Visgi ne visi gyventojai žino, kad net ir iki galo užsukus šilumą, juos vis tiek pasieks sąskaita už šildymą.
Taigi, kodėl taip yra ir kaip rengiamos sąskaitos?
Nesišildo, bet sąskaitas vis tiek gauna?
Gyventojai viename socialiniame tinkle pastebėjo, kad gautose sąskaitose už šildymą mokėtina suma gerokai išaugo, nors jie esą šiemet dar net nebuvo atsukę radiatorių.
Taip pat jie pastebėjo, kad šildymo sąskaitose būna eilutė „Pastato bendrosioms reikmėms priskirtas šilumos kiekis“.
Tai susiję su tuo, kad daugiabučiuose be atskirų butų taip pat yra bendros erdvės – laiptinės, rūsiai, koridoriai ir panašiai, kurie taip pat yra šildomi.
Dėl to gali nutikti taip, kad žmogus, visiškai nešildantis savo buto, vis tiek turės sumokėti tam tikrą dalį už šildymą. Tokie atvejai – ne pavieniai, jų skaičiuojama tūkstančiais.
Taip pat kai kurių šilumos tiekėjų teigimu, tokie gyventojai vis vien turi mokėti už šildymą, nes šaltuoju metu jų nešildomas būstas šyla nuo šilumą naudojančių kaimynų, tad išlaidos neišvengiamai paskirstomos ir jiems.
Turi mokėti, kad nesišildytų kaimynų sąskaita
„Miesto gijų“ (anksčiau – „Vilniaus šilumos tinklų“) Komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė pastebėjo, kad klientams yra pateikiamos sąskaitos už visą namo šildymui pateiktą šilumos energiją – ne tik individualaus buto.
„Centralizuotos šilumos tiekimas yra reguliuojama ir teisės aktais reglamentuojama paslauga. Teisės aktuose aiškiai nustatyta tiek šilumos kainodara, tiek šilumos paskirstymo principai, įskaitant tolygaus šildymo sąlygas.
Tai užtikrina skaidrų, techniškai saugų ir vienodai teisingą paslaugos teikimą visiems daugiabučio namo vartotojams“, – komentavo „Miesto gijų“ atstovė.
Ji pridėjo, kad pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, šilumos tiekėjas turi užtikrinti teisingą šilumos energijos paskirstymą pastate.
„Metodikoje numatyta, kad net jei gyventojas visiškai nešildo savo buto ar yra užsukęs radiatorius, dalis šilumos į patalpas vis tiek patenka iš greta esančių butų ar bendrųjų patalpų, todėl jai apmokėti priskiriamas papildomas šilumos kiekis.
Kitaip tariant, net ir neužsukus radiatoriaus butas nėra „atskirtas“ nuo bendros namo šilumos sistemos – jis gauna dalį šilumos per pastato konstrukcijas ir vamzdynus. Todėl visi namo gyventojai privalo padengti savo dalį bendrųjų šildymo sąnaudų“, – pabrėžė M. Merkytė.
M. Merkytė pasidalijo, kad iš dalies, gyventojai, kurie užsuka savo radiatorius, šildosi kaimynų sąskaita.
„Tokia situacija gali susidaryti, nes į nešildomą butą šiluma natūraliai patenka iš šalia esančių patalpų – per sienas, perdangas, vamzdžius ar net duris. Kai tarp dviejų tinkamai šildomų butų yra nešildomas butas, pastarasis faktiškai gauna šilumą kitų butų energijos sąskaita“, – atkreipė dėmesį ji.
Būtent todėl, anot jos, metodikoje yra numatyti tolygaus šildymo principai, kurie užtikrina, kad būtų teisingai kompensuojama ta šilumos dalis, kuri patenka į „nešildomas“ patalpas, ir kaimynai dėl to nepatirtų nepagrįstų išlaidų.
Kaip suskaičiuojama, kiek turės mokėti?
Anot „Miesto gijų“ atstovės, bendrovė Vilniaus mieste aptarnauja daugiau kaip 220 tūkst. klientų.
Ji pridėjo, kad sąskaitos už šilumą priklauso nuo daugelio veiksnių – šilumos kainos, lauko oro temperatūros, energetinio pastato efektyvumo, taip pat gyventojų vartojimo įpročių – tame tarpe ir sprendimų dėl taupymo rėžimo.
Visgi M. Merkytė paaiškino, kad rengiant sąskaitas gyventojams, mokėjimai skaičiuojami ne tik už individualiai suvartotą šilumą, bet ir už viso pastato bendrąsias šildymo sąnaudas.
„Todėl gyventojams, nesilaikantiems tolygaus šildymo sąlygų, proporcingai tenka didesnė bendrosios šilumos dalis – tai yra kompensacija už į jų butą patenkantį šilumos kiekį“, – aiškino „Miesto gijų“ atstovė.
Ji pažymėjo, kad jeigu name įrengti buitiniai šilumos apskaitos prietaisai, skaičiavimas atliekamas pagal VERT patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą.
„Jame numatyta, kad neužtikrinant tolygaus šildymo taikomas 0,4 koeficientas, o vartotojui priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tokiu būdu užtikrinama, kad paskirstymas būtų sąžiningas visų gyventojų atžvilgiu“, – komentavo M. Merkytė.
Kiek šiemet moka už šildymą?
Kiek anksčiau „Miesto gijos“ dalijosi, kad vilniečius jau pasiekė pirmosios 2025 – 2026 m. šildymo sezono sąskaitos už spalio mėnesį teiktas centralizuoto šildymo paslaugas.
Anot bendrovės, už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekė apie 30 eurų, o sename, energetiškai neefektyviame – 51 eurą.
Spalio mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 7 proc. lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. „Gijų“ klientams šiluma kainavo 5,42 ct/kWh be PVM arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM, kai tuo tarpu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu teko mokėti 5,83 be PVM arba 6,35 ct/kWh su 9 proc. PVM.
„Šiemet sezonas prasidėjo paskutinėmis rugsėjo dienomis, todėl priešingai negu praėjusiais metais, šildymo paslaugą klientams teikėme visą spalio mėnesį. Sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje siekia vos 12 eurų, renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita yra apie 30 Eur. Nerenovuotame daugiabutyje gyvenantys klientai vidutiniškai už šildymą mokės 51 eurą“, – dalijosi „Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Anot „Miesto gijų“, praėjusiais metais sezonas prasidėjo tik spalio 14 d., todėl lyginti šių dviejų laikotarpių sąskaitas yra nekorektiška.
2024 m. už kiek daugiau nei dvi savaites trukusį šildymą 50 kv. m. buto energetiškai efektyviame daugiabutyje sąskaita siekė 7 eurus, renovuotame daugiabutyje – apie 22 eurus, sename, energetiškai neefektyviame – 30 eurų.
Nepaisant to, kad šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui.
„Kasmet, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio, matome tendenciją, jog senų ir kiaurų namų gyventojams būsto šildymo išlaidoms tenka skirti daugiau finansų. Taip yra todėl, kad per pralaidžias namo sienas dalis šilumos patenka į lauką, taigi butui prišildyti reikia daugiau šilumos, vadinasi, išauga šilumos suvartojimas. Pastarasis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis sąskaitų dydį“, – sako R. Jasiulionienė.
Bendrovė skatina klientus pasirūpinti savo būstais: sureguliuoti langus, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną, taisyklingai vėdinti. Svarbu neužmiršti, kad temperatūrą pastato viduje reguliuoja namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas.
