Automobilis pirmą kartą buvo pristatytas 1993 metais, Frankfurto automobilių parodoje. Niekam negirdėtas ir nematytas automobilis sulaukė netikėtino spaudos ir potencialių pirkėjų dėmesio.
Parodoje pristatytas modelis buvo prototipo stadijoje ir buvo beveik paruoštas serijinei gamybai. Eberhardas Schulzas parodoje teigė, jog automobilis bus gaminamas tik ribotomis serijomis ir tik pagal užsakymą, todėl nenuostabu, jog vienas „Commendatore 112i“ egzempliorius kainavo maždaug 450 000 tuometinių JAV dolerių.
Daugelis susidomėjusių į aukštą automobilio kainą nekreipė dėmesio. Kodėl? „Isdera Commendatore 112i“ išsiskyrė įdomiais sprendimais. Pavyzdžiui: galinio spoilerio aukštis arba pakrypimo kampas priklausydavo nuo automobilio greičio. Nuo automobilio greičio priklausydavo ir „Isdera“ kėbulo prošvaisa. Važiuojant greičiau, „Commendatore“ šiek tiek arčiau priglusdavo prie žemės.
Ekstravagancija – prioritetas
2006 metais „Isdera“ pristatė ilgai lauktą, kvapą gniaužiantį projektą – „Autobahnkurier 116i“. Ketvirtą dešimtmetį menantį super-sedaną. Iš tiesų, projekto autoriai ne vieną kartą, įvairioms žiniasklaidos priemonėms teigė, jog „Autobahnkurier 116i“ buvo sukurtas semiantis įkvėpimo iš „Bugatti Royale“ ar „Mercedes Benz 540K Autobahn Kurier“.
(Įkvėpimo šaltinis – Mercedes-Benz 540K Autohahn Kurier)
„Autobahnkurier 116i“ kūrimo darbai prasidėjo seniai, labai seniai. Pirmieji brėžiniai buvo pristatyti devinto dešimtmečio pabaigoje, o rimtesni konstravimo darbai prasidėjo tik 1998 metais.
Automobilio pagrindu ir skeletu tapo ne itin nauja, bet inžinierių norus patenkinusi „Mercedes Benz“ S klasė, o tiksliau – „W126“ kartos S klasė.
Po variklio gautu slypėjo milžiniškas vidaus degimo variklis. Projekto autorius į savo dirbtuves atsivežė du 5 litrų, „M117“ vardu pavadintus „Mercedes Benz“ motorus ir juos sujungė. Tiesiogine žodžio prasme.
Varikliai į automobilį buvo sumontuoti taip, jog galėtų veikti lygiagrečiai arba išsijungti, kuomet to panorėdavo vairuotojas. Pavyzdžiui, „NR1“ numeriu pažymėtas motoras sukdavo priekinius ratus, o „NR2“ siųsdavo milžinišką sukimo momentą į galinius ratus.
Du varikliai sudarė 10 litrų darbinio tūrio, 600 arklio galių ir 900 Nm sukimo momentą išvystančios jėgainės tandemą.
Ironiška, tačiau automobilio autorius maksimalų greitį apribojo ties 242 km/val. padala. Kodėl? Pasak „Isdera Autobahnkurier 116i“ autoriaus, maksimalus greitis buvo apribotas dėl pernelyg didelio variklių apetito važiuojant didesniu nei 250 km/val. greičiu.
Nors automobilis turėjo 145 litrų talpos degalų baką, tačiau 40 litrų 100 kilometrų reikalavę benzininiai motorai potencialiems „Isdera Autobahnkurier 116i“ vairuotojams su pilnu „skrandžiu“ leisdavo nuriedėti ne daugiau kaip 350 kilometrų ilgio distanciją.
