Islandija niekaip negali apsispręsti dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), šiandien, naujos vyriausybės atstovai paneigė kalbas dėl galimo referendumo rengimo.
Šis pareiškimas yra atsakas į praėjusią savaitę Britų dienraštyje „The Guardian“ pasirodžiusį Europos Komisijos nario, atsakingo už ES plėtrą, Olli Rehno komentarą, kuriame buvo įvardinta galimybė, kad Islandija galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos 2011 metais, kartu su Kroatija.
Komisaras pažymėjo, kad tokį principinį sprendimą dėl prisijungimo prie ES turi priimti Reikjavikas. Islandijoje jau priimti du trečdaliai ES nuostatų bei įstatymų, taigi šaliai pavyktų greitai prisijungti prie Bendrijos, jei tik valstybė pareikštų tokį norą.
Tačiau Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso, patvirtino, kad šiai dienai, Islandija nėra pateikusi jokių paraiškų dėl narystės ES. Vis tik Barroso pažymėjo, kad noras prisijungti prie Bendrijos „tik parodo, kad Europos integracijos procesas yra sėkmingas“.
Kalbos dėl Islandijos narystės ES pasigirdo po to, kai šalį ištiko stipri ekonominė krizė bei nuvertėjo Islandijos krona. Tai atnaujino diskusijas šalies viduje dėl galimybės prisijungti prie ES bei įsivesti eurą šitaip bandant gelbėti šalies ekonomiką.
Islandijoje buvo pasigirdusios kalbos apie vienpusį euro įvedimą, nestojant į ES, tačiau Europos Komisija aiškiai davė suprasti, kad prisijungimas prie euro zonos įmanomas tik tampant pilnateise Bendrijos nare.
Sausio pabaigoje Islandijoje atsistatydino Geiro Haarde dešiniųjų ir kairiųjų koalicija, kurią sudarė jo Nepriklausomybės partija ir socialdemokratai. Islandijos kairiosios pakraipos partijos penktadienį užbaigė derybas dėl naujos laikinosios vyriausybės sudarymo, kuriai vadovauja socialdemokratė Johanna Sigurdardottir.
Kaip pranešė naujos koalicijos socialdemokratų partijos atstovai, planuojama įsteigti specialųjį parlamentinį komitetą, kuris nagrinėtų galimą šalies prisijungimo prie ES klausimą. Tikimasi, kad komitetas savo išvadas pateiks balandžio 15 d., prieš artėjančius rinkimus į parlamentą, kurie savo ruožtu vyks balandžio 25 d.
Tačiau šiems norams gali pasipriešinti kiti koalicijos partneriai. Žaliųjų judėjimo partija, kuri taip pat įeiną į laikinosios vyriausybės sudėtį, priešinasi siūlymams svarstyti narystės ES klausimą prieš rinkimus.
„Šios vyriausybės valdymo laikotarpiu nebus jokio referendumo dėl prisijungimo prie ES,“ – pareiškė Žaliųjų judėjimo atstovas Finnuras Dellsenas.
Žalieji pasisako už dviejų referendumų rengimą, vieną dėl derybų su Briuseliu pradžios, o kitą dėl pačios narystės. Tačiau tik pasibaigus šalies rinkimams į Islandijos Parlamentą.
Naujajai vyriausybei dar teks suderinti savo politines pažiūras, nes kitaip vargu ar ilgai išsilaikys. Naujausiais apklausos duomenimis Žaliųjų judėjimą palaiko 32,6 proc. gyventojų, Nepriklausomą partiją 22,1 proc. ir socialdemokratai turi 19,2 proc. gyventojų palaikymą.
