Lenkija skelbia, kad išpuolį Krokuvoje įvykdė 24-erių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vyras. Į išpuolį sureagavo ne vienas žinomas lietuvis, taip pat ir politikas V. Sinica, kuris dažnai kalba apie migraciją, nacionalinį saugumą.
„Vakar (sekmadienį – red. past.) Lenkijos vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Krokuvos žudikas esą buvo radikalios dešinės šalininkas. Šiandien internetuose jau skaitau, kad tai aš ir esu kaltas dėl Krokuvos žudynių, nes skleidžiu radikalios dešinės neapykantą. Šaržuoju, bet galvoju, kad čia jau šypsotis maža, reikia šį tą paaiškinti“, – feisbuke rašo V. Sinica.
Šaulio pažiūrų paviešinimą vadina „gana cinišku politiniu ėjimu“
V. Sinica, komentuodamas įvykį, pabrėžia tris akcentus. Pirma, anot politiko, išpuolio rengėją paskelbti radikalios dešinės atstovu yra „gana ciniškas politinis ėjimas“.
„Kol kas negirdėjom jokių tą patvirtinančių faktų, tik lenkų valdančiųjų politiko pareiškimą. Valdantiesiems kaltinti radikalią dešinę dabar svarbu ir paranku, nes kitąmet rinkimai ir ryškiausi oponentai, jų retorikoje, radikali dešinė. Tą jis ir padarė. Bet jokių įrodymų nepateikė.
Mūsų ir kitų šalių mainstreamas aklai kartoja politiko teiginį, LRT net išskyrė tą vieną sakinį apie tariamas pažiūras kaip svarbiausią „Panoramos“ pradžioje. Tipiška. O kokie faktai?“ – retoriškai klausia jis.
Ir tuoj pats atsako – V. Sinica ima vardyti, detales apie šaulio gyvenimą, kurios teoriškai turėtų būti kairiųjų požymiais.
„Faktai tokie, kad vyrukas palaikė LGBT, ėjo į protestus už abortus, pašiepinėjo popiežių, dažėsi nagus ir t.t. darė viską priešingai radikaliai dešinei. Kaip parodė TV3 Žinios, bendramoksliai sako, kad jis niekada su tokiom pažiūrom nesitapatino. Na, bet ministras pasakė, ir pasaulis paėmė už gryną pinigą“, – sako V. Sinica.
Visgi lakuoti nagai taip pat nenurodo, kad šaudęs lenkas priklausė kairiesiems. Krokuvos šaulio karinė ekipuotė, ginklai ir bendra išvaizda buvo panašūs į kitų Europoje išpuolius vykdančių „kraštutinių dešiniųjų vienišių“, nurodė Tarptautinio kovos su terorizmu centro Hagoje vyresnysis mokslo darbuotojas Kacperas Rekawekas.
Pareigūnai pranešė įtariamojo šeimos namuose paėmę septynis ginklus. Bendras rastų ginklų skaičius pasiekė 11, įskaitant 4, rastus pas įtariamąjį arba jo automobilyje Krokuvoje.
Pareigūnų teigimu, leidimus turėti ginklą turėjo ir tėvas, ir sūnus. Pastarasis treniravosi šaudymo klube, tačiau šis išplatino pareiškimą, kad jame vykdomas tik „statinis šaudymas“, kai šaudoma iš fiksuotos pozicijos į nejudantį taikinį.
Sinica mano, kad išpuolį paskatino psichikos problemos
Antra, šaudžiusiojo pažiūros, anot V. Sinicos, neva „neturi jokios reikšmės“ šioje situacijoje.
„Būna politiškai, religiškai ar kitaip pasaulėžiūros nulemtų žudynių, būna. Breivikas (Norvegijos žudikas Andersas Breivikas – red. past.) kadaise žudė išimtinai, jo akimis, norvegų tautą naikinančios kairiųjų partijos jaunimą. Krokuvos žudynės gi buvo ne tik be atrankos, į atsitiktinius tautiečius. Dar baisiau, žudikas prieš tai greičiausiai išžudė savo šeimą – tėvus ir seserį“, – rašo V. Sinica.
Politiko nuomone, tokį išpuolį gali surengti tik psichiškai nesveikas žmogus.
„Niekas dėl politinių motyvų nežudo savo šeimos, turbūt nereikia aiškinti. Šeimą išžudo psichiniai ligoniai. Jeigu jis tą padarė, psichinis išpuolio pobūdis akivaizdus, jeigu nepadarė, viso labo labiausiai tikėtinas. Visais atvejais pažiūros čia paskutinėje vietoje. Neįrodinėsiu, kad žudynes lėmė leftizmas – nei Marksas, nei Marcuze šaudyti savo tėvų irgi nemokė“, – sako Seimo narys.
Trečiuoju punktu V. Sinica atmeta jam skirtą kritiką dėl neva radikalių jo paties pažiūrų. Politikas pabrėžia nenorintis apie šį įvykį daryti apibendrinimų – V. Sinicos teigimu, įvykis Krokuvoje nuo kitų išpuolių Europoje (ir ne tik) skiriasi tuo, kad yra vienetinis, o ne pasikartojantis tendencingai, kaip, anot jo, musulmonų vykdomi išpuoliai.
„Buvo Liberalų sąjūdžio veikėjų ir samdomų darbuotojų ašarų, kad va, kodėl Sinica neatgailauja dėl dešiniojo radikalo veiksmų, kodėl negeneralizuoja, kad jo pažiūros sukelia žudynes. Mano pažiūros nėra jokios radikalios, jūs nematėte radikalizmo, kas taip pagalvojate.
Bet net JEIGU (!) jos būtų radikalios (nėra), jeigu išpuolis būtų nulemtas tokių pažiūrų (nėra), jeigu mano retorika Lietuvoje skatintų smurtinius veiksmus (nėra), jeigu apskritai būtų ryšys tarp politinių pažiūrų ir smurtinių veiksmų (nėra), tai vis tiek nebūtų joks pagrindas apibendrinimams apie radikalios dešinės smurto kilmę, kaip kad darau (o tikrai darau) apibendrinimus apie islamistų smurto kilmę.
Kodėl? Nes nėra radikalios dešinės teroro išpuolių tendencijos, bet yra politinio islamo teroro išpuolių tendencija. Nes nėra radikalios dešinės palaikymo teroro išpuoliams, bet yra musulmonų palaikymas teroro išpuoliams. Ir tai yra esminė priežastis, kodėl apie musulmonų terorą ar seksualinius nusikaltimus galima daryti apibendrinimus ir sieti tai su jų religija, o apie bet kurios sekuliarios mūsų (Vakarų) pasaulio ideologijos atstovų terorą tokio apibendrinimo daryti negalima. Ir aš niekada jo nedariau ir neplanuoju, kol faktai neparodys esant kaip nors kitaip.
Gerbiami ašarotojai, kad dėl įvykių Krokuvoje nedarau apibendrinimų, kaip po įvykių, kuriuos sukėlė islamas Europoje, parodykite pavyzdį ir po kitų musulmonų riaušių Europos miestuose, parašykite analizę, kaip dėl to kaltas islamas. Nereikės ilgai laukti, jau greitai bus progų. Juk lapkritis – išpardavimų mėnuo“, – ironizuoja Seimo narys.
Prierašą V. Sinica baigia komentaru apie žymiąją nuotrauką, kurioje – nukautas šaulys ir pareigūnas: „Nuotraukoje padugnė ir didvyris. Abu tokie nepriklausomai nuo pažiūrų.“
Tinklaraštininkė atkirto Sinicai: „O jeigu Krokuvos žudikas būtų buvęs imigrantas?“
Dar prieš šį įrašą, šeštadienį, V. Sinica parašė trumpą komentarą apie Krokuvos žudynes. Įraše Seimo narys pareiškė užuojautą lenkams, išreiškė pagarbą lenkų pareigūnams ir paragino vertinti ir puoselėti „tai, kaip saugiai gyvename“.
Į šį komentarą sureagavo tinklaraštininkė Rūta Survilaitė. Jos neįtikino V. Sinicos nuoširdumas, tad tinklaraštininkė viešai iškėlė politikui kelis klausimus:
„Perskaičiau gana santūriai išreikštą Vytauto Sinicos užuojautą mūsų kaimynams lenkams ir, švelniai tariant, patyriau atmetimo reakciją. Klinikinę. Nors, regis, Sinica nepasakė nieko, kas galėtų papiktinti, jeigu skaitytume jo tekstą nežinodami, kieno plunksnai jis priklauso. Tačiau, kaip neretai mėgstu priminti, kontekstas yra karalius.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis pareiškė, kad, pirminiais duomenimis, Krokuvos žudikas žavėjosi kraštutinės dešinės ideologijomis ir laikėsi ultranacionalistinių pažiūrų. Intelektinis sąžiningumas įpareigoja pridurti, kad konkretus nusikaltimo motyvas kol kas nenustatytas. Nacionalinio susivienijimo ideologijoje taip pat nesunku įžvelgti radikaliajai dešinei būdingų bruožų. Mano asmeninis šios antisisteminės, populistinės politinės jėgos vertinimas gerokai griežtesnis: laikau ją radikaliosios dešinės atstove. Ir čia prašyčiau nepainioti sąvokų: radikalioji dešinė ir dešinysis ekstremizmas nėra tapatūs reiškiniai.
Būtent šiame kontekste man mintyse iškilo viena hipotetinė situacija. O jeigu Krokuvos žudikas būtų buvęs imigrantas? Tarkime, „Bolt“ vairuotojas iš Pakistano. Kokia tuomet būtų Nacionalinio susivienijimo retorika? Ar kalbėtume apie vieną nusikaltėlį, ar apie visą bendruomenę? Žinoma, tai tik prielaida, tačiau ji leidžia užduoti gerokai svarbesnį klausimą: kodėl viešajame diskurse vieno imigranto nusikaltimas neretai paverčiamas visos bendruomenės kaltės įrodymu, o vietinio nusikaltėlio smurtas aiškinamas jo asmeninėmis aplinkybėmis? Vienu atveju teisiama kilmė, kitu prisimenamas individualios atsakomybės principas. Keista, kaip kartais nuo nusikaltėlio biografijos priklauso ne tik jo vertinimas, bet ir paties teisingumo geografija.
Sinica svarsto apie blogio banalumą, numanomas psichiatrines priežastis, paties nusikaltėlio asmenybę. Kitaip tariant, ieško individualaus paaiškinimo, nesigriebdamas kolektyvinės kaltės. Nesupraskite manęs klaidingai: neklausiu, kodėl šįkart jis nekaltina ištisos bendruomenės. Klausiu visai ko kito: ar tokio paties intelektinio santūrumo sulauktume, jeigu Krokuvos žudikas būtų buvęs imigrantas? Ar ir tada nusikaltėlio atsakomybė liktų individuali, o jo kilmė netaptų kaltinamuoju aktu visai bendruomenei?
Kodėl apskritai keliu šiuos klausimus?
Radikalumas, kad ir kokiais kilniais idealais dangstytųsi, gali pareikalauti aukų. Kartais pirmiausia paaukojami protas ir žmogiškumas, o kraštutiniais atvejais ir žmonių gyvybės. Būtent todėl nuolat raginu migracijos problemas spręsti ne neapykantos retorika, ne emocijų diktuojamu iracionalumu, o argumentais, pagarba žmogaus orumui ir blaiviu protu. Ten, kur žmogus tampa vien savo kilmės įkaitu, žmogiškumas juk jau būna pralaimėjęs.
Sinica primena, kad Lietuva ir jos kaimynystė tebėra palyginti saugus pasaulio kampelis, o Krokuvos tragedija yra skaudi išimtis. Norėčiau su juo sutikti. Bet negaliu. Blogis neturi nei tautybės, nei geografinių ribų. Jokie žemėlapiai negarantuoja, kad rytoj jis neperžengs mūsų namų slenksčio.
Kadaise, kai dar turėjau šeimą, mūsų namuose gyvavo viena graži tradicija: kad ir kur kuris nors iš mūsų išeidavo, likusieji prieidavo prie lango ir modavo jam atsisveikindami, o išeinantysis visuomet atsigręždavo ir pamodavo atgal. Net jeigu teišeidavo į gretimą parduotuvę pieno. Nes niekada negali būti tikras, ar grįši.
Jau seniai nebeturiu kam pamoti, tačiau išeidama iš namų visada nešuosi ir tą netikrumą. Vis dėlto vienu dalyku esu tikra: ar sugrįšiu, ar negrįšiu, pasaulyje visada kažkur drieksis žmogiškosios šviesos spinduliai, rodantys kelius ir nušviečiantys atsakymus ten, kur visa kita skendi tamsoje.
Būtent šis tikėjimas ir tikrumas, kai daugiau nebetiki ir nebesi tikras niekuo, man visada padeda nepalūžti didžiausių tragedijų akivaizdoje. Gal jis padės ir kitiems.
Lenkijai, Krokuvai ir visiems, kurie nebesulauks savųjų prie lango, reiškiu giliausią užuojautą.“
Kumpis: „Aš Sinicai užduočiau dar vieną klausimą“
R. Survilaitei pritaria karys savanoris Arūnas Kumpis. Jis antrina tinklaraštininkės iškeltiems klausimams ir priduria – jei tai įvyktų Lietuvoje, ar pats V. Sinica prisiimtų atsakomybę už, anot A. Kumpio, Lietuvos visuomenės radikalizavimą?
„Rūta Survilaitė viešai atsako į Lietuvos kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ lyderio Vytauto Sinicos poziciją dėl šaudynių Krokuvoje, kurių kaltininkas, pirminiais duomenimis, buvo paveiktas kraštutinių politinių idėjų. Ji taikliai klausia: „O jeigu Krokuvos žudikas būtų buvęs imigrantas? Tarkime, „Bolt“ vairuotojas iš Pakistano. Kokia tuomet būtų Nacionalinio susivienijimo retorika? Ar kalbėtume apie vieną nusikaltėlį, ar apie visą bendruomenę?
Žinoma, tai tik prielaida, tačiau ji leidžia užduoti gerokai svarbesnį klausimą: kodėl viešajame diskurse vieno imigranto nusikaltimas neretai paverčiamas visos bendruomenės kaltės įrodymu, o vietinio nusikaltėlio smurtas aiškinamas jo asmeninėmis aplinkybėmis? Vienu atveju teisiama kilmė, kitu prisimenamas individualios atsakomybės principas. Keista, kaip kartais nuo nusikaltėlio biografijos priklauso ne tik jo vertinimas, bet ir pati teisingumo geografija.
Sinica svarsto apie blogio banalumą, galimas psichiatrines priežastis, paties nusikaltėlio asmenybę. Kitaip tariant, ieško individualaus paaiškinimo, nesigriebdamas kolektyvinės kaltės. Nesupraskite manęs klaidingai, sako Rūta Survilaitė: neklausiu, kodėl šįkart jis nekaltina ištisos bendruomenės. Klausiu visai ko kito: ar tokio paties intelektinio santūrumo sulauktume, jeigu Krokuvos žudikas būtų buvęs imigrantas? Ar ir tada nusikaltėlio atsakomybė liktų individuali, o jo kilmė netaptų kaltinamuoju aktu visai bendruomenei?“
Aš Sinicai užduočiau dar vieną klausimą: ar jis prisiimtų atsakomybę už Lietuvos visuomenės radikalizavimą, jeigu panaši situacija pasikartotų Lietuvoje? Ar ir tuomet nusikaltimą aiškintų individualiomis nusikaltėlio savybėmis?“ – klausia A. kumpis.
Ligoninėje mirė išpuolį Krokuvoje surengęs vyras
Policija pranešė, kad mirė vyras, surengęs kruviną išpuolį Krokuvoje, per kurį žuvo šeši žmonės, rašo „TVP World“.
„Pranešame, kad tragiškų įvykių Krokuvoje kaltininkas šįryt anksti mirė ligoninėje“, – socialiniuose tinkluose pranešė regioninė policija.
Šaulys buvo sužeistas per susišaudymą su policija ir ligoninėje buvo kritinės būklės. Jis taip pat įtariamas savo šeimos – mamos, tėvo ir sesers – nužudymu.
Lenkijos Krokuvos mieste sekmadienį gedintieji dėjo žvakes ir gėles greta kulkų paliktų skylių, miesto centrinei aikštei virtus kraujo praliejimo ir sielvarto vieta.
Šeštadienį 24-erių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vyras čia pradėjo šaudyti ir pražudė šešis žmones bei sužeidė dar 15, kol policija jį pašovė.
Po išpuolio, kurį Lenkijos gynybos ministras pavadino teroro aktu, šalyje sekmadienį prasidėjo dvi gedulo dienos.
Į aikštę įlėkė automobiliu, užpuoliko namuose – dar 3 kūnai
Smurtas prasidėjo šeštadienį apie 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku, kai užpuolikas automobiliu įvažiavo į Krokuvos senamiesčio širdyje esančią Pagrindinę aikštę. Ši aikštė yra svarbus antro pagal dydį šalies miesto turistų traukos centras.
Tradicinis penkių natų Šv. Marijos trimito heinalas, kas valandą skambantis iš aukščiausio Šv. Marijos bazilikos bokšto, naktį buvo nutrauktas – tai įvyko pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo.
Sekmadienio popietę Krokuvos Šv. Onos bažnyčia prisipildė gedinčiųjų, susirinkusių į atminimo pamaldas. Netrukus po to aikštė vėl buvo atidaryta, o vietos gyventojai ir svečiai susirinko joje po tragedijos.
„Ateinu čia tam, kad neįsisukčiau į baimės ir nerimo spiralę, – naujienų agentūrai AP aikštėje sakė krokuvietis Maciejus Sikorskis. – Tokioje situacijoje pernelyg lengva nustoti gyventi – vietoje to pradėti bijoti ir tiesiog vegetuoti. Būtent to labai noriu išvengti.“
Institucijos taip pat rado užpuoliko sesers, motinos ir tėvo kūnus vyro šeimos namuose Švento Kryžiaus Ostrovece, mieste, esančiame maždaug 150 km į šiaurės rytus nuo Krokuvos. Tikėtina, kad jie mirė nuo šautinių žaizdų.
Policijos pareigūnai vadinami herojais
Prokurorai sekmadienį pranešė pradėję tyrimą dėl daugelio žmonių, tarp jų ir policijos pareigūnų, nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, o šį veiksmą įvardijo kaip „teroristinį nusikaltimą“.
Per šaudynes žuvo keturios moterys ir du vyrai. Trys iš moterų ir vienas iš vyrų buvo lenkai, sekmadienį pranešė Mažosios Lenkijos vaivadijos vaivada Krzysztofas Janas Kleczaras. Tarp žuvusiųjų taip pat yra vyras iš JK ir moteris iš Austrijos.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas kelis kartus šovė į gatvėje gulintį užpuoliką. Vėliau pareigūnas lėtai susmuko ant žemės.
Du šaulį sustabdę policijos pareigūnai, kurių veiksmus institucijos pavadino didvyriškais, tebėra ligoninėje. Sekmadienio popietę jie abu buvo sąmoningi.
„Jei ne operatyvus ir nesavanaudiškas šių dviejų jaunų vyrų įsikišimas, aukų skaičius galėjo būti gerokai didesnis“, – teigė K. J. Kleczaras.
Pareigūną išgelbėjo greta buvęs chirurgas
Michalas Pedziwiatras ir Mateuszas Wierdakas, du vietos chirurgai, kurie netoliese užkandžiavo, taip pat puolė padėti.
M. Wierdakas „pasirūpino užpuoliką sutramdžiusiu pareigūnu, nes jam iš tiesų reikėjo skubios pagalbos“, Lenkijos naujienų svetainei „Onet“ sakė M. Pedziwiatras.
„Be apsaugos priemonių, be pirštinių, jis tiesiog susitelkė į pareigūną, stabdydamas kraujavimą krūtinėje. Tai tikriausiai išgelbėjo jo gyvybę“, – teigė jis.
Tarp sužeistųjų yra penki užsieniečiai. Jie atvyko iš JK, Portugalijos, Rusijos, Vokietijos ir Austrijos.
Įtariamasis laikėsi „labai radikalių“ pažiūrų
Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis teigė, kad įtariamasis laikėsi „labai radikalių“ ir ultranacionalistinių pažiūrų.
„Viskas rodo, kad jis žavėjosi kraštutinių dešiniųjų ideologijomis“, – šeštadienį per spaudos konferenciją pareiškė M. Kierwinskis.
Švento Kryžiaus Ostrovece pareigūnai pranešė šeimos namuose paėmę septynis ginklus, tad bendras rastų ginklų skaičius pasiekė 11, įskaitant keturis, rastus pas įtariamąjį arba jo automobilyje Krokuvoje. Pareigūnų teigimu, leidimus turėti ginklą turėjo ir tėvas, ir sūnus.
Lenkijoje, turinčioje 37 mln. gyventojų, leidimus turėti ginklą turi apie 411 tūkst. žmonių, o susidomėjimas ginklais pastaruoju metu auga.
Starachovicėse esantis šaudymo klubas „Swit“, kuriame, kaip manoma, treniravosi įtariamasis, sekmadienį išplatino pareiškimą, kad jame vykdomas tik „statinis šaudymas“, kai šaudoma iš fiksuotos pozicijos į nejudantį taikinį. Klubas pridūrė, kad įtariamasis „mūsų klube niekada nesitreniravo dinaminio, taktinio ar kovinio šaudymo srityse“.
Masinės šaudynės Lenkijoje yra retos. Tačiau spalio viduryje centrinėje Mazovijos vaivadijoje esančiose mokyklose per keturias dienas įvykdyti trys išpuoliai, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir daugelis, įskaitant vaikus, buvo sužeisti. Jauni užpuolikai naudojo peilius ar kitus aštrius daiktus. Pareigūnai dėl išpuolių mokyklose kaltino internete vykstantį „smurto šlovinimą“ ir teigė, kad dalis užpuolikų aktyviai reiškėsi kraštutinių dešiniųjų aplinkoje.
Krokuvos šaulio karinė ekipuotė, ginklai ir bendra išvaizda buvo panašūs į kitų Europoje išpuolius vykdančių „kraštutinių dešiniųjų vienišių“, teigė Tarptautinio kovos su terorizmu centro Hagoje vyresnysis mokslo darbuotojas Kacperas Rekawekas.
„Bandymų būta ir anksčiau, tačiau dabar galime konstatuoti, kad tokio pobūdžio išpuoliai Lenkijoje pasiekė tikslą“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Vytautai, ramiai, dauguma tave palaiko.
