Kojų sunkumas, tinimas, išsiplėtusios kojų venos - vadinamoji varikozė - daugybės žmonių problema.
Dažniausiai tai moterų bėda - jos serga 4 kartus dažniau nei vyrai. Dėl to kalti hormonai, kurie mažina kraujagyslių sienelių tvirtumą nėštumo ar kontracepcinių preparatų vartojimo metu. Dažniau suserga tos moterys, kurios iš prigimties linkusios sirgti šia liga. Jeigu varikozine venų liga sirgo motina ir močiutė, tai tikimybė susirgti padidėja iki 75 proc. Ypač didelis pavojus iškyla dirbant stovimą darbą. Todėl iš prigimties linkus į varikozinę venų ligą nederėtų rinktis mokytojo, pardavėjo ar kirpėjo profesijų.
Varikoze serga 30 - 40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Liga dažniau paūmėja šiltuoju metų laiku, ypač atostogų laikotarpiu, kai žmonės daug keliauja ir ilgą laiką būna nepatogi padėtis, kai sutrikdoma kojų kraujo apytaka.
Venoms kenkia nepatogūs, ypač aukštakulniai batai. Norint išvengti jų išsiplėtimo, reikia avėti batelius maždaug 4 - 5 cm aukščio pakulnėmis. Tokia avalynė nepertempia blauzdų raumenų.
Kaip atpažinti venų varikozę? Tai, kad venos matosi odos paviršiuje, dar nėra varikozės požymis. Varikozei progresuojant, pradžioje juntamas kojų nuovargis, tirpimas, tempimas, kojos tampa lyg "švininės", ypač vakarais. Vėliau atsiranda jau matomi venų kamienai bei mazgai. Negydant gali prasidėti komplikacijos - trofinė opa, dermatitas (odos uždegimas), celiulitas ir kt.
Pradinėse venų išsiplėtimo stadijose didelių pakitimų nebūna, todėl dauguma žmonių neskuba kreiptis į gydytojus. Iš tikrųjų reikėtų neatidėliojant imtis profilaktikos priemonių, kurios dar galėtų labai padėti. - Tai judėjimas, aktyvūs specialūs pratimai, gydomoji gimnastika - kineziterapija. Specialiai parinkti pratimai gerina kraujo apytaką, stiprina širdies raumenį, aktyvina širdies darbą ir deguonies apykaitą audiniuose, teigiamai veikia kraujagysles. Patariama nuolat atlikti tokius pratimus:
1. Atsistoti ant pirštų galų, giliai įkvėpti ir be įtampos sulaikyti kvėpavimą, t.y. nesistengti sulaikyti orą gerklėje ar jį suspausti.
2. Stovėti ant kulnų, pakėlus pėdų priekį, arba sėdint siūbuoti pėdas, pakaitomis pakeliant ir nuleidžiant tai kulnus, tai pirštus.
3. Sėdint pakelti pėdas ir siūbuoti tai į išorę, tai į vidų (vadinamasis automobilio stiklo valytuvo judesys). Tą patį judesį atlikti ir su kojų kulnais, kojų pirštais atsirėmus į grindis (atvirkštinis stiklo valytuvo judesys).
4. Bėgti, eiti, lipti laiptais; tik ne su aukštakulniais bateliais, o geriausia - su orą praleidžiančiais sandalais ar basutėmis. Kojų venoms labai naudingas ir važiavimas dviračiu bei plaukimas.
Jeigu yra genetinis polinkis sirgti varikoze, būtina reguliariai kojas palaikyti po kontrastiniu dušu, leidžiant stiprią vandens srovę. Procedūrą reikia baigti šaltu vandeniu, o po jos kojas sausai nušluostyti.
Turint šią problemą, gali padėti vaistingieji augalai, kurie tonizuoja ir gydo venas. Pavyzdžiui, grikių ir rūtų žolėse gausu veikliosios medžiagos rutino, kuris puikiai stiprina kapiliarus, todėl šios žolės nuo seno liaudies medicinoje vartojamos išsiplėtusioms venoms, įvairiems kraujotakos sutrikimams bei edemai gydyti. Be to, rutinas medžiaga plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia raminamai.
Kaštono sėklos nuo seno vartojamos venoms tonizuoti bei gydyti. Jose esančios veikliosios medžiagos veiksmingai mažina venų stazę, paburkimą bei edemas. Kaštonų sėklų luobelėje esančios medžiagos mažina kapiliarų pralaidumą ir taip skatina kraują tekėti venomis.
Barkūno žolė, kurioje yra kumarinų, flavonoidų, rauginių bei gleivingųjų medžiagų, veikia panašiai kaip kaštono sėklos. Be to, jos nuoviras veiksmingai padeda reguliuoti limfos tekėjimą. Tai ypač svarbu, jeigu dažnai tinsta kojos. Esant venų bei limfos stazei, rekomenduojama pasigaminti barkūno arbatos. Bet kai kurie žmonės iš prigimties gali būti jautrūs šiam augalui.
Taip pat galite išbandyti verbenų arbatą, pamirkyti kojas šiltoje gluosnio ir ąžuolo žievės vonelėje (apie 30 min.), o po to apvynioti elastiniu tvarsčiu.
Nustatyta, kad valgant daug sūraus ir aštraus maisto, gali paūmėti varikozinė venų liga ar net išsivystyti sunki jos komplikacija - tromboflebitas. Mat nuo tokio maisto sutirštėja kraujas ir susiformuoja trombai.
Kraujo krešėjimui turi įtakos ir stiprūs alkoholiniai gėrimai - degtinė, konjakas, viskis. Dabar jau įrodyta, kad pavojingas ne pats apsvaigimas, o blaivėjimas. Jeigu kitą dieną žmogų kamuoja pagirios, vadinasi, padidėjo kraujo krešumas ir gali susiformuoti trombai. Tai ypač pavojinga esant nesveikoms venoms. Rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, ypač tokių, kuriose gausu vitamino A, B ir C.
Nors šiuo metu nuo venų ligų mirštama retai, gali grėsti invalidumas. Lietuvoje per metus atliekama apie puspenkto tūkstančio venų varikozės operacijų, tačiau poreikis gerokai didesnis. Todėl patartina atsižvelgti į visas rekomendacijas, kad išvengtumėte intervencijos į jūsų organizmą.
