Socialiniuose tinkluose šia tema netyla diskusijos – vieni teigia ramiai keliavę, kiti sako už tai netekę statuso ir išmokų. Taigi kaip yra iš tikrųjų?
Socialiniuose tinkluose – skirtingos patirtys
Diskusija vienoje socialinių tinklų grupių prasidėjo nuo paprasto klausimo:
„Sveiki, noriu paklausti, ar stovint Užimtumo tarnyboje galima keliauti. Su partneriu planuojame per šventes vykti į užsienį aplankyti šeimos. Aš gaunu nedarbo išmoką, partneris dar laukia dokumentų patvirtinimo.“
Į šį klausimą žmonės reagavo labai skirtingai – vieni tikino, kad problemų nekyla, kiti pasakojo apie skaudžias pasekmes.
„Galima, tik reikia informuoti konsultantę“, – rašė vienas komentatorius.
Kitas dalijosi priešinga patirtimi:
„Buvau pernai Airijoje savaitę. Tuo metu nebuvo suplanuotų konsultacijų, darbo pasiūlymų negavau, išmokas gavau, niekam nepranešiau, kad išvykstu.“
Tačiau ne visiems pasisekė taip sklandžiai.
„Buvau išvykusi į užsienį, kai paskambino iš Užimtumo tarnybos ir pakvietė į pokalbį po dviejų dienų. Pasakiau, kad negaliu, nes esu išvykusi. Tuomet paklausė, kokią teisę turiu išvykti, ir išbraukė iš Užimtumo tarnybos. Pasirodo, buvau tarsi kalėjime…“
Kiti komentatoriai tvirtino, kad viskas priklauso nuo komunikacijos su konsultantu:
„Tiesiog paskambinau konsultantei ir pranešiau, kuriomis dienomis būsiu išvykęs – problemų nekilo.“
„Reikia užpildyti kelionės pažymą ir nusiųsti konsultantei. Būtinai parašykite, kad tuo metu būsite ne ryšio zonoje.“
Tačiau žmones labiausiai gąsdina nežinomybė – kiek laiko galima išvykti ir ar tikrai už tai galima netekti išmokos.
„Aplink pažįstami gąsdina, kad gali išmesti iš Užimtumo tarnybos ar nutraukti pašalpas…“
Ką iš tikrųjų leidžiama, o kas gali kainuoti statusą
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pabrėžia, kad bedarbio statusas suteikia ne tik teisę gauti paslaugas ar nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet kartu įsipareigoja vykdyti įstatymais nustatytas pareigas.
Registruotas bedarbis privalo aktyviai ieškoti darbo, atvykti į suplanuotas konsultacijas, priimti siūlomus darbo pasiūlymus, sudaryti individualų užimtumo planą ir dalyvauti jame numatytose priemonėse. Kitaip tariant, net ir gavęs išmoką, žmogus turi būti pasiekiamas ir pasirengęs reaguoti į Užimtumo tarnybos kvietimus.
„Atostogos ar asmeninė kelionė, įskaitant išvykimą į užsienį poilsiui ar šeimai aplankyti, nėra laikomos pateisinama priežastimi neatvykti į Užimtumo tarnybą ar nevykdyti įsipareigojimų“, – akcentuoja M. Jankauskienė.
Pateisinami neatvykimo atvejai yra aiškiai apibrėžti įstatyme: liga, artimųjų mirtis, vaiko slauga, teismo šaukimas, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės. Asmeninis poilsis ar šeimos lankymas į šį sąrašą neįeina.
Nekontroliuojamas žmonių judėjimas
Vis dėlto Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad ji nekontroliuoja žmonių judėjimo – trumpalaikis išvykimas savaime nėra pažeidimas, jei jis netrukdo darbo paieškai. Problemos kyla tada, kai žmogus dėl išvykimo negali atvykti į suplanuotą susitikimą ar laiku sureaguoti į kvietimą. Tokiais atvejais neatvykimas laikomas nepateisintu ir gali baigtis bedarbio statuso praradimu.
„Visgi tokiu atveju rekomenduojama iš anksto informuoti Užimtumo tarnybos specialistą apie planuojamą išvykimą, jeigu kyla rizika, kad jis gali sutapti su suplanuotais susitikimais ar kitais įsipareigojimais“, – nurodo M. Jankauskienė.
Išvykimo trukmė nėra nustatyta konkrečiu terminu – kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į tai, ar asmuo realiai vykdo savo pareigas.
Įsigalioja nauja tvarka
Nuo 2026 m. sausio 13 d. įsigaliojo ir nauja tvarka: pirmasis susitikimas su įdarbinimo konsultantu bus organizuojamas tik kontaktiniu būdu. Tik po jo darbo ieškantys asmenys galės rinktis mišrų ar nuotolinį paslaugų gavimą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vien per 2025 metus bedarbio statuso neteko 22,5 tūkst. žmonių, kurie nevykdė nustatytų pareigų ir nenurodė pateisinamų priežasčių. Dažniausiai pasitaikęs pažeidimas – neatvykimas laiku priimti darbo pasiūlymo: dėl to statusą prarado 8,4 tūkst. asmenų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinė nedarbo išmoka yra 660 eurų per mėnesį. Ji mokama apie 60 tūkst. bedarbių.
