Svarbu suprasti, kad balionų skrydžių į Lietuvą buvo ir seniau, tačiau ne tokiu mastu ir ne su tokiomis pasekmėmis. Kibernetinio saugumo, informacinių technologijų (IT) specialistas Marius Pareščius atkreipia dėmesį į jų veikimo pasikeitimus.
„Patys kontrabandininkai juos naudoja jau ne pirmi metai, tik yra kitas dalykas – ant kiek masiškai jie pradėjo jas naudoti. Kyla klausimas, kodėl jie vis dėlto tų pūslių nepaleidžia taip, kaip anksčiau – kelis ar keliolika kilometrų nuo sienos, kur dažniausiai būdavo jų bendrininkai ir Lietuvos pusėje pasiimdavo tuos krovinius“, – pažymi M. Pareščius.
Dabar gi, anot eksperto, viskas yra labai pasikeitę. Pūslė su kroviniu pakyla ir skrenda į Lietuvos pusę tiek, kiek neša vėjas, tame aukštyje, kuris yra parinktas pripildant dujomis patį balioną, o po kiek laiko tas balionas subliūkšta ir nukrinta ant žemės.
„Tuo momentu suveikia įrenginys, kuris yra prikabintas prie krovinio. Jis siunčia signalą pūslės savininkams, kurioje vietoje yra krovinys – GPS koordinates, tada ateina fizinis žmogus ir pasiima jį“, – aiškina jis.
Vis dėlto identifikuoti jų buvimo vietą yra sunku, nes, kaip teigia M. Pareščius, balionas neturi jokios veikiančios radijo įrangos ir tam, kad jį būtų galima greitai identifikuoti, reikia su juo tvarkytis. Todėl šiai dienai dažniausiai aptinkamas yra tik nusileidęs ant žemės.
Štai kaip atrodo atskraidintos kontrabandinės cigaretės:
Grėsmės keleiviams ir nuostoliai dar viename sektoriuje
Dėl šių atakų jau keturis kartus per praeitą savaitę sutriko oro uostų veikla, nukentėjo tūkstančiai gyventojų. Kibernetinio saugumo specialistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad su didžiuliais nepatogumais susidūrė ne tik gyventojai, bet ir dar vienas sektorius.
„Jeigu žiūrėti į hibridines grėsmes arba grėsmes mums, kaip valstybei, su savo keleiviams, tai mes turime didelę problemą, nes tai kenkia mūsų įvaizdžiui, mūsų skrydžiams.
Visi įsivaizduoja, kad sutrikdytas tik keleivių eismas ir keleiviniai skrydžiai, bet kalba eina ir apie aviaciją, kuri yra skirta siuntų pervežimu – yra visa krūva nepristatytų siuntų, patiriami dideli nuostoliai“, – sako jis.
Kaip valstybė tvarkysis su baltarusiškais balionais?
Po intensyvaus savaitgalio, kai tris vakarus iš eilės kontrabandiniai balionai sutrikdė oro uostų veiklą, pirmadienį iš ryto buvo surengtas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis. Premjerė po posėdžio pristatė, kokių priemonių bus imtasi, kad užkirsti kelią šiems pažeidimams bei kokios bausmės gresia.
I. Ruginienė po posėdžio nurodė, kad jau nuo šiandien kariuomenė imsis visų priemonių, įskaitant ir kinetinių, balionams numušti. Tačiau premjerė nedetalizavo, kokios konkrečiai yra tos kinetinės priemonės, anot jos, tai yra jautri informacija, tačiau patikino, kad kariuomenėje algoritmas yra sudėliotas ir balionai vienareikšmiškai bus numušinėjami.
M. Pareščius tuo metu papasakoja detaliau, kaip vyktų balionų numušimas.
„Matome ekonomikos ministerijos ir Vyriausybės indelį, kad jie planuoja nusipirkti arba paslaugą, arba dronus, kurie yra skirti šių problemų sprendimui – atrasti, identifikuoti, kur jie skrenda, pasivyti ir sunaikinti jį saugioje teritorijoje. Esant reikalui naikinti nepriskridus iki Vilniaus ar Kauno oro uostų, tam, kad toliau galėtų vykti sklandus aviacijos darbas.
Jis atskleidžia, kad kai kurios įmonės jau turi įrangas, skirtas tokių pūslių aptikimui, o taip pat jau yra išdirbtos technologijos, kurios leistų tas pūsles nuleisti ant žemės, praduriant jas.
„Kol kas reikia išspręsti tik juridinius dalykus, jeigu tokia pūslė kris ir pridarys nuostolių ant žemės, nukris pas žmogų kieme, sugadins kažkokį transportą ar net sužalos kažką, nes gali būti ir rimtesnės bėdos. Bet jeigu tai Vyriausybė išspręs, tai bus galima pradėti tokius balionus naikinti ir nepriskridus iki Vilniaus“, – nurodo M. Pareščius.
Kuo skiriasi meteorologinis nuo kontrabandinio balionų?
Specialistas nurodo, kad svarbu atskirti, jog tai nėra meteorologinis balionas ir bendrai geriausiai jį vadinti būtų ne balionu, o pūsle.
„Meteorologinis balionas yra mažo dydžio balionas, kuris pripildomas dujų, kurios yra lengvesnės už orą, kyla į didelius aukščius ir matuoja tam tikrus parametrus, tam tikrame aukštyje. Pavyzdžiui, kai reikia žinoti, ar kaupiasi krituliai debesyse, visokius dalykus, kurie iššaukia audras ir pan.
Visa tai yra daroma su meteorologiniais balionais. Jie neša labai lengva krovinį, tik apie kelis šimtus gramų bei gali kilti ne tik kilometrą, ne tik 3 ar 6 kilometrus, ką matome su šiomis pūslėmis, bet gali kilti ir į aukštį, kuris prilyginamas stratosferai, kad padarytų tam tikras nuotraukas ir t.t“, – nurodo M. Pareščius.
Vis dėlto kalbant apie kontrabandai naudojamas pūsles, tai jose, anot specialisto, yra kur kas sunkesni kroviniai – gali sverti kelis, keliolika ar net keliasdešimt kilogramų. Taip pat yra naudojamas visiškai kitoks įrenginys, nei meteorologiniuose balionuose, kuris yra pripildomas didesnio kiekio dujų ir geba skristi toliau.
Siunčia žinią gyventojams
Šių pūslių atkeliauja daug ir ne visos jos gali būti pastebėtos iš karto, jos gali nutūpti kur nors pievose, miškuose, todėl pamačius vieną jų, labai svarbu žinoti, kaip elgtis.
Savo socialinių tinklų paskyroje M. Pareščius nurodo, kad gyventojams aptikus vieną iš pūslių – griežtai draudžiama prie jos artintis ir tuo labiau bandyti liesti.
„Vilniečiai! Pamatę oro balioną danguje nedelsiant skambiname 112. Krovinio neliesti! O tai bus nei rankyčių, nei kojyčių. Padėkime pareigūnams atlikti savo darbą!“ – rašo specialistas.
Gyventojams teiraujantis ir smalsaujant, kodėl prie krovinio liestis negalima bei juokaujant, kad nieko blogo nenutiks, M. Pareščius paaiškina, kodėl tai gali būti pavojinga.
„Ar teko matyti žmogų, kuriam rankose sprogo neaiški medžiaga? Vaizdelis tikrai ne moterims, ne viskas per pigias cigaretes bėduoliams skaičiuojama“, – komentaruose rašo jis.
Pasak jo, techniškai nėra aišku, kas yra tose pūslėse, jose gali būti ir ginklai, granatos, sprogmenys ir t.t., nebūtinai tik kontrabandinės cigaretės.
„Gyventojai dažnai mano, kad tai didžiausias radinys ir auksas iš dangaus nukrinta, jie galvoja, kad jeigu rastų krovinį su viena kita dėže cigarečių, jie net nekviestų policijos, pasiimtų, pasidalintų, parduotų ar net surūkytų jas. Net nepagalvoja, kad šioje situacijoje iš pradžių gali būti cigaretės, o vėliau narkotikai, ginklai, sprogmenys, ir kiti draudžiami dalykai“, – aiškina specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai kame bėdos dabar, ko keliat triukšmą, destabilizuojat tarptautinę padėtį, kiršinat dabartinę vyriausybę, labai norit karo, koncervatoriai?
