• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kandidatė į generalinius prokurorus, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė pradėjo lankymosi po Seimo frakcijas maratoną. Ketvirtadienį teisėjai teko atsakinėti į konservatorių klausimus.

Kandidatė į generalinius prokurorus, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė pradėjo lankymosi po Seimo frakcijas maratoną. Ketvirtadienį teisėjai teko atsakinėti į konservatorių klausimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos nariai neslėpė manantys, kad prokuratūroje jaučiamas motyvacijos dirbti ir bendradarbiauti su Seimo atstovais trūkumas.

REKLAMA

Kandidatė į generalinius prokurorus sutiko su šiomis mintimis sutiko ir pažymėjo, jog tuo turėtų rūpintis prokuratūros vadovas.

„Kad atsirastų motyvacija, kad atsirastų kompetencija, manau, kad, pirmiausia, vadovas sistemoje turi būti atviras ir kontaktuoti su visom institucijomis, dalyvauti komitetų posėdžiuose“, – kalbėjo E. Dambrauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

TS-LKD atstovė Vida Marija Čigriejienė dėstė mananti, jog teismų ir prokuratūros įvaizdis visuomenėje yra smukęs bei klausė, kaip galima būtų pakeisti šią situaciją.

„Aš galvoju, kad teismų ir prokuratūros įvaizdis gerėja šiuo metu visuomenėje. Aišku, negalima pasigirti gerais rezultatais“, – aiškino E. Dambrauskienė.

Anot jos, prokuratūra, siekdama, kad visuomenė ją vertintų palankiau, turėtų imti pavyzdį iš teismų, kurie esą savo įvaizdį pagerino, nebijodami viešai aiškinti savo sprendimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

E. Dambrauskienė konservatoriams pasakojo apie savo gyvenimą iki 2002 m., kai pradėjo dirbti prokuratūros sistemoje. Pasak jos, Šiaulių pedagoginiame institute ji įgijo matematikos informatikos mokytojos specialybė, vėliau augino vaikus, tada dirbo UAB „Senasis dvaras“ buhaltere, vėliau dirbo teismo raštinėje, pradėjo teisės studijas ir ėmėsi darbo policijoje.

REKLAMA

Pasakojo apie problemas teisme

E. Dambrauskienė pasakojo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme jai teko susidurti su daug problemų, kurias teko spręsti.

„Kaišiadorių teisme sprendžiami klausimai su lygtiniu paleidimo iš pataisos įstaigų. Man atėjus dirbti į šį teismą, penkerius metus prieš tai vadovavo dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis. Jis ėmėsi ten pertvarkų. Man buvo žinoma, kad buvęs pirmininkas N. Meilutis buvo kreipęsis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl šiame teisme dirbusio teisėjo. Tuo metu, kai N. Meilutis buvo atostogose, ėjusio teismo pirmininko pareigas, galima neteisėto nurodymo buvimo raštinės darbuotojams, kad būtų jam priskirta nagrinėti bylą su konkrečiomis pavardėmis. Tai, aišku, kilo klausimas dėl kažkokių suinteresuotumų“, – pasakojo E. Dambrauskienė.

REKLAMA

Anot jos, teisme sugriežtinta tvarka dėl bylų skirstymo, dėl protokolų fiksavimo bylose, dėl griežtesnio prokurorų požiūrio į bylas, susijusias su lygtiniu kalinių paleidimu.

„Faktiškai nutartys taikyti lygtinį paleidimą buvo neskundžiamos“, – pasakojo kandidatė į generalinius prokurorus.

Atsisakė vertinti kolegų sprendimus

E. Dambrauskienė sulaukė klausimų ir dėl jos nepaaukštinimo pareigose istorijos, kai Teisėjų taryba nutarė neparemti prezidentės D. Grybauskaitės nutarimo teisėją perkelti iš Kaišiadorių į Vilniaus apygardos teismą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Man labai sunku vertinti tą situaciją. [...] Jokių mano kompetencijos trūkumų, darbo trūkumų nebuvo įvardinta“, – kalbėjo E. Dambrauskienė.

Galiausiai konservatorių atstovas Sergejus Jovaiša paprašė E. Dambrauskienės įvertinti teismų sprendimus, kai avarijas, kuriose žuvo žmonės, sukėlęs asmenys negaudavo realios laisvės atėmimo bausmės. Pavyzdžiu S. Jovaiša nurodė garsų TV laidų vedėja Joną Radzevičių, kuris praėjusiais metais, būdamas neblaivus mirtinai sužalojo vyrą, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės nesulaukė.

REKLAMA

E. Dambrauskienė teigė, jog kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą.

„Kokią bausmę skirti yra vertinimo dalykas pagal bylos aplinkybes. Ar skirti realią laisvės atėmimo bausmę, ar kitas Baudžiamajame kodekse numatytas bausmes, sprendžia teisėjas. Nežinau, ar [...] tai, kad jis labai gailisi, reikia vertinti kaip lengvinančią aplinkybę. Reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių“, – sakė teisėja.

„Negaliu komentuoti kolegų sprendimų. Man etikos kodeksas neleidžia to daryti“, – akcentavo E. Dambrauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų