Praėjusią savaitę su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Ispanijos karalius Chuanas Karlosas ir karalienė Sofija. Jis yra nepaprastai populiarus savo šalyje: orus ir didingas su uniforma, bet paprastas ir visiems prieinamas kasdieniame gyvenime.
Karaliaus sėkmės raktas
Apklausų duomenimis, per du trečdalius pavaldinių laiko jį autoritetingiausiu ir mėgstamiausiu šalies atstovu, jis simbolizuoja ilgiausią taikingą Ispanijos klestėjimo laikotarpį. Monarchas yra prisiekęs sportininkas: buriuoja, slidinėja ir pilotuoja sraigtasparnį. Karalius mėgsta apkabinti savo pavaldinius ir visiškai nesipiktina, kai jo burlaivio įgula kartais įmeta jį su visais drabužiais į baseiną. Jam labai rūpi išsaugoti šalies kalbą, todėl monarchas rūpinasi Ispanijos jaunimo švietimu.
Ispanijos diktatoriaus Franco pasirinktam įpėdiniui Chuanui Karlosui iš pradžių sunkiai sekėsi pelnyti ispanų pasitikėjimą ir autoritetą. Sėkmės raktas buvo jo nepretenzingumas, gebėjimas sutarti su įvairių politinių krypčių vyriausybėmis ir įgimtas humoro jausmas, padėjęs pelnyti visuomenės palankumą. Politiškai susiskaldžiusioje šalyje karalius yra vertinamas kaip nacionalinės vienybės garantas. „Norėjau tapti visų ispanų karaliumi. O tai anuomet nebuvo lengva. Bet man pavyko”, - sako monarchas.
Kai Chuanas Karlosas Alfonsas Viktoras Marija de Borbonas i Borbonas - toks visas karaliaus vardas - 1938 m. gimė Romoje, Ispanijoje liepsnojo pilietinis karas. Tik kai diktatorius generolas Fransiskas Frankas Ispaniją 1947 m. vėl paskelbė monarchija, karališkoji šeima grįžo į tėvynę. Jaunojo Astūrijos princo auklėjimas buvo patikėtas generolui Frankui. Berniukas augo tarp kariškių, kurie tapo jam antrąja šeima. Būtent tai Chuanui Karlosui ilgai prikaišiojo jo priešininkai: jis niekada visiškai nenutraukęs ryšių su diktatūra. Nepaisant to, karalius sugebėjo išlaviruoti tarp senųjų Franko šalininkų ir respublikonų, tik jam valdant buvo integruotos nepriklausomybės siekiančios jėgos baskų krašte ir Katalonijoje. Po mokyklos princas lankė karo akademijas, galiausiai studijavo politologiją, ekonomiką, filosofiją ir literatūros istoriją.
Meilė iš trečiojo žvilgsnio
Chuanui Karlosui buvo 24-eri, kai jis Atėnuose susituokė su Graikijos princese Sofija. „Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, veikiau jau iš trečiojo”, - teigia aukštuomenės žinovai. Sofijos mama Graikijos karalienė Fryderikė troško, kad Sofija ištekėtų už Norvegijos sosto įpėdinio Haraldo, tačiau artimesni santykiai tarp jų neužsimezgė. Chuanas Karlosas ir Sofija susipažino dar būdami paaugliai kruize po Graikijos salas, o 7-ojo deš. pradžioje Chuanas Karlosas atnaujino pažintį. Jiedu yra vienintelė karališkoji pora, turėjusi tą pačią dieną net tris kartus ištarti „taip”: vestuvių ceremonija vyko pagal katalikų ir pagal graikų stačiatikių papročius, o tarp jų - dar ir civilinės metrikacijos biure. Po vestuvinės kelionės, trukusios penkis mėnesius, jaunavedžiai apsigyveno nedidelėje Sarsuelos pilyje prie Madrido, kur gyvena iki šiol.
Karalienė iš arti
Karalienė Sofija - Sofija Margarita Viktorija Fryderikė, - vyriausioji būsimojo Graikijos karaliaus Pauliaus I ir Hanoverio princesės Fryderikės dukra, gimė 1938 m. lapkričio 2 d. netoli Atėnų, dalį vaikystės praleido Egipte ir Pietų Afrikoje, kur jos šeima per karą pabėgo nuo vokiečių okupacinės kariuomenės. Po karo Sofija mokėsi Vokietijoje, elitiniame Salemo internate, kuriam vadovavo jos dėdė princas Georgas Vilhelmas. Grįžusi į Graikiją, Sofija baigė medicinos seserų mokyklą ir studijavo muziką ir archeologiją. Graikų princesė, aistringa buriuotoja, net dalyvavo 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse. Didžiausia kliūtis nuotakai iš pradžių buvo ispanų kalba. Kaip ji vėliau prisipažino viename interviu, „kai pirmą kartą susitikau savo vyrą, nemokėjau ir nesupratau nė vieno žodžio ispaniškai. Prieš vestuves gavau keletą pamokų, bet greitai jų atsisakiau. Kalbą geriausia išmokti gyvenant šalyje, klausantis radijo ir televizijos ir kalbantis su žmonėmis. Po pusmečio jau viską suprasdavau, po metų ir pati pradėjau kalbėti ispaniškai”.
Karalienė prieš vienlytes santuokas
Pora susilaukė dviejų dukterų, Elenos ir Kristinos, ir sosto įpėdinio Felipės, o dabar turi net 8 anūkus. Karalienė Sofija ypač daug dėmesio skiria šalies menui ir kultūrai, globoja neįgalius vaikus, yra kovos su narkomanija fondo globėja. Karalienė ne vieną dešimtmetį nepriekaištingai atlieka reprezentacines pareigas ir niekada nesukelia skandalų neapgalvotais pareiškimais. Ispanai savo karalienei gali prikišti nebent tai, kad, palyginti su itin šiltai bendraujančiu karaliumi, ji atrodo santūroka ir, kaip kartais būdavo teigiama, „skleidžia tam tikrą germanišką šaltumą”. Bet karalienė Sofija, pernai lapkritį atšventusi 70-metį, gerokai pasikeitė, tapo daug laisvesnė, sąmojingesnė ir šnekesnė. Galbūt net pernelyg šneki? Biografinėje knygoje „Karalienė iš labai arti” Sofija kalba prieš homoseksualų santuokas, abortus ir privalomą moterų dalyvavimą politikoje. Šios jos mintys Ispanijoje sukėlė aršius homoseksualų ir moterų organizacijų protestus.
Sosto įpėdinis Felipė
Ispanijos monarchijos, regis, laukia šviesi ateitis. 2004 m. gegužę susituokė ir sosto įpėdinis Felipė. Jo išrinktoji, išsiskyrusi žurnalistė Leticija Ortis, karaliui patiko iškart, o karalienė, kaip buvo patyliukais kalbama, iš pradžių abejojo sūnaus pasirinkimu, bet dabar marčia yra patenkinta. Felipė kol kas turi tik dvi dukteris, bet ir tai neturėtų sukelti sunkumų dėl sosto paveldėjimo, nes gimus princesei Leonorai pradėta diskutuoti dėl Konstitucijos pakeitimo - šiuolaikinėje Ispanijoje ir moteris turi turėti galimybę tapti valstybės galva. Galų gale juk Ispanijos valstybę įkūrė moteris, Kastilijos karalienė Izabelė I. Bet mažajai princesei lieka dar daug laiko - kol jėgos leis, tvirtina Chuanas Karlosas, jis dar daug metų dirbs Ispanijai.
2008 m. sausio 5 dieną Ispanijos karaliui Chuanui Karlosui I sukako 70, bet jis teigia apie pensiją dar negalvojąs ir esąs tvirtai pasiryžęs taip pat pasiaukojamai kaip iki šiol dirbti Ispanijos ir visų ispanų gerovei.
Parengė Milda KUNSKAITĖ
