2022 m. gegužės 17 d. kariai paliko gamyklą „Azovstal“ per kontrolės punktą, kuriame jų laukė Rusijos atstovai. Vienas ukrainiečių karių, portalui „Newsweek“ papasakojo savo istoriją.
Šautinė žaizda ir rankos amputacija
„Mane pašovė į alkūnę – penki ar šeši šūviai iš maždaug trijų ar keturių metrų atstumo. Sužeidimas sukėlė stiprų skausmą ir rankos tirpimą. Tuo metu daugiausia dėmesio skyriau išgyvenimui, todėl apie pačią žaizdą daug negalvoja“, – pasakoja karys.
Supratimas, kad ranką reikia amputuoti, vyrui atėjo būnant „Azovstal“ gamykloje, sužeistiesiems skirtame bunkeryje. Vyras prašė medikų daryti, viską, kas yra būtina: „Jie suleido nuskausminamųjų, ir aš pabudęs sužinojau, kad mano ranka amputuota“.
Perspektyvos kariams išgyventi nelaisvėje buvo didesnės nei likus gamykloje „Azovstal“.
Karys pasakoja nuolat galvojęs apie žmoną ir vaikus: „Tai, be abejo, buvo pagrindinis veiksnys, kuris mane psichologiškai palaikė ir apgulties, ir nelaisvės metu“.
Rusai teigė, kad Ukrainos nebėra
Nelaisvėje rusai siekė ukrainiečių karius demoralizuoti, pasakojo apie pilnai perimtą Ukrainos teritorijos kontrolę: „Jie vis kartojo, kad Ukraina nustojo egzistuoti, kad mes buvome palikti ir kad Kyjivas buvo užimtas – bet mes niekada netikėjome šiais teiginiais“.
Pirmasis bandymas apsikeisti belaisviais įvyko apie 2022 m. birželio 21 d. Visi amputuoti kariai, tądien susirinkę laukė. Tik 22 val. vakaro Rusijos atstovas pranešė, kad mainai atšaukiami ir ryte bus išsiųsti į kareivines.
„Tą vakarą vyko pokalbiai ir svajonės apie susitikimą su šeimomis. 2022 m. birželio 28 d. vėl susirinkome, atsargiai vengdami kalbėti apie mainus“, – prisimena karys.
2022 m. birželio 29 d. pirmą kartą įvyko apsikeitimas karo belaisviais: „Mūsų skepticizmas išliko iki tos akimirkos, kai įlipome į transportą ir išgirdome „Šlovė Ukrainai“, tai reiškė, kad pagaliau esame gimtojoje žemėje“.
Pagaliau ištrūko ir nelaisvės
Karys pasakoja, kad pirmasis dalykas, kurį jis padarė – pasiskolino telefoną ir paskambino artimiesiems pranešti, kad jis jau laisvas ir šiuo metu yra vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
„Kitą dieną atvažiavo mano žmona, mes tiesiog apsikabinome ir tylėdami verkėme kartu. Savo vaikus pamačiau po savaitės, kai jie aplankė mane ligoninėje. Mano drąsūs vaikai parodė nepaprastą stiprybę, beveik neverkdami, todėl man buvo lengviau su viskuo susitaikyti“, – sakė vyras.
Ukrainietį rėmė organizacija „Heart of Azovstal“ (angl. „Širdis Azovstal“). Jų dėka jam buvo suteikta fizinė ir psichologinė reabilitacija šeimų stovykloje, taip pat tai buvo galimybė pailsėti su šeima.
Grįžo į tarnybą
Baigęs visus gydymo ir reabilitacijos etapus, karys grįžo į tarnybą ir dabar savo asmenine patirtimi naudojasi padėdamas kolegoms kariams, patyrusiems traumas ir grįžusiems iš nelaisvės – padeda jiems prisitaikyti prie įprastų gyvenimo sąlygų.
„Esu gyvas pavyzdys, rodantis, kad gyvenimas tęsiasi prasmingai, nepaisant traumos sunkumo, – sako karys. – Mano gyvenimo prioritetai pasikeitė, todėl pradėjau iš naujo vertinti įprastus gyvenimo aspektus ir giliau dėkoti už kiekvieną akimirką“.
Kalbėdamas apie padėtį JAV, kur vyksta diskusijos, dėl tolesnio Ukrainos gynybos nuo Rusijos vykdomos agresijos finansavimo, vyras atvirai sako: „tikiuosi, kad jiems niekada nereikės patirti tokio sielvarto, kokį šiuo metu išgyvena Ukraina. Dažnai būna taip, kad situacijos rimtumas visiškai suvokiamas tik tada, kai ji asmeniškai paveikia bendruomenę. Todėl meldžiu Dievo apsaugos visiems“.
herbas:iš aukso ordos
vėliava:iš nacistinės slovakijos 1939-45
himnas:iš cccp
samovar, matrioška:iš kinijos
barščiai:ukrainos
šči:vokietijos
