Štai ir Valentino diena. Vieniems tai komercinė rinkodaros asų išgalvota priemonė prekybininkams pasipelnyti, kitiems – nuostabi šventė, kurios nepaminėti būtų tokia pati nuodėmė, kaip apsilankius Danijos sostinėje nenusifotografuoti užsikorus ant Undinėlės kelių. Patriotams ir „pagonims“ tai tiesiog „amerikonizmas“, pakeitęs tikrąją, gegužės 13-ąją dieną švęstą, lietuvių meilės deivės Mildos dieną. Tačiau yra ir tokių, kurie šios šventės net kratosi...
Vis dėlto tai, kad vasario 14-oji yra Meilės diena, žinome visi. O ką daryti, jei švęsti norisi, bet To Vienintelio lyg tyčia šalia nėra? Esu sukaupusi solidžią 23-ijų metų patirtį, ką veikti vasario 14-tąją, jei neturi poros.
Taigi, ką veikti, jei visi draugai turi antras puses, ir atrodo, kad tą dieną esi vienintelis sėdintis namie? Visų pirma, prisimink, kad ne Tu vienas toks – tuo įsitikinsi apsilankęs specialiuose renginiuose, skirtuose „vienišoms širdims“ ir panašiai. Jeigu nėra noro eiti ieškoti antros pusės ir paskui visiems pasakoti apie romantišką susipažinimą Valentino dieną, yra begalė įdomių dalykų, ką gali nuveikti.
Nepamiršk, kad tai − Meilės diena. Išsikepk skanų pyragą ir aplankyk tėvus, senelius, vienišą tetą ar dėdę – pabūk kartu, pažaisk stalo žaidimus, pavartyk nuotraukas, paklausk, kaip jiems sekasi. Tiesiog būk kartu ir tuo mėgaukitės.
Nusivesk jaunesnį brolį ar sesę į ledainę. Bent vienai dienai pamiršk, kad „žiemą ir taip šalta, kokie ledai!” – vaikams tikrai taip neatrodo.
Turi mylimą augintinį? O gal Tavo senelė turi žavų šunytį, kuris visą laiką dreba (nebūtinai iš šalčio, dažniausiai šiaip)? Numegzk jam dailų megztuką arba pasiūk dailų paltelį – juk iki šiltos saulės dar geras mėnuo. Be to ir pats minioje nepamesi augintinio, ir jis didžiuosis, kad vienintelis turi megztinį su antpečiais arba dailius odinius mėlynus batelius su auksiniais raišteliais.
Pasidaryk skaniausios pasaulyje arbatos ar įsipilk taurę vyno ir parašyk laišką vaikystės draugui, pusbroliui ar senelei. Rašyk ranka. Ir pabaigęs, pats iliustruok arba įdėk Jūsų bendrą nuotrauką, darytą kokia nors svarbia proga. Parodyk, kad nors retai parašai, paskambini ar susitinki su juo, vis tiek apie Jį/Ją galvoji.
Turi daug mylimų ir puoselėjamų gėlių, tačiau jos žydi pilkuose vazonuose? Nusipirk dažų ir išpiešk juos – bus spalvinga ir gražu, ir tikrai dar ilgai nekils niūrių minčių, kai nuo ant palangės stovinčio vazonėlio į Tave žvelgs Boso šaržas ar miela pūkuota kamanė.
Paklausyk geros muzikos. Idealu, jei gali tai daryti gulėdamas karštoje vonioje. Jei sąlygos to neleidžia – užsidek kelias žvakes kambaryje ir tiesiog mėgaukis muzika. Kaip kažkada pasakė mano pusseserė: „Ačiū Dievui, kad yra Bachas ir šokolado.“
Paskaityk gerą knygą. Pati turiu įprotį nusipirkusi naują ir įdomią knygą, nepradėti jos skaityti iš karto – tiesiog mėgaujuosi tuo laukimu, kada atsiversiu dar dažais kvepiančios knygos pirmąjį puslapį, jis tyliai sutraškės ir galėsiu pasinerti į dar vieną užburiančią istoriją.
Pasidaryk Užgavėnių kaukę kaip vaikystėje – pasiimk didelį saldainių dėžutės dangtį, susirask gumelę, žirkles, spalvotų pieštukų, klijų, siūlų (plaukams) ir... Pirmyn!
Prieš 16 metų buvau pasidariusi toookią kaukę, kad pradinių klasių mokytoja neleido jos deginti lauže kartu su kitų vaikų pagamintomis – buvo per graži (buvau simpatiškas velniukas su dviejų dienų barzdele). Mano nesėkmingi bandymai įmesti ją paslapčia į laužą baigėsi tuo, kad kaukė buvo pakabinta ant vinies kažkur neįmanomai aukštai ant sienos. Žiema po to dar ilgai tęsėsi. Patys kalti.
Be to, artėja Vasario 16-oji. Kartu ir cepelinų balius su plačiąja gimine. Sugalvok kokį nors žaidimą, kurį galėtumėt kartu pažaisti.
Pavyzdžiui, paprastas, bet linksmas žaidimas yra „Klausimai – atsakymai“, kur tereikia padaryti korteles su klausimais, į kuriuos galima atsakyti taip arba ne, ir atsakymų korteles.
Klausimai, pavyzdžiui, gali būti tokie: „Ar dažnai svečiuose vagiate tualetinį popierių?“, „Ar žinote, kad atiminėti duoną iš balandžių yra negražu?“ ir t.t.
Atsakymai taip pat gali būti įdomesni: „Taip, bet tik pilnaties metu“ arba „Ne, aš ir taip juokingas“. Mėgaukitės.
Dekoruok namus. Pasisiūk linksmų pagalvėlių, ant kurių galėtum susodinti atėjusius draugus, nupiešk paveikslą „Viską stebinti akis“ ir pakabink tualete, ant grindų nupiešk daug persipynusių linijų, nurodančių kaip pasiekti kėdę, balkono duris ar veidrodį. Improvizuok.
Gali pasirodyti, kad pasiūlymai skirti daugiau merginoms. Galbūt taip parašiau dėl to, jog vaikinai neserga PMS (vieno sąmojingo pažįstamo vertimas – Pašėlusios Mergos Sindromu) ir nesureikšmina Valentino dienos net tada, kai turi kam pirkti puodelį su širdutėmis. O mes, merginos, be rimtų problemų negalim gyvent.
Net jei Meilės dieną užplūs liūdesys, nepamiršk tokių pat vienišių kaip tu ir pasveikink juos. Kartu gali būti linksmiau! Smagių švenčių. :)
