Vatikano Apaštališkoje bažnyčioje istoriko rastame rankraštyje aprašomos Hunų imperijos ribos, tarp kurių – Lietuvos vardas. Dalis istorikų į tokį atradimą žvelgia skeptiškai ir sako, kad jis gali būti klaidinga interpretacija.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš 16 metų, 2009-aisiais, iškilmingai buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Tai buvo istorinis žygis „Tautiška giesmė aplink pasaulį“: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga lietuviai buriuotojai jachta plaukė aplink pasaulį.
11 komandų su Lietuvos trispalve priešaky tuomet apkeliavo 5 žemynus, kviesdami liepos 6-ąją giedoti Lietuvos himną. O Klaipėdoje tūkstantinė minia laukė grįžtančios jachtos su trispalvėmis.
1009-aisiais metais Lietuvos vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Iki šiol manyta, kad tai buvo pirmasis mūsų šalies vardo paminėjimas istorijoje.
„1009-aisiais metais Lietuvos–Rusios pasienyje, kaip žinia, žuvo šventasis Brunonas Kverfurtietis, misijų arkivyskupas, ir apie tai rašo Kvedlinburgo analai ir kai kurie vėlesni analai“, – priminė istorikas Tomas Baranauskas.
Arkivyskupas ir vienuolis Brunonas į Lietuvą atvyko krikštyti tuomečių pagonių lietuvių. Tačiau sėkmingai prasidėjusi misija baigėsi tragiškai – išgirdę apie krikštą lietuviai nukirto jam galvą ir išžudė visus jo palydovus. Šv. Brunono galvą įmetė į upę.
Istorikai vertina skeptiškai
Ir dabar kilo abejonė, ar tikrai šis pirmuoju laikomas Lietuvos vardo paminėjimas iš tiesų buvo pirmasis. Istorikas Vytas Jankauskas praneša atradęs Lietuvos vardo paminėjimą dar 451 metais.
„Išvažiavau į stažuotę, į Romą, ten dirbau su itališka medžiaga ir itališkoje medžiagoje radau užuominą“, – atradimą atpasakojo istorikas.
Vatikano Apaštališkoje bibliotekoje istorikas rado rankraštį, kuriame aprašyta pasaulio istorija. Lietuviškai ši iškarpa skamba taip: „Po to Atila penkerius metus pasiliko, pasiuntęs savo žvalgus į keturias pasaulio dalis: viena dalis Kelne; kita buvo išsiųsta iki pat Lietuvos, trečia Dono upės pakrantėje, ketvirta Dalmatijos mieste Zadare.“
Visgi tokią žinią išgirdę, dalis istorikų – skeptiški. Sako, kad apie didelę, bet trumpalaikę Hunų imperiją ir jos vadą Atilą jau yra rašę ir vengrai.
„Jis nukariavo ten dideles sritis ir tada siuntė savo žvalgus, šnipus, saugoti tos imperijos kraštus ir tame tarpe Lietuvą“, – kalbėjo T. Baranauskas.
Visgi tokių vengrų kronikų, kuriose minimas Lietuvos vardas, dalis istorikų nelaikė patikima žinia. Tačiau Vyto Jankausko atrasta žinia dar ir Venecijos kronikose atveria diskusijas.
„Vytas Jankauskas, suradęs tą Venecijos kronikų analogišką tradiciją, atveria truputį platesnį lauką aiškintis, iš kur ta žinia galėjo ateiti, kokia jos buvo raida“, – pripažino istorikas T. Baranauskas.
Pasak rankraštį atradusio Vyto Jankausko, šie duomenys istorinių šaltinių kontekste gali paaiškinti, kaip Lietuvoje atsirado su hunais siejama archeologinė medžiaga.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
