„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Grybautojų draugijos prezidentas Vytenis Daugudis atsakė į šį ir kitus grybavimo mėgėjams aktualius klausimus – kur verta grybauti, jei norite grįžti ne tuščiomis, kokie grybai dabar auga ir paaiškino, kodėl Dzūkija jau nebe grybų sostinė.
Paklaustas, ar jau prasidėjo baravykų sezonas, V. Daugudis paaiškina – vasarinių baravykų kai kur jau pavyksta rasti, vis dėlto jų sezonas trunka vos dvi–tris savaites, o rudeninių dar teks palaukti iki maždaug rugsėjo mėnesio.
Kur dabar ieškoti baravykų?
Užsukusiems į miškus ir nusiviliantiems, kad nepavyksta rasti baravykų, kurie puikuojasi socialiniuose tinkluose, Grybautojų draugijos prezidentas atskleidžia vietas, kur jų ieškoti:
„Paimkim Lietuvos žemėlapį, susiraskim Marijampolę ir susiraskim Uteną, nubrėžkim tiesų brūkšnį ir apie tą brūkšnį grybaukit – daugiau niekur kaip ir nėra gausiai.
O apie tas vietoves, tai reiškia Kalvarija, Marijampolė, Kauno rajonas, Kėdainiai, Utena, Anykščiai, Ukmergė, Žaliosios girios kampas – čia tikrai yra gausu baravykų. Kitur arba nėra dar visai, arba labai mažai.“
Patyręs grybautojas aiškina, kad Dzūkijoje vyrauja pušynai, ten vykdoma intensyvi ūkinė veikla, o tai baravykams nepatinka. Priešingai, minėtose vietovėse vyrauja mišrūs miškai – patys geriausi baravykams.
Būtent dėl šios priežasties Varėną jau sunku vadinti grybų sostine, dabar šį titulą perima kitos Lietuvos teritorijos.
„Dabar jau grybų sostinė senokai nusikėlusi iš Varėnos ir Kėdainiai labai neblogai, Ukmergė labai neblogai, Anykščiai neblogai, Marijampolė – šie regionai, dar Alytaus gabaliukas. Tikrai yra dabar čia grybai pagrindiniai“, – kalbėjo V. Daugudis.
Patyrę grybautojai lieka ištikimi saviems miškams
Pasak pašnekovo, socialiniuose tinkluose pasirodantys įrašai apie gausiai dygstančius grybus ne vieną priverčia skubėti į mišką, tačiau kartais tokios išvykos baigiasi nusivylimu – savose grybavimo vietose grybų gali ir nebūti.
Nors atsiranda „grybautojų turistų“, kurie, pamatę nuotraukas ir nurodytas grybavimo vietoves, traukia apžiūrėti ir išbandyti naujų vietų, patyrę grybautojai lieka ištikimi saviems, per daugybę metų atrastiems plotams.
„Jie turi savo tuos, kaip sakyt, miškus pažįstamus ir jeigu dabar grybų nėra, tai bus vėliau. Paprasčiausiai patyręs grybautojas yra ant tiek jau išvaikščiojęs savo miškus, kad jį, pavyzdžiui, iš vieno kvartalo domina tiktai viena ar dvi aikštelės ir viskas – jis apėjo jas ir eina toliau, nešukuoja viso miško, veltui nevaikšto“, – sako grybautojas.
Daugybė baravykų – sukirmiję
Paklaustas, kokių grybų lietuviai šiuo metu randa be baravykų, V. Daugudis vardija: anksčiau pasirodę ir vėliau kuriam laikui dingę vėl auga raudonikiai, daug voveraičių, randama ir ūmėdžių.
Pasakodamas apie randamus grybus, jis dalijasi ir pastebėjimais apie baravykus – 80–90 proc. grybų sukirmiję, nors jų sezonas ir prasidėjo anksčiau nei pernai.
„Pernai baravykų kaip ir tokio didelio bumo nebuvo. <...> Bandė baravykai kelis kartus lįsti, bet yra toks dalykas – pernai buvo voveraičių sezonas, o baravykas su voveraitėmis nebendradarbiauja“, – aktualiu pastebėjimu dalijosi Grybautojų draugijos vadovas.
Aptarė grybų supirkimo kainas
Galiausiai prabilta ir apie grybų supirkimo kainas. Pašnekovas pripažįsta, kad naujausių duomenų neturi, bet nedvejodamas sako, kad grybai superkami pigiai.
Dėl šios priežasties žmonės renkasi juos realizuoti kitais būdais, pavyzdžiui, neša į turgų, deda skelbimus apie parduodamas voveraites.
„Baravykų iš viso net neapsimoka nešti – tokios juokingos kainos, jeigu ten už pirmą rūšį moka tris eurus, tai įsivaizduokit...
O pirmarūšių į kilogramą 15–16 baravykiukų telpa, tai ar apsimoka už tris eurus juos atiduoti? Jau geriau, jeigu pačiam nereikia, pažįstamiems atiduoti ir panašiai“, – įžvalgomis dalijosi Grybautojų draugijos prezidentas V. Daugudis.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ galite klausyti čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
