Kuomet galingiausias pasaulio žmogus kreipiasi į savo tautą klausytojams belieka ištempti ausis ir kurti kiekvieno sakinio interpretacijas. Antradienio vakare Barackas Obama kalbėdamas ant Kapitolijaus kalvos pritraukė ir Europos vadovų dėmesį, rašo „Der Spiegel“.
ES vadovų priešakyje Angela Merkel drauge su Davidu Cameronu tikėjosi išgirsti aiškų JAV prezidento įsipareigojimą kurti transatlantinę laisvos prekybos zoną. Ši idėja buvo paviešinta per paskutinį ES vadovų susitikimą Briuselyje.
B. Obama pateisino Europos lūkesčius. „Šiandien aš pranešu apie ketinimus pradėti plačias derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės su ES“, - paskelbė JAV prezidentas.
Ilgai lauktas ir didelę euforiją kėlęs transatlantinis projektas gavo pritarimą iš aukščiausio lygio vadovo. Europa ženkliai nusileidžia JAV karinių pajėgumų ir užsienio politikos srityje, tačiau ekonominių derybų dvikovoje neabejotinai susikaus du sunkiasvoriai.
Net ir šiandien JAV ir ES ekonomikos sudaro daugiau nei pusę viso pasaulio BVP. Esamos tarpusavio prekybos dėka yra sukurta maždaug 15 mln. darbo vietų abejose Atlanto pusėse. JAV investicijos vien tik į Prancūziją ir Belgiją 2010 metais savo apimtimis prilygo investicijoms į Kiniją ir Indiją.
JAV Prekybos rūmų teigimu pašalinus tarpusavio muitus ir reguliacinius barjerus abiejų ekonomikų augimas galėtų ūgtelėti 1,5 proc. JAV viceprezidentas Joe Bidenas sako, kad pavykus įgyvendinti projektą abu partneriai galėtų raškyti beveik neribotos sėkmės vaisius. Entuziastai jau praminė galimą partnerystę ekonomine NATO sąjunga.
Nepaisant JAV prezidento paramos būtų per anksti džiaugtis būsima laisvos prekybos nauda. Velnias slypi detalėse. O šių detalių pradėjus derybas pasipils tarsi iš gausybės rago: pradedant reikalavimais automobilių žibintams ir bamperių dydžiui, baigiant veršienos skerdimo taisyklėmis ir genetiškai modifikuoto maisto vartojimu. Derybos dėl tarpusavio prekybos dažnai prilygsta derybos dėl branduolinio nusiginklavimo.
Nesėkmingas bandymas sukurti panašią sąjungą buvo inicijuotas 2007 metais, kuomet Angela Merkel šiai užduočiai subūrė Transatlantinę ekonomikos tarybą. Jos veikla įstrigo biurokratijos džiunglėse.
Kai kurios interesų grupės jokiais būdais nenori nusileisti derybose dėl tarpusavio prekybos sąlygų. Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio bendroves atstovaujantys lobistai reikalauja be jokių apribojimų įsileisti JAV ūkininkų produkciją į senąjį žemyną. Tame tarpe ir genetiškai modifikuotus produktus dėl kurių Europoje kyla karštos diskusijos. Savo ruožtu ES bendrovės nenori taikstytis su JAV valdžios diktatu viešųjų pirkimų srityje.
Pagrindinis klausimas, ar JAV valdžios institucijos priims europietiškus standartus ir atvirkščiai. Ankstesnėse derybose abiejų ekonomikų atstovai nesugebėjo susitarti net dėl bendro standarto taikytino manekenams, kurie yra naudojami automobilių saugumo bandymuose.
Be to, net ir sėkmingai užbaigus derybas tokią sutartį turės patvirtinti JAV kongresas. Daugelis konservatyviai nusiteikusių JAV kongresmenų skeptiškai vertina bendradarbiavimą su ES. Iš dalies juos galima pateisinti, nes Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as galimą sąjungą su JAV vertina žymiai atsargiau nei jo kolegos Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Europoje gali pritrūkti vienybės bendradarbiavimo su JAV klausimu.
Vis dėlto šiuo metu laikas kurti tokią sąjungą yra tinkamas. JAV ir Europa išgyvena ekonominį sąstingį ir nė viena neturi pakankamai lėšų ženkliam stimului. Ekonominio augimo skatinimas mažinant tarpusavio prekybos apribojimus gali tapti patrauklia išeitimi.
Be to, tokia sutartis suteiktų B. Obamai kontrargumentą teiginiui, esą JAV apleido Europą ir sutelkė savo dėmesį į Aziją.
Deja, tenka pripažinti, kad antradienio kalboje B. Obama visų pirma prakalbo apie Ramiojo vandenyno laisvos prekybos sutarties naudą. Prie šios sutarties JAV siūlo prisijungti Australijai ir kai kurioms Azijos valstybėms. Transatlantinės prekybos sutartis buvo nustumta į antrą vietą.
Buvusi JAV ambasadorė ES Kristen Silverberg mano, kad transatlantinė laisvos prekybos sutartis sustiprintų Europos vienybę ir leistų aktyviau bendradarbiauti toms šalims kurios vadovaujasi panašiu požiūriu į rinkos ekonomiką.
Tuo tarpu skeptikai sako, kad transatlantinis ekonominis bendradarbiavimas tėra gynybinis bandymas vienytis prieš kylančią Kinijos galią ir noras sustiprinti Vakarietiškas vertybes.
