinio koncerto atgal į Vilnių. Registracijos formą rasite čia: tv3.lt/liepos6#registracija
Nuomojamoms baidarėms saugumo priemones bei irklus suteiks organizatoriai. Už savo saugumą atsakingas kiekvienas iššūkio dalyvis, registravimosi metu patvirtinantis, kad susipažino ir sutinka su dalyvavimo renginyje taisyklėmis.
Renginyje taip pat kviečiami dalyvauti ir turintys asmenines vandens transporto priemones. Registracijos forma: tv3.lt/liepos6#registracija
Plaukimo metu dalyviai galės naudotis ir specialiai Karaliaus Mindaugo iššūkiui sukurtu interaktyviu žemėlapiu, kuris supažindins su įdomiausiomis maršruto istorinėmis vietomis.
Visi iššūkio dalyviai liepos 6-ąją, 6 valandą ryto, susitiks Vilniuje, prie Baltojo tilto. Didysis plaukimas prasidės 7 valandą.
Dalyviai kviečiami Kernavėje finišuoti iki 19.30 valandos, kur visų lauks ypatingas šventinis koncertas. Kernavėje žiūrovus džiugins linksmieji istoriniai apdovanojimai, iškilmingas „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Autobusai šventės dalyvių, parvykstančių iš Kernavės į Vilnių, lauks nuo 22 valandos.
Daugiau apie renginį rasite čia: www.tv3.lt/liepos6
