Europarlamentarų skatinimas mažiau švaistyti maisto produktus aktualus ir lietuviams.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią imtis skubių priemonių maisto švaistymui sumažinti. Kaip „Panevėžio balsas“ jau rašė, viena tokių siūlomų priemonių – dvigubas maisto produktų galiojimo termino žymėjimas: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas.
Dalį maisto produktų, dar ir pasibaigus nurodytam realizavimo laikui, vis dar galima kurį laiką valgyti. Tokiu atveju valstybės turėtų imtis ir priemonių užtikrinti, kad vartotojai suprastų skirtumą tarp žymėjimo „geriausias iki“, kas nereiškia, kad produkto negalima vartoti ir vėliau, ir „naudoti iki“.
Užkertant kelią maisto švaistymui, siūloma produktus fasuoti į įvairesnių dydžių pakuotes ir tokias, kuriose maistas ilgiau negestų. Europos Parlamento narių manymu, produktai, kurių galiojimo data baigiasi arba kurių pakuotės apgadintos, turėtų būti parduodami pigiau. Tokiu būdu jie būtų prieinamesni žmonėms, kuriems tų produktų reikia.
Kartu valstybės raginamos tobulinti viešųjų pirkimų taisykles, tai yra sudaryti daugiau sutarčių su įmonėmis, atiduodančiomis atlikusį maistą skurstantiesiems ar „Maisto bankui“. Raginami ir patys mažmenininkai dalyvauti programose, skirtose neparduotą maistą išdalyti nepasiturintiems žmonėms.
Daugiau – geriau
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila nemano, kad įvedus dvigubą ženklinimą įmonės pradėtų daugiau piktnaudžiauti. Tiesa, sukčiavimo atvejų, kai bandoma pirkėjams iškišti seną produkciją, būna, tačiau viršininko pavaduotojas tvirtina, jog jie – pavieniai. „Pasitaiko įvairių atvejų, bet negalima sakyti, kad tai dažnas reiškinys“, – sako Ž. Vaišvila.
Dauguma įmonių stengiasi laiku parduoti produktus, neužsakinėti didelių kiekių, o prireikus parduoda nukainotus. O ir patys vartotojai yra reiklūs: stebi, kad prekybininkai jų neapgaudinėtų. Paprastai produktai su pasibaigusiu galiojimo laiku atiduodami arba gyvūnams šerti, arba kompostuoti.
„Taigi Europos Parlamento idėja reikalinga ir gera“, – Ž. Vaišvila įsitikinęs, jog ją įgyvendinus išmetamų produktų iš tiesų sumažėtų.
Tiesa, Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas pripažįsta, jog sunku pasakyti, kokius produktus dar galima vartoti ir realizavimo terminui pasibaigus. Pieno produktai, virti mėsos gaminiai genda greitai. Vytintos, rūkytos dešros, sausainiai, džiūvėsiai keletą dienų galbūt ir galėtų dar pastovėti.
Būtų paprasčiau
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė taip pat teigiamai vertina Europos Parlamento iniciatyvą, tačiau mano, jog reikėtų apgalvoti ir visas galimas grėsmes.
„Ilgai negendantiems produktams nieko neatsitinka ir pasibaigus galiojimui – jie nepavojingi, gal tik maistinė vertė sumažėja“, – sako D. Žebrauskaitė, neabejojanti, jog siūloma tvarka leistų išgelbėti nuo šiukšlynų daugiau gero maisto, kuris patektų ant stokojančių žmonių stalo.
Šiek tiek paprasčiau būtų ir „Maisto banko“ savanoriams. Kaip pasakojo D. Žebrauskaitė, užsienyje būta atvejų, kai maisto bankams buvo siūlomas labai didelis kiekis sausos sriubos, kurios galiojimo laikas baigėsi po dienos, dviejų. Tad maistą dalinantys savanoriai negalėjo paimti viso kiekio – griežtai laikomasi maisto saugos taisyklių. Atsiradus dvigubiems žymėjimams, savanoriams panašiais atvejais būtų lengviau.
„Namie pats nusprendi, ką dar valgyti, o ko nebe, o čia organizacija – griežtai žiūrima į galiojimo laiką“, – sako D. Žebrauskaitė.
Į sąvartynus patenka tonomis
Kiek Lietuvoje išmetama maisto, nežino niekas. „Maisto banko“ direktorės D. Žebrauskaitės teigimu, prieš keletą metų bandyta suskaičiuoti, tačiau iš karto žinota, jog tikslaus skaičiaus nebus – tai rodė užsienio šalių praktika. Nė viena įmonė nenori afišuotis, kiek išmeta pasibaigusio galiojimo laiko produktų.
Vis dėlto „Maisto banko“ tyrimas parodė, kad per metus išmetama mažiausiai 4 300 tonų produktų. O fondui pradėjus bendradarbiauti su prekybos centrų tinklu „Iki“, tapo aišku, jog išmetamo maisto šalyje yra gerokai daugiau.
D. Žebrauskaitė mano, kad kasmet jo – perprodukcijos, nekondicinės produkcijos, – tai yra išauginto ir jau pagaminto maisto sąvartynuose atsiduria apie 10 000 tonų. Priežasčių, kodėl įmonės mieliau išmeta maistą, o ne atiduoda skurstantiems žmonėms, yra daug. Pasak D. Žebrauskaitės, nemažai prekybininkų bei gamintojų tiesiog nėra tikri, kad jų atiduodamas maistas laiku pasieks tuos, kuriems reikia. Yra ir tokių bendrovių, kurios nenori atskleisti informacijos apie išmetamos produkcijos kiekį – juk reikia išlaikyti įvaizdį, įtikinti vartotojus, jog jų gaminiai tik kokybiški ir greitai išperkami.
Dar kitos įmonės produkciją su besibaigiančiu galioti laiku ar nekondicinius gaminius nukainoja ir parduoda ar leidžia įsigyti pigiau saviems darbuotojams ir pan.
Iškeliauja žmonėms
„Tai laiko klausimas. Reikia nesustoti ir toliau dirbti šia linkme“, – D. Žebrauskaitė vis gi mano, kad į dalijimąsi produktais su vargstančiaisiais pavyks įtraukti ir daugiau įmonių.
„Iki“ prekybos tinklas jau ne pirmus metus maistą, kurio galiojimo laikas baigiasi tą pačią dieną, atiduoda „Maisto bankui“. Šio tinklo Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta sako, jog laikomasi nuostatos neprekiauti maisto produktais, kurių galiojimas baigiasi tą pačią dieną.
„Pirkėjas turi gauti kokybišką produkciją ir nusipirkęs produktą privalo turėti galimybę bent vieną dieną produktą dar laikyti namuose, tai yra turėti ilgiau nei parą galiojančią produkciją“, – aiškino jis.
Komunikacijos skyriaus vadovo teigimu, iš pradžių pradėta nuo dešimties „Iki“ parduotuvių. Norėta turėti partnerį, galintį užtikrinti, kad maistas su besibaigiančiu galiojimo laiku tą pačią dieną pasiektų skurstančius žmones. „Reikėjo, kad rytą gavus po pietų maistas jau gulėtų ant stalo“, – prisimena jis. Paaiškėjus, kad partnerystė su „Maisto banku“ sekasi puikiai, įsitraukė visos šalies tinklo parduotuvės. Dabar, V. Lopetos žiniomis, per dieną atiduodama 2 tonos su viršum maisto, o per metus tokios paramos suteikiama už daugiau nei 10 mln. litų.
Paprastai stokojantiesiems atitenka kasdienio vartojimo produktai – pieno produktai, duonos gaminiai, kai kurie mėsos gaminiai, vaisiai, daržovės. V. Lopetos teigimu, blogų atsiliepimų dėl to nėra gavę.
Daiva SAVICKIENĖ
