JAV trečiadienį vėl nepašykštėjo kritikos Kremliaus užsienio ir vidaus politikai, o Maskva priekaištauja Vašingtonui dėl noro dominuoti pasaulinėje arenoje.
Baltieji rūmai sunerimę dėl Rusijos ginklų tiekimų Iranui, Sirijai ir Venesuelai, taip pat Maskvos spaudimu kaimyninėms valstybėms, pareiškė Briuselyje derybas su Europos Sąjungos atstovais vedantis JAV valstybės sekretorės padėjėjas Davidas Krameris (Deividas Krameris).
Jis pritarė bendradarbiavimui su Rusija kovojant su terorizmu, sprendžiant branduolines krizes Irane ir Šiaurės Korėjoje bei stengiantis sureguliuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, tačiau pabrėžė, kad kai kurie Kremliaus vidaus politikos aspektai yra neigiami ir komplikuoja dvišalius santykius.
"Yra klausimų, kuriais mūsų nuomonė skiriasi, ir tie klausimai liečia vidaus padėtį Rusijoje ir agresyvaus spaudimo kaimyninėms valstybėms politiką", - sakė D.Krameris.
"Mes labai sunerimę, kad Rusija parduoda ginklus šalims, kurioms, mūsų nuomone, jų parduoti neverta, tokioms, kaip Iranas, Sirija..., taip pat Venesuela", - paaiškino JAV atstovas.
Tuo pat metu jis neįžvelgia didelių permainų Rusijos ir JAV santykiuose po vasario, kai prezidentas Vladimiras Putinas daug triukšmo sukėlusioje "Miuncheno kalboje" apkaltino Vašingtoną primetant savo valią pasauliui ir kitomis "pavojingos politikos" apraiškomis.
"Niekas iš mūsų nenori grįžti į šaltojo karo laikus: mes jau pakankamai ilgai gyvenome jo sąlygomis, - sakė Valstybės departamento atstovas. - Mes tikimės kartu su Rusija žengti į priekį bendrų interesų keliu".
Pasak D.Kramerio, Vašingtonas taip pat tikisi, kad pagerės įtempti Rusijos santykiai su naujosiomis ES narėmis, pavyzdžiui, Lenkija. Rusija uždraudė įvežti lenkišką mėsą, o Varšuva blokavo Maskvos ir ES derybų dėl naujos partnerystės sutarties pradžią.
"Visos ES uždavinys - rasti tokį kelią ir santykių kryptį, kad būtų patenkinti visų šalių interesai", - sakė D.Krameris.
Įtampa Rusijos ir Gruzijos santykiuose po pernykštės krizės šiek tiek atslūgo, tačiau regionas tebėra "labai nestabilus ir gali sprogti", - sakė D.Krameris.
"Mūsų tikslas yra siekti, kad Rusija ir Gruzija kartu konstruktyviai dirbtų, stengdamosi mažinti įtampą", - sakė jis ir pridūrė, kad konfliktai prorusiškose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kurių kontrolę Gruzija bando susigrąžinti, gali persimesti ir į Šiaurės Korėją, įskaitant Čečėniją.
JAV atstovas užsiminė, jog Rusija gali vetuoti Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl krizės sureguliavimo Kosove - autonominiame Serbijos krašte, kurį Vakarai nori matyti kaip savarankišką valstybę.
Vašingtono susirūpinimas vidaus padėtimi Rusijoje liečia ir valdžios koncentravimą, spaudimą žiniasklaidai, politiniams oponentams ir nevyriausybinėms organizacijoms.
"Pastarojo meto tendencijos, deja, nerodo, kad padėtis rutuliojasi teisinga linkme", - sakė D.Krameris. - Šios tendencijos mums kelia nerimą".
Jis pranešė, kad JAV nebando primesti savo vertybių, bet stengiasi skatinti Rusijoje demokratiją.
"Rusija - ne Sovietų Sąjunga. Pastaraisiais metais pasiekta didelės pažangos, bet mes manome, kad esama galimybių padėčiai toliau gerinti", - sakė jis.
