Senatorius Johnas McCainas pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną revanšistu ir paragino, kad Rusija apskritai būtų pašalinta iš G8 forumo. Senatorė Hillary Clinton pridūrė, kad V. Putinas neturi sielos. Iš realiausių kandidatų į JAV prezidento postą tik Barackas Obama apie Rusiją beveik iš viso nekalbėjo.
Kaip skelbia „Moscow Times“, nors JAV santykiai su Rusija toli gražu nebuvo pagrindinis diskusijų objektas pirminių JAV prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau atrodo, kad tarp kandidatų kovoti lapkričio mėnesį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose dėl teisės įžengti į Baltuosius rūmus egzistuoja nemenki nuomonių skirtumai. Tiek J. McCaino, tiek B. Obamos politikos patarėjai itin kritikavo Maskvos regresą įgyvendinant demokratines normas ir peikė vis aršesnį kišimąsi į kadaise sovietinių satelitų, o dabar nepriklausomų suverenių valstybių vidaus reikalus.
Tačiau, nors kritika dažniausiai skamba vienodai, tačiau kandidatai ganėtinai skirtingai žvelgia į tolimesnius JAV ir Rusijos santykius, tarp jų ir į tolimesnę NATO aljanso plėtrą bei priešraketinės gynybos sistemą.
J. McCainui Rusijos politikos reikalais patarinėja Stephenas Biegunas, kuris pagal išsilavinimą yra Rusijos reikalų ekspertas. Ilgą laiką jis dirbo kongreso patarėju, o nuo 2001 iki 2003 metų buvo JAV Nacionalinės saugumo tarybos vykdantysis sekretorius. Jis kritikuoja dabartinio prezidento George‘o W. Busho politiką Rusijos atžvilgiu. „Valstybėms labai sunku ilgą laiką išlaikyti aukštą bendradarbiavimo lygį, kuris remiasi vien oportunistiniu bendrų interesų suvokimu. Reikia kažko daugiau“ – teigia S. Biegunas.
Kaip ir dauguma konservatorių, sunerimęs dėl, jo nuomone, žlugusios G.W. Busho nuolaidžiavimo Rusijai politikos, S. Biegunas ragina energingiau priešintis Rusijos siekiams įtraukti Senąjį žemyną į tai, ką jis vadina „labai niūria Europos politikos era, iš kurios JAV bus pašalinta amžiams“.
J. McCainas, nepaisydamas Rusijos įnirtingo pasipriešinimo, remia Baltųjų rūmų planus Vidurio Europoje įkurdinti priešraketinės gynybos skydą. S. Biegunas teigia, kad atsisakymas dislokuoti skydą demoralizuos Amerikos sąjungininkus Europoje.
B. Obama oficialiai teigė, kad priešraketinės gynybos sistema Vidurio Europoje turi būti įkurdinta tik tuomet, jei ji gebės efektyviai apsaugoti Ameriką bei jos sąjungininkes ir jei tik sistema iš tikro veiks. Praėjusiais metais jis apkaltino G.W. Bushą pernelyg išpučiant skydo galimybes ir skatinant jo įkurdinimą vien tik dėl politinių motyvų.
B. Obamai Rusijos klausimais patarinėja vienas iš įtakingiausių ekspertų, Stanfordo universiteto profesorius Michaelas Mcfaulas. B. Obamą jis vadina politiku, kuris aktyviai įsitrauks į tarptautinę politiką ir, priešingai nei J. McCainas, nesilaikys izoliacionistinių nuostatų. Priminsime, kad J. McCainas pareiškė nesileisiąs į jokias derybas su JAV izoliuotomis valstybėmis – tokiomis kaip Šiaurės Korėja ar Iranas.
„Apie ginklų prekybos kontrolę reikia galvoti kaip apie derybas rinkoje. Kai jūs pas ką nors einate pirkti namo, kad jį įsigytumėte, jūs nebūtinai turite turėti tokias pat vertybes kaip ir pardavėjas. Tad kodėl gi mes negalime vadovautis šiuo principu ir užsienio politikoje?“ – klausia M. McFaulas.
Tuo tarpu H. Clinton ilgą laiką atsisakinėjo duoti bet kokį interviu „Moscow Times“ ir atrodė nesirengė kalbėti apie savo prioritetus santykiuose su Rusija. Tačiau H. Clinton kampanijoje jai nacionalinio saugumo klausimais patarinėjantis Lee Feinsteinas, kalbėdamas apie priešraketinę gynybą, atkartojo B. Obamos stovyklos poziciją. „Busho administracijos politika, kurią galima nusakyti žodžiais „pirk prieš išbandęs“, priešraketinio gynybos skydo atveju nepadeda padidinti nei mūsų, nei mūsų sąjungininkų saugumo“ – teigė L. Feinsteinas.
Kalbėdami apie NATO plėtrą, kandidatai išsakė labai panašias pozicijas. Visi 3 palaikė nuomonę, kad Gruzijai bei Ukrainai turi būti suteiktas narystės veiksmų planas, kuris yra pirmas žingsnis įsilieti į aljanso struktūras. Visi kandidatai išreiškė savo nepasitenkinimą Prancūzijos bei Vokietijos pozicija, kuri per Bukarešte vykusį aljanso viršūnių susitikimą užblokavo narystės veiksmų plano suteikimą šioms dviems posovietinėms valstybėms, siekiančios kuo greičiau tapti euroatlantinės bendrijos narėmis.
Tiesa, M. McFaulas ir S. Biegunas nesutarė, kokios pozicijos JAV turi laikytis Rusijos atžvilgiu NATO tęsiant savo plėtrą į Rytus. M. McFaulas ilgą laiką pasisakė už Rusijos pakvietimą prisijungti prie aljanso. Esą taip būtų išspręsti esminiai ginčai. A. Biegunas tokiai pozicijai nepritaria.
Tačiau abu patarėjai sutinka, kad G.W. Busho politika Rusijos atžvilgiu patyrė visišką fiasko, nes nesugebėjo pagerinti padėties nei žmogaus teisių srityje, nei energetiniame saugume. Pagrindinė Baltųjų rūmų klaida – bandymas priversti Rusiją sutikti su visomis JAV bei Europos iniciatyvomis.
Verta pastebėti ir tai, kad Kremlius itin menkai domisi JAV prezidento rinkimais. Tuo tarpu Vašingtonas tiek Rusijos Dūmos, tiek prezidento rinkimus stebėjo itin atidžiai. H. Clinton, kalbėdama apie Rusijos prezidento rinkimus, buvo pareiškusi, kad jie simbolizuoja milžinišką Rusijos atsitraukimą nuo demokratijos.
Rusijos ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas labai abejoja, kad greitu laiku įmanomas Rusijos bei JAV suartėjimas. „Viskas, ką aš galiu pasakyti, yra tai, kad mes nelaukiame nė vieno iš kandidatų pergalės, jog galėtume radikaliai pagerinti dvišalius santykius“ – kalbėdamas apie JAV prezidento rinkimus teigė D. Rogozinas. D. Rogozinas pareiškė, kad iš visų trijų kandidatų jis mažiausiai žino apie B. Obamą, tačiau išreiškė gilų susirūpinimą dėl to, jog į savo užsienio politikos patarėjų komandą pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu pretenduojantis tapti politikas pasikvietė aršų Rusijos kritiką bei aktyviai Šaltajame kare dalyvavusį Zbigniewą Brzezinskį.
