Mantas LIDEIKIS
Gyvenimas dažnai susiklosto taip, kaip žmogus visiškai neplanuoja. Ir, deja, daugelių atveju nelauktai, visai netikėtu rakursu ir dažnai itin skausmingai.
Verslininkas Dainius V. (37 m.) gyvena Raseinių rajone, nors didžiąją dalį laiko leidžia Kaune. Jis kilęs iš Kauno, čia tebegyvena ir jo tėvai, brolis su šeima. Į Raseinių rajoną, kur nusipirko sodybą, persikraustė prieš dešimtmetį. Raseiniškė Dainiaus žmona visuomet troško būti arčiau gimtųjų vietų, todėl, kai buvo galimybė, šeima ir įsikūrė netoli moters gimtinės. Nors, kaip sako Dainius, jo ryšiai su Kaunu taip pat niekada nenutrūko.
Krovinių pervežimo kompanijai vadovaujantis vyras šiandien, galima sakyti, nestokoja nieko. Tačiau prieš keletą metų jam teko išgyventi vieną pačių sudėtingiausių ir sunkiausių periodų savo gyvenime. Per tuos kelis metus žmogui prisiėjo susitaikyti su labai dideliais pokyčiais jo paties asmeniniame gyvenime. Prisiėjo ne tik suprasti, jog jis gyvena su sunkia liga, suvokti, jog ji beveik neišgydoma, kad tam tikra prasme jis yra pavojingas, bet ir išmokti su tuo sugyventi. Mat Dainiaus kraujyje gyvena vienas pavojingiausių šiuo metu pasaulyje virusų - žmogaus imunodeficito virusas, arba kitaip - ŽIV.
Įmanoma susigyventi
Anot paties Dainiaus, tai, kad jis šiandien dar gyvas, neprasigėręs, nenusiritęs kur patvorin, aiškių aiškiausiai įrodo, jog žmogus gali prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų, ištverti sunkiausius išbandymus ir netgi rasti jėgų prasmingai ir turiningai gyventi.
Dainius kalba, jog žmonės suserga ir kitomis nepagydomomis ligomis - vėžiu, leukemija, būna prikaustomi prie patalo ir invalidų vežimėlių po avarijų, insultų. Kai kurie palūžta, kiti tarsi atranda kažką naujo savo gyvenime.
Dainius neslėpė žinąs, jog anksčiau ar vėliau jo kraujyje esantis žmogaus imunodeficito virusas tiek "suės" jo imunitetą, kad galų gale sukels mirtiną ligą AIDS. Tačiau šiandien Dainius nesuka sau galvos dėl to, kada tai bus. Kol kas jis jaučiasi gerai, tačiau taip tikrai nebūtų, jei kasdien su baime lauktų pasirodant pirmųjų tos ligos reiškinių.
Dainius teigia, jog jam netgi geriau, nei sakykim, būtų susirgus vėžiu. Vėžininkai kenčia baisius skausmus, tuo tarpu bent jau jam vienintelė kančia - dvasinė.
"Laisvo" gyvenimo pasekmė
Kiekviena bėda, kiekviena nelaimė Dainiaus žodžiais, turi savas priežastis ir niekuomet nebūna "tarsi iš dangaus". Gyvendamas žmogus padaro daug kvailysčių - dėl lengvabūdiškumo, kvailumo, galbūt ir dėl paprasčiausio neapdairumo. Vėliau už visa tai tenka mokėti ir, ko gero, neteisinga būtų sakyti, kad kaina už tai - nepelnyta.
Dainius kalbėjo, jog jis visuomet manęs, jog ŽIV užsikrėsti gali tik narkomanai, homoseksualistai. Pats jis narkotikų nevartojo, nesilankė prastos reputacijos merginų draugijose ir visuomet buvo tikras, jog yra apsaugotas nuo panašių bėdų. O jei kalbant atviriau, Dainius prisipažįsta gyvendamas anksčiau sau įprastą, kaip jis dabar vadina, "laisvą" gyvenimą, jis nė nesusimąstydavo apie tai, kaip ir kodėl žmonės užsikrečia ŽIV.
Būdamas pakankamai pasiturintis ir turėdamas nemažai laisvo laiko, nors ir vedęs vyras nevengė bendrauti su kitomis moterimis. Anot Dainiaus, jiedu su žmona visuomet kaip vieną svarbiausių savo gyvenime dalykų laikė seksualinius santykius, tačiau taip pat ir vertino vienas kito laisvę. Anot Dainiaus, kad ir kaip mylėtum žmogų, vis tiek nėra įmanoma visą laiką bendrauti vien tik su juo. Na, bent jau ne tokio būdo žmogui, koks yra Dainius. Todėl dažnai pasitaikydavo, jog vyrukas "nukrypdavo į šalį", nevengė sudalyvauti orgijose, lankydavosi vadinamųjų svingerių vakarėliuose.
Dainius nevengia tų žodžių - gyveno palaidą, morališkai nepateisinamą, tačiau labai linksmą ir gerai po rūpesčių atpalaiduojantį gyvenimą. Šiek tiek santūresnė jo žmona panašių dalykų vengė, tačiau Dainius, nors ir garsiai apie tai nekalbėjo, betgi nuo savo gyvenimo moters neslėpė kartais "nukrypstantis šalin".
Ir štai vieną dieną jam paskambino susijaudinęs draugas: esą viename iš tokių vakarėlių, kokiame visai neseniai jų kompanija lankėsi, galėjo "sprogti bomba" - vienas iš daugybės lytinių partnerių buvo užsikrėtęs ŽIV.
Anot Dainiaus, jis ne iš karto suvokė to pasakymo reikšmę. Pirmiausia jis pamanė: "Na ir kas. Juk naudojau prezervatyvą". Bet paskui kilo abejonės - juk įsilinksminus prezervatyvą galėjo ir pamiršti. O tą kartą, regis, panašiai ir buvo.
Kuo toliau, tuo labiau kamavo baimė. Galų gale jis ryžosi tą baimę įveikti ir pasitikrinti sveikatą. Tą padarė anonimiškai.
Ir netrukus Dainiaus gyvenime daug kas pradėjo griūti. Atsakymas buvo teigiamas - jis tapo ŽIV nešiotoju.
Užplūdo juoda neviltis
Anot Dainiaus, jis supanikavo. Ir pirma mintis jam buvo - reikia pasidaryti galą. Tačiau šiaip jau ryžtingo būdo vyras neišdrįso prieš save pakelti rankos, o ėmė be perstojo gerti. Ilgai slėpti bėdos nuo žmonos nebuvo įmanoma - išsigando ir ji. Tarp jų kilo barniai ir kaltinimai. Persigandusi moteris taip pat pasitikrino sveikatą, laimei, paaiškėjo, jog ji nėra užsikrėtusi. Tačiau tą kartą jų šeimos išgelbėti, atrodė nebepavyks. Abipusiai kaltinimai ir įtampa truko ne vieną savaitę, galų gale šeimos keliai išsiskyrė. Trejetui metų.
Likęs vienas Dainius puolė į neviltį. Jis labai slėpė apie tai, kad užsikrėtė baisia liga. Tačiau kažkokiu būdu žinios vis tiek sklinda - pasiekė jo tėvų, brolio ausis. Tėvams tai buvo begalinis smūgis. Labai krimtosi ir brolis. Dauguma draugų patyliukais dingo, niekas nebeužeidavo, niekas net nebepaskambindavo pasiteirauti, kaip sekasi. Verslas atsidūrė ant žlugimo ribos ir Dainius pamatė, jog iš gyvenimo, kurį gyveno iki šiol, teliko vienos plėnys. Ir tai truko labai ilgai.
Diagnozė gyvenimo pabaiga netapo
Tačiau vieną dieną kažkas ėmė ir pasikeitė. Tiesiog Dainius suvokė, jog kritinis periodas baigėsi, jis dar nemerdėjo ir net nesijautė mirštąs. Sveikata nė kiek nepakito, žinoma, neskaitant tų "nuostolių", kuriuos padarė besaikis girtavimas ir rūkymas.
Betgi atėjo diena, kai Dainius staiga suvokė, jog gyvenimas dėl to nesustojo nė akimirkai. Jis kaip ėjo, taip ir eina toliau. Skirtumas tik tas, jog jis, Dainius, jame visai nedalyvavo.
Grįžimas į normalias vėžes truko daug ilgiau. Reikėjo ir psichologo, ir kunigo paramos. Iki tol lyg ir netikėjęs Dainius ėmė lankyti bažnyčią ir jam, regis, atgimęs tikėjimas leido savyje atrasti jėgų tapti žmogumi.
Tačiau problemų iš tiesų ėmė kilti. Nenorėdamas būti nesąžiningu ir žinodamas, kaip plinta tas užkratas, vyriškis nueidamas pas medikus juo perspėjo, kuo serga. Trumpai tariant, jam teko rasti gydytoją, kuris sutiko jį gydyti, stomatologą, kuris nebijo gydyti dantų. Ant Dainiaus medicininės kortelės yra įrašas, jog jis infekuotasis.
Santykiai su artimiausiais žmonėmis išliko labai įvairūs. Tačiau didžiausias laimėjimas, anot Dainiaus, jog jis vėl su savo gyvenimo drauge - ta moterimi, kurią, kaip dabar supranta, myli labiausiai.
Anot vyro, sugrįždama pas jį ji ryžosi labai didelei aukai, to jis nė nesitikėjęs. Iki tos bėdos jie taip ir nesulaukė vaikų, net neplanavo, manė - palauks, juk jauni. Dabar Dainius supranta, jog jau niekada nebegalės turėti atžalų. Ir galbūt tai yra didžiausia bausmė už kažkada padarytas klaidas.
Vis dėlto, meilė ir tikėjimas leidžia jam atrasti jėgų savyje gyventi gyvenimą be baimės ir savigraužos. Nors kartais, žinoma, būna akimirkų, kai užvaldo liūdesys ir niūrios nuotaikos. Tuomet pabūna vienas arba ieško paguodos tikėjime.
Užkrato mastai - daugsyk didesni
Tuo tarpu statistika nėra džiugi. Nauji infekuotieji ŽIV nustatomi beveik kiekvieną dieną. AIDS centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1264 asmenys ŽIV nešiotojai. Iš jų 1090 vyrai ir 174 moterys. 140 infekuotųjų jau serga AIDS.
ŽIV infekuotų vyrų amžiaus vidurkis - 33 metai, o moterų - 35 metai. Lietuvoje ŽIV infekcija dažniausiai nustatoma 20-34 metų amžiaus asmenims. Iki šiol jauniausias ŽIV infekuotas asmuo teturėjo 15 metų, o vyriausiam - 68 metai. Dažniausi keliai užsikrėsti AIDS - nesaugus seksas ir intraveninių narkotikų vartojimas.
Labiausiai ŽIV plinta Klaipėdos apskrityje - pernai čia išaiškinta daugiausia naujai užsikrėtusiųjų. Ir šiuo metu Klaipėda turi daugiausia infekuotųjų ŽIV.
Tačiau tai tik oficialūs skaičiai, kurie atspindi faktus, pasiekiančius viešumą. Tuo tarpu specialistai nebijo kalbėti apie tai, jog realūs infekuotųjų skaičiai gali gerokai viršyti oficialiuosius. Mat didelė dalis ligonių yra narkomanai ir asocialaus gyvenimo būdo mėgėjai, kurie tikrai nesirūpina nei savo, nei aplinkinių sveikata. Taip pat įmanoma, jog užsikrėtę net ir padorūs asmenys gali to nežinoti ir platinti toliau šį virusą - dabartinės sveikatos apsaugos sąlygomis tai visiškai įmanoma.
