Laidoje moteris papasakojo, apie ką bus jos laida, palietė su Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos“ atranka susijusias temas, kuriomis turėjo aštrią nuomonę bei atsivėrė apie mylimo žmogaus netektį.
Naujas gyvenimo vingis
Paaiškėjo, kad minėtos rašytojos nauja laida bus apie keliones – ji vadinsis „Lekiam į...“. Paklausta, kuo ji skirsis nuo kitu kelionių laidų, Fausta Marija išskyrė autentiškumą.
„Aš galvoju, kad kai keliauju, turiu labai autentiškus santykius su šalimis, į jas paprastai žiūriu ne visai turistiškai, kažkaip autentiškai. Galvoju, kad išpešti kitu žmonių autentiškumą ryšyje su tomis šalimis nėra dažnas dalykas. Mes nebūtinai paminėsime turistinius objektus, bet galbūt tam žmogui toje šalyje kažkas įvyko, gal jis apie ją kažką labai įdomaus skaitė.
Pavyzdžiui aš, nesu buvusi Australijoje – tai yra mano svajonių šalis, todėl labai keista, kad į ją nenuvykau. Bet aš tiek daug romanų skaičiau apie Australijos apgyvendinimą, kad aš turiu tokį santykį, kad man atrodo, galėčiau laidą apie Australiją daryti. Mes visi turime tų savitų kampų ir aš bandysiu juos atskleisti“, – pasakojo ji.
Moteris patikino, kad laidoje bus įvairovės, taip pat bus galima sužinoti naujų dalykų, ne tik gerai praleisti laiką žiūrint ar klausant laidos.
„Kartais mes dalinsimės apie amišus Amerikoje ir nebūtinai žmonės bus juos sutikę, gal tik skaitę, gal jiems apie tą šalį tai yra įdomu. O gal kartais aptarsime kaip juos Graikijoje kažkas apvogė. Man atrodo, tema yra labai plati, o man svarbiausia – žmogaus autentiškas ryšys su ta šalimi ir žinios. Kad ir ką bedaryčiau, ar tai paprastas banalus Instagram, ar aukštesnio lygio radijo laida, man įdomu duoti žinių. Aš labai tikiuosi, kad ne tik žmogus man pasakos apie tą šalį, bet ir aš labai stengsiuosi apie ją būti pasiruošusi ir irgi turėti savo autentišką santykį“, – kalbėjo pašnekovė.
Kelionės su atžala
F. M. Leščiauskaitė į keliones leidžiasi dažnai, o kompaniją jai palaiko vyras su dukrele Pasaka. Nors atžala dar visai maža – jie nevengia leistis ir į tolimas keliones – neseniai lankėsi Japonijoje. Anot jos, keliaujant su vaikais svarbu neturėti didelių lūkesčių.
„Stengiuosi neturėti daug lūkesčių keliaudama su vaiku, žiūrėti į viską lengvai, per daug neplanuoti ir priimti aplinkybes, kažkaip iš jų išspausti maksimumą. Vėlgi, mano vaikas iš tikrųjų yra man labai geras ir lengvas vaikas, bet aš manau, kad jis nestebuklingas – vaikas kaip vaikas“, – teigė tinklaraštininkė.
Dalykas, kuris pasiteisino kelionėje į Japoniją su dukrele – neimti vežimo. Apie tokį pasirinkimą tėvai pagalvoja ne visada.
„Buvo tikrai kartų, kai nesivežėme vežimo, nes mūsų vaikas šiaip jame beveik nesėdi. Jeigu vežiesi vežimą, tai vilksi ir vežimą, ir vaiką – absoliutus nonsensas. Vežimas, man atrodo, keliauja nemokamai, bet mes vis tiek nesivežame. Tai reiškia, kad kartais, pavyzdžiui, vaikštai, o vaikas nori miegoti – tu jį ant rankų užmigdai ir nešiojiesi. Tai nėra labai patogu, bet tai yra dvi savaitės tavo ilgame gyvenime. Nieko tokio“, – sakė moteris.
Nemėgsta taikytis prie kitų
Paklausta apie motinystę bendrai, laidos viešnia neslėpė, kad gyvenimas be vaikų – daug lengvesnis. Ypač dėl to, kad rašytoja turi tvirtą charakterį ir prie kitų taikytis nemėgsta.
„Suprantu, kad gyvenimas be vaikų tikrai yra lengvesnis buitimi. Man atrodo, kad lengvesnis tuo, jog nereikia prie nieko taikytis. Aš apskritai esu tas žmogus, kuriam sunku taikytis prie kitų. Matyt, mano ego toks didžiulis, kad sunkiai telpa į kambarį, o dar turi taikytis prie kitų. Man lengviausia yra nesitaikyti. Ir aš visai smagiai iki 30 ar 31 metų gyvenau nesitaikydama – ir man tai patiko.
Ar pavydžiu tiems žmonėms, kurie dabar gali nesitaikyti prie kitų? Kaip ir sakiau – nepavydžiu. Stengiuosi savo gyvenimą priimti tokį, koks jis yra, ir rasti savų fainumų tame periode. Tada man buvo gerai, dabar man irgi yra gerai“, – tikino Fausta Marija.
Anot jos, ši savybė atsispindi ir santykiuose su vyru. Nepaisant to, ji stengiamasi rasti kompromisą.
„Aš taikausi, bet man nepatinka taikytis. Kita tema, kad mano vyras tikriausiai prie manęs taikosi šiek tiek daugiau negu aš prie jo. Bet tai nereiškia, kad aš prie jo nesitaikau – nereikia dabar iš jo padaryti vargšo. Man atrodo, kad jis taikosi ne todėl, jog aš kitaip neleidžiu, o todėl, kad jis tiesiog man leidžia būti. Ir tai yra gražu“, – kalbėjo moteris.
Ryšys su muzika ir skaudi netektis
Kadangi laida „Radijo ritmu“ – muzikinė laida, vėliau buvo prieita ir prie muzikos temos. Laidos vedėjas liko nustebęs, kad F. M. Leščiauskaitė su muzika turi glaudų ryšį – daugiau nei dešimtmetį grojo pianinu, dalyvaudavo konkursuose.
„Mano ryšys su muzika yra daug glaudesnis, negu galėtum įsivaizduoti. Aš esu muzikaliai raštinga. Man labai patiko solfedis – visada patiko. Solfedis buvo mano mylimiausia pamoka. Jis man suteikė fantastišką pagrindą“, – kalbėjo moteris.
Muzika jai brangi ne tik dėl to, kad su ja praleido tiek daug laiko, bet ir dėl to, kad žinių sėmėsi iš mylimos mokytojos. Tiesa, neseniai Fausta Marija išgyveno jos netektį. Laidoje ji papasakojo, kad su velione mokytoja ją siejo ypatingas ryšys.
„Neseniai, jeigu taip galima pasakyti, „palaidojau“ savo fortepijono ir solfedžio mokytoją. Ji mano gyvenime paliko neįtikėtiną įspaudą. Aš ją žiauriai mylėjau. Mes turėjome labai intensyvų santykį – pykdavomės, vėliau kartu gerdavome arbatą. Aš išbėgdavau supykusi iš muzikos mokyklos, be drabužių, ji skambindavo tėvams, kad tik aš ko nepadaryčiau kvailo. Bet vis tiek mes viena pas kitą grįždavome.
Aš neturėjau mane labiau palaikančio ir mylinčio žmogaus. Man atrodo, kad meilė yra tada, kai tu gal ir suvoki, kad tas žmogus netobulas, bet gini jį iki kraujo ir atsisakai garsiai įvardinti jo minusus. Jai aš buvau pati geriausia, pati protingiausia, kūrybiškiausia. Taip, kaip ji mane pristatydavo kitiems, aš neturėjau minusų. Tokios meilės aš daugiau nesu patyrusi. Dabar jaučiu kažką panašaus su savo vyru, bet vaikystėje tokios meilės daugiau neturėjau“, – atviravo ji.
Apie „Euroviziją“ rėžė riebiai
Laidoje buvo aptarta ir šių dienų aktualija – Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos. Rašytoja žodžių į vatą nevyniojo.
„Man baigė iškraujuoti akys bei ištekėti vargšės ausys. Stebiu, bet būčiau norėjusi nestebėti. Tai iš tikrųjų labai siaubingas reginys ir klausinys. Aš nesuprantu, kaip mes nusivažiavome iki tokio lygio, kad mokyklos „beždžioniukų“ diskotekos yra talentingesnės. <...>
Man atrodo, kad „Eurovizija“ seniai tapo vieta, kur žmonės tiesiog nori save parodyti. Kaip ir žinomi žmonės eina į televiziją – kad gautų daugiau užsakymų. Juos kažkur pamato, pakviečia į laidą, paskui į renginius. Man atrodo, kad labai panašiai naudojama ir „Eurovizija“, – pastebėjo rašytoja.
Tačiai kritikos strėles ji paleido ne tik į atlikėjus, bet ir į konkurso teisėjus. Anot moters, jai nesuprantama, kodėl teisėjai neduoda reikiamos kritikos.
„Pats baisiausias dalykas apie „Euroviziją“, ir tikriausiai ant manęs dabar supyks, yra komisija. Ten daug talentingų žmonių, aš juos mėgstu kaip dainininkus, kaip savo srities specialistus. Bet kodėl jie ten elgiasi taip, kaip elgiasi, aš nesuprantu. Kodėl jie giria tą „beždžioniukų diskoteką“ ir praktiškai nesako jokių negatyvių dalykų? Kai tai yra klaiku, aš galvoju – ar juos ten muša? Ar jeigu pasako kažką negero, turi daryti atsispaudimus?“, – žodžių į vatą nevyniojo F. M. Leščiauskaitė.
Tiesa, teigiamą žodį ji vienam atlikėjui pasakė, tačiau scenos senbuvę Aistę Pilvelytę įvertino neigiamai.
„Šiemet mane nuvylė, bet visą laiką su įdomumu žiūrėdavau į Tomą Alenčiką. Šiemet jo pasirodymas man mažiau patiko, bet aš jį laikau talentingu ir įdomiu žmogumi.
O daugiau, tiesą pasakius, net scenos senbuviai... Pavyzdžiui, Aistė Pilvelytė. Man ji stilistiškai niekada labai nepatiko, bet ji – senas vilkas. Tačiau ką ji šiemet darė, buvo gėda žiūrėti – tiek aprangos, tiek dainos prasme, tiek apskritai“, – neslėpė laidos viešnia.
Ji taip pat iškėlė ir kitą problemą – konkurse nedalyvauja geriausi Lietuvos atlikėjai, pavyzdžiui, Jazzu. Jos teigimu, taip gali būti dėl gėdos jausmo.
„Gal, pavyzdžiui, Jazzu nenori eiti su visais... atsiprašau, bet gal nenori stovėti vienoje scenoje su tais „kaimo japais“. Aš esu iš kaimo, todėl sau leidžiu taip pasakyti“, – kalbėjo ji.
Turėdama muzikinį išsilavinimą ir stebėdama Lietuvos muzikos padangę, rašytoja priėjo išvados, kad šiais laikais apskritai muzika tampa primityvi.
„Aišku, galime diskutuoti ir apie tai, kad lietuviška muzika apskritai šiais laikais... Nors negalima generalizuoti – mes turime tikrai geros muzikos. Bet tai, ką dažniausiai girdime per radiją, labai dažnai yra tapę masine gamyba. Nebesiekiama kažkokių prasmių, siekiama tik rimo: „Kas būtų įvykę, jeigu nebūtume mes susitikę.“ Tai banalybių banalybė, ir ten daug prasmių ieškoti nereikia.
Taip, kai kenti nuo nelaimingos meilės, gali prasmę įžvelgti bet kur – kiekvienoje degtukų dėžutėje ar numestame popierėlyje. Atrodys, kad net šiukšlė, sklandanti vėjyje, kalba apie tavo meilę. Bet iš esmės man atrodo, kad tai labai dažnai tampa paviršutiniška“, – aiškino F. M. Leščiauskaitė.
Jessicos Shy muzikoje – slaviški skambesiai?
Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo kalbos, kad Jessicos Shy dainose yra girdima slaviškų melodijų. Apie tai bene pirma viešai pasisakė profesorė profesorė Jolanta Zabarskaitė, o vėliau ši diskusija nuaidėjo per visą šalį. Laidos vedėjo paklausus, ką apie tai mano Fausta Marija, ši, kaip muzikinį išsilavinimą turintis žmogus, suteikė savo įžvalgų.
„Man atrodo, neišvengiamai girdime ir girdėjome tam tikrą slaviškumo motyvą. Turime labai gerbiamų senosios kartos dainininkų – kai kurie jau išėję, kai kurie dar ne – kurių kūryboje daug slaviškumo. Mūsų sąsajos su slaviška kultūra yra nenuneigiamos. Norėtume nuneigti, bet ryšių turime, ir tikriausiai dėl to tai neišvengiamai atsispindi“, – pabrėžė pašnekovė.
Tačiau priešingai nei kai kurie, apie Jessicos muziką pasisakė anksčiau, ji dainininkės neteisia.
„Manau, kad į kraštutinumus nueiti nereikia ir tikrai jokiu būdu nereikia kalti Jessicos Shy prie kryžiaus. Aš tikrai tikiu, kad ji nežino, apie ką tie žmonės kalba, nes jai tai natūralu.
O kad joje yra daug slaviškos kultūros atplaišų mažų – neišvengiama žmogui iš Lietuvos, kad jų nebūtų. Slaviška kultūra vis tiek dalyvavo mūsų gyvenimuose, nori to ar nenori. Aš atsimenu, kai buvau vaikas, mano kaimynai leisdavo rusišką muziką. Mūsų namuose ji neskambėjo, bet kaimynai leisdavo, aš girdėdavau. Ir tai tik vienas pavyzdys“, – prisiminė ji.
Visą „Žinių radijo“ epizodą galite pamatyti čia: Nauja F. M. Leščiauskaitės laida – kaip keliausime per pasaulį radijo bangomis?
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
