REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Stebuklai gimsta tyliai ir be blizgučiųŠiaulietės kanklininkės Kristinos Kuprytės gyvenimo stebuklus vieną po kito pritraukia kanklės. Dėl kanklių ji išvyko studijuoti į užsienį, pateko tarp bendraminčių, kuriems rūpi gera daryti kasdien. Kristina tiki, kad kitąmet kanklės padės įgyvendinti dar vieną norą – į užsienį nuvežti visą autobusą liaudies instrumentais grojančių moksleivių. Ypatingu stebuklu ji vadina pasirodymą su talentinga kanklininke, kurios sveikata – tik Dievo rankose.

 Stebuklai gimsta tyliai ir be blizgučiųŠiaulietės kanklininkės Kristinos Kuprytės gyvenimo stebuklus vieną po kito pritraukia kanklės. Dėl kanklių ji išvyko studijuoti į užsienį, pateko tarp bendraminčių, kuriems rūpi gera daryti kasdien. Kristina tiki, kad kitąmet kanklės padės įgyvendinti dar vieną norą – į užsienį nuvežti visą autobusą liaudies instrumentais grojančių moksleivių. Ypatingu stebuklu ji vadina pasirodymą su talentinga kanklininke, kurios sveikata – tik Dievo rankose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apmąstymo laikas

„Bijau, kad neatrodytų, jog giriuosi gerumu“, – sunerimsta Kristina, pakviesta pokalbio. Šiaulių 2-ojoje muzikos mokykloje dirbančiai, užsienyje ir Lietuvoje koncertuojančiai kanklininkei adventas – visiškos ramybės, susikaupimo metas. Laikas, skirtas permąstyti, kiek ir ko gera nuveikta, ką galima daryti geriau.

REKLAMA

Artėjant Kalėdoms pasipylusios akcijos Kristinos nežavi: per daug triukšmo ir blizgučių. Sezoninis gerumas, dvelkiantis komercija, – ne jai.

K. Kuprytė prieš Šv. Kalėdas neneria į koncertų sūkurį. Bet vienas koncertas gruodžio pradžioje jai ypatingas – muzikantė trečius metus iš eilės, talkinant bendramintėms, organizuoja koncertą „Žėrėk, gerumo spindulėli!“ Šis koncertas skirtas neįgalių žmonių dienai paminėti.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausia organizuojant koncertą – vaikai. Su jaunaisiais muzikantais K. Kuprytė dar prieš koncertą aplanko vaikų globos namus, kuriuose auga vaikai, turintys negalią. Kad likimo nenuskriausti vaikai suprastų, jog pasaulis nėra vien gražus ir tvarkingas.

„Labai svarbu, kad kuo daugiau vaikų dalyvautų šiame renginyje, ir nuo mažų dienų žinotų, kad būtina dalytis. Nebūtinai materialiais dalykais, bet ir kitaip kuriant gėrį: grojant, nusišypsant, išklausant kitą“, – sako Kristina.

Verkė visa salė

„Visi mano gyvenimo stebuklai nutinka per kankles. Ne be reikalo sakyta, kad kanklės – šventas instrumentas. Tą aš labai jaučiu“, – sako kanklininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš keletą metų Kristina koncerte Vilniuje išgirdo kanklėmis grojant itin talentingą mergaitę iš Naujosios Akmenės Juliją. Paauglė koncertavo sėdėdama vežimėlyje – kovojo su vėžiu.

Jau keli mėnesiai, kai Julijai nebetaikomas joks gydymas. Todėl stebuklu K. Kuprytė vadina rudenį scenoje kartu su ja ir Šiaulių kameriniu orkestru atliktą kūrinį.

Orkestras į Akmenę vyko įgyvendindamas projektą „Muzikiniai rudenys“, kuriuo gabiausiems jauniesiems muzikantams suteikiama galimybė groti su profesionalais.

Kristina pasiteiravo Julijos, ar ši norėtų groti scenoje. „Būtų stebuklas“, – atsakė mergina. Šį norą geranoriškai priėmė projekto organizatoriai ir įgyvendintojai.

REKLAMA

Su Julija Kristinai daug repetuoti nereikėjo: abi puikiai jaučia viena kitą ir muziką. Julijos kanklių melodija buvo dovana tėvams, mokytojams, visiems, kas ja rūpinasi.

„Verkė visa salė. Buvo jaudinantis momentas. Juk kiek Julijai reikėjo rasti jėgų pasiruošti ir išeiti į sceną! Julija vežimėlyje sėdėjo tokia šviesi ir besišypsanti. Ir dar kitiems dovanojo dovaną“, – prisiminė Kristina.

Praėjusį šeštadienį tikėtasi dar vieno stebuklo – K. Kuprytė su Julija turėjo groti Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiame koncerte „Išsipildymo akcijos įkvėpti“. Bet Julijai neužteko jėgų.

REKLAMA

Padedantys žodžiai

Su sunkia liga kovojančių jaunų žmonių K. Kuprytė pažįsta ir daugiau.

Kristina įsitikino: dažnai žmonės bijo paskambinti sergančiam, nes nežino, ką pasakyti.

„Ypač bijome kalbėtis su sergančiais vėžiu. Lyg negerai paklausti: „Kaip laikaisi?“ Nes lyg ir savaime aišku, kad nekaip. Bet gal verta paklausti, kaip laikaisi šiuo momentu ar papasakoti ką nors iš savo gyvenimo. Kai paskambinu, jaučiu, kad jiems gera“, – sako kanklininkė.

Kristina prisipažįsta: kaskart, skambindama Julijai, irgi sunkiai renka žodžius. Bet Julija yra minėjusi, kad artimųjų žmonių, nuostabių jos tėvų dėmesys, viltis ją palaiko ir neleidžia pasiduoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Grįžta į Olandiją

Dešimt metų Kristina gyveno Olandijoje. Prieš šešerius metus grįžo namo į Šiaulius. Pasibaigus šiems mokslo metams, kanklininkė planuoja vėl išvykti gyventi į Olandiją. Šalį, kurioje ypač akcentuojama Rytų išmintis: kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Tuo Kristina yra įsitikinusi daugybę kartų.

Kanklininkė svajoja įkurti savo fondą, daugiausia dėmesio skiriantį neįgaliems žmonėms bei studentams. Ji mano, kad šį norą lengviau bus įgyvendinti Olandijoje.

„Norisi kuo daugiau kūrėjų koncertų, parodų nuvežti į užsienį. Ten galiu daugiau nuveikti. Kitos ir finansinės galimybės. Juk visi žinome, kiek Lietuvoje uždirba muzikos mokytoja“, – šypsosi Kristina.

REKLAMA

Dar vienas noras

Kitąmet Kristina tikisi išpildyti dar vieną svajonę: Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestrą – visą autobusą entuziastingų ir stropių mokinių – nemokamai nuvežti koncertuoti į Belgiją ir Olandiją. Daugelis vaikų dėl sunkios finansinės padėties yra atleisti nuo mokesčių už mokslą muzikos mokykloje. Jie dar daug metų neturėtų galimybės važiuoti į tolimą kelionę.

„Prisimenu savo pirmąją viešnagę Olandijoje: koks stebuklas man buvo ši šalis! Noriu šį stebuklą suteikti vaikams“, – sako kanklininkė.

REKLAMA

Kelionė į užsienį, kurioje vaikai ir koncertuotų, ir pramogautų, numatyta kitų metų gegužę. Kol kas kelionės rėmėjai ir talkininkai – Belgijoje ir Olandijoje gyvenantys bičiuliai. Kristina tikisi, kad atsiras geradarių ir Lietuvoje.

Vilties stebuklas

– Prieš šventes dažnai kartojama: „Kalėdos – stebuklų metas“. O koks būtų didžiausias jūsų šių metų kalėdinis stebuklas?– klausiu Kristinos.

– Kad Julija pasveiktų. Kiekvieną dieną kartoju, kad tikimės stebuklo... Jei įvardyčiau troškimą Kalėdų stebuklu, gal jis ir įvyktų... Nes dabar tik stebuklo reikia...

 

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų