Ką reikia daryti, kad išsaugotume lietuvybę?

, Publikuota 2011.04.21 07:19

Gaila Čyvo 2011-05-06 09:24:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o juk vaikinas, matyt, supranta, ką rašo. Ir tikiu, kad supranta bendrą situaciją - ji jau šimtus kartų viešai nagrinėta. O vat "W" kaip tualeto puošmena - jam labai juokinga, bet argumentas -jam- atrodo rimtas. Blogai su jumoru... Ir prašauta. Formaliai žiūrint, tautiškumas pasirenkamas, giliau žiūrint - tautiškumas prasideda ir kaip žmogus pradeda formuotis įsčiose. Rašant tokiomis jautriomis remomis reikia NORĖTI kastis giliau, nes nesunku nusiristi iki tokio debilaus (ar primityviai provokatoriško) "mokslingumo" kaip Nurccaci.   ATSAKYTI
zex 2011-05-03 16:30:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
degradavimas prasideda nuo atsainių nuolaidų. Nuo mažo kuoliuko Vorutos pilies sienoje.   ATSAKYTI
zex 2011-05-03 16:26:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal kas jį iš AK prigąsdino?
Bet man patinka, kai lenkiškai užraštus imsime skaityti lietuviškai. Mes juk neprivalėsim mokytis lenkiško tarimo? skaitysim, kaip parašyta: Sinkie-duble-ve-cizius.   ATSAKYTI
Hmm-autoriui 2011-05-02 15:19:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mano nuomone galimas tik toks kompromisas. Trečiam ar ketvirtam paso lape leisti rašyti originalo kalba (lenkiškai, rusiškai, gudiškai ect). Vietovardžių rašymą leisti tik esant daugumosd pageidavimui, bet atminkite, kad tik lenkiškais rašmenimis, bet nesulenkinant.Autorius lengvai ranka numoja ir tik vieną argumentą dėl WC suranda:)). Pažiūrėkite, kaip kraipomi vietovardžiai ant autobusų maršrutų ar gyvenviečių, gatvių pavadinimai. Vilnius-Kelmytė, ,,lenkiškais rašmenimis'' jau gaunasi Wilno - Kowalky'', Vilnius-Valčiūnai gaunasi Wilno-Wolczuny''. net TSRS laikais vietovardžiai buvo gerbiami originalūs ir niekas jų nerusino, kaip dabar lenkina vietiniai. Jei buvo Mokyklos gatvė, ji ir rusiškom raidėm buvo mokyklos, o ne školnaja, kaip lenkiškai rašo vietiniai Szkolnaja:)). Va dėl minėtų priežasčių ir nereikia į lietuvių kalbą įsileisti svetimų kalbų raidžių.   ATSAKYTI
G. O. - Tomui Č. 2011-05-02 12:40:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0

Tomai, lietuvių ir lenkų kurstymas vykdomas iš abiejų pusių. Tai ir tuose pačiuose rusų geopolitikos vadovėliuose juodu ant balto rašoma, o ir taip bet kuriam sveiko proto žmogui matoma. Tomaševskis ir yra vienas tokių kurstytojų. "Etatinių" - drįstu pridurti. Ir keleto lotyniškų raidžių įteisinimas lenkų pavardėse lietuviškuose dokumentuose tokių kurstytojų nesustabdys, nes tai yra TIK pretekstas - vienas iš daugybės jau buvusių, esamų ir būsimų.

Tokioje situacijoje, be abejo, kokius nors racionalius sprendimus priimti labai sunku. Nes kuo jie bus racionalesni - tuo tik labiau jiem bus priešinamasi. Kaip ir dabar priešinamasi labai logiškam ir racionaliam siūlymui lietuviškuose dokumentuose lenkiškas pavardes rašyti tiek valstybine lietuvių kalba, tiek autentiškai - lenkiškai. Taigi tomaševskiams akivaizdžiai nė kiek nerūpi autentiška lenkų pavardžių rašyba - jiems rūpi tik kurstyti tarpetninius ir net tarpvalstybinius konfliktus. Kas čia dar neaišku?    ATSAKYTI
Tomas Čyvas to G.O 2011-05-01 16:50:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aš niekada simpatijų Tomaševskiui nereiškiau. Šios srities entuziastų ieškokite konservatorių partijoje. Bukas užsispyrimas ir manymas, kad nelietuviškos pavardės rašymas nelietuviškai gresia lietuvybei - kaip tik ta kryptis, kuri Kremliui visada ir buvo naudinga. Jų geopolitikos vadovėliuose apie poreikį lietuvius kurstyti su lenkais rašoma tiesiogiai, tad nebūkite nuoibodus su savo priekaištais. Esmė tame, kad per dvi dešimtis metų nesugebtė rasti ir įgyvendinti JOKIO racionalaus sprendimo. Jau nekalbant apie tai, kad, atsižvelgiant į dokumentų keitimo ir kitų procedūrų padarinius, procedūras bei kaštus, reikalo "nuostolis" būtų kokių kelių dešimčių arba, maksimum, kelių šimtų kvailelių demaršas. O pagrindo žviegimui tiesiog nebūtų. Štai ir visas problemos mastas, gerbiamasis.   ATSAKYTI
G. O. 2011-05-01 15:46:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tomai, visų pirma ko nors atsiradimas ko nors kito pagrindu nereiškia tapatumo tam kitam. Įsisavinkite bent jau elementariausius logikos pagrindus ir taip klaikiai nebekliedėkite. Nes atrodote kvailai ir juokingai.

Antra, neapsimęskite nesupratęs visiškai teisingos, argumentuotos ir labai racionalios Ingos pastabos, siūlančios dvigubą lenkiškų asmenvardžių rašybą, išsaugančią tiek autentiškas lenkiškų pavardžių formas, tiek jų rašymą valstybine lietuvių kalba. Kai tuo tarpu Tomaševskio ir Co siūlomame variante, priešingai, ir lenkiškų pavardžių autentiška rašyba neišsaugoma (siūlant į jas įterpti tik kai kurias lenkų raidyno raides), ir jų rašymas valstybine kalba taip pat neigiamas.

Tai kame reikalas, Tomai? Kam stojate į vieną gretą su akivaizdžiu Kremliaus klapčiuku, tuščioje vietoje kuriančiu dirbtines neegzistuojančias problemas ir tyčia Maskvos užsakymu kurstančiu tautinius konfliktus?    ATSAKYTI
G. O. 2011-05-01 15:18:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Skaičiai ne arabiški. Jų dabartinė tarptautinė rašyba susiformavusi kadaise Arabijoje vartotų skaičių rašybos pagrindu. Tačiau vis dėlto skiriasi nuo senovėje Arabijoje vartotos skaičių rašysenos, kuri savo ruožtu žymiai skiriasi nuo Indijoje vartotosios, kurios pagrindu buvo sukurta.    ATSAKYTI
Taigi 2011-04-30 19:23:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Cyvai,kaip del arabu? Skaiciai Lietuvoje tai arabiski.   ATSAKYTI
Tomas Čyvas 2011-04-29 10:19:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Turiu tave nuliūdinti - žmogus yra toks tauytybės, kuriai save priskiria. Jokie kiti kriterijai nėra labai svarbūs. Jei jau pats toks lietuvis, tai ko čia tris nelietuviškas raides pseudonimu užsipaišei? :)   ATSAKYTI
Tomas Čyvas Ingai Baranauskienei 2011-04-29 00:10:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Niekas nieko nesiūlo diskriminuoti. Tiesiog lietuviškos abėcėlės pagrindas yra lotyniški raašmenys, o ne kirilica ir ne arabų raštija ar hieroglifai. Todėl būtent šiais rašmenimis užrašytos pavardės ir nesudaro JOKIŲ esminių problemų. Nejau išties sudėtinga suvokti skirtumus?   ATSAKYTI
Lietuvė 2011-04-28 18:38:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kažkada Čyvas rašė visai įdomiai, o dabar visai nusigliorijo   ATSAKYTI
Inga Baranauskienė 2011-04-28 16:11:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ponas Čyvai, Jūs geriau paaiškinkite, kodėl siekiate diskriminuoti atstovus tų tautų, kurios naudojasi nelotyniško pagrindo raidynais? Juk esmė ne tautinio darželio "skaistume", o kitataučių lygiateisiškume. Jūsų smerkiami patriotai siūlo (ir visada siūlė) tą patį, ką ir Konstitucinis teismas - du įrašus pase valstybine ir asmens gimtąja kalba, net tik taip įmanoma išspręsti šią problemą techniškai.    ATSAKYTI
neemigrantė 2011-04-28 14:37:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
„Smagu“, kai žmogus pats save mėšlu vadina.

   ATSAKYTI
Kęstas 2011-04-27 16:24:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų,1 kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.

Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.

Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės.
Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.

Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.

Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?
   ATSAKYTI
emigrantas 2011-04-24 14:22:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
asmeniskai man sikti ant tos lietuwybes,ir sawo vaiko nemokinu jokiu tradiciju lietuvisku,kam tas meslas reikalingas,uzauges nores pats pasidome is kokio warguolisko krasto kiles yra.....   ATSAKYTI
qwx 2011-04-24 12:32:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Čyvai, daug tokių lietuvių buvo kaip tu - laikė save lietuviais, bet, nedidelė smulkmena, kalbėjo ir rašė lenkiškai. Mickevičius Adomas, pavyzdžiui. Nei lietuviai, nei lenkai dabar jo lietuviu nelaiko. Rašei lenkiškai - vadinasi esi lenkas. Tu irgi lenkas, kas kad lietuviu save laikai.   ATSAKYTI
qwx 2011-04-24 12:28:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Čyvai, istorija moko. Netrizniok.   ATSAKYTI
Esmeraldai 2011-04-22 10:51:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tavo vardas nelietuviškas. Normlin lietuvė turi būti Ona, Teklė arba Rasa.    ATSAKYTI
Tomas Čyvas 2011-04-22 10:39:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Belieka pritarti vieno komentatoriaus pasiūlymui - daryti daugiau vaikų ir auginti juos lietuviais. O jei tamstai atrodo, kad aš, kuris rašiau, rašau ir rašysiu Kaczynskis ir Twainas, esu blogesnis lietuvis už tamstą, tai linkiu jums stibrybės šiame tikėjime. Vėl gegužio žiedai, skant :)   ATSAKYTI
REKLAMA
Į viršų