Noriu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad pagaliau kai kurios garsios mamos viešai kalba ir nebebijo prabilti apie savo vaikus, netobulumus ir net diagnozes.
Štai mano mylima Katažina Zvonkuvienė drąsiai prakalbo apie tai, kad jos sūnus autistas.
Pagaliau kažkas išdrįso ir tai pasakė!
Beje, ji ne tik viešai kalbėjo apie tai spaudoje, bet net ir surengė trijų valandų trukmės tiesioginę transliaciją, kurioje išliejo širdį apie savo gyvenimo kelionę su autistu sūnumi.
Garsiai kalbėdama ji prabilo apie sunkumus, krizes, nuosmūkius. Neslėpė kalbėdama ir to, kad dažnai lankosi pas medikus, tiria vaiką, skiria jam ypatingą dėmesį.
Ir pagaliau nukrito tas tobulo gyvenimo šydas, po kuriuo gyvena tikros emocijos, jausmai ir ašaros.
Peržiūrėjus tą nuoširdumo kupiną įrašą aš atsikvėpiau ir šiandien sakau ačiū, kad pagaliau nebesijaučiu viena. Pagaliau man irgi nėra gėda, kad mano vaikai serga, blogai jaučiasi arba aš esu prasta mama.
Kalbėkite, mamos, neslėpkite jausmų ir emocijų, nes visa tai juk ir yra mūsų gyvenimas!
Autorius: skaitytoja Kristina
