Pora ukrainiečių naujienų portalui BBC papasakojo, ką jiems teko patirti šalia Mariupolio miesto įkurtoje stovykloje, kur rusai priverstinai laiko iš miesto bandančius pabėgti ukrainiečius.
Olena ir Aleksandras į stovyklą pateko tada, kai bandė bėgti iš Mariupolio. Pėsčiomis nuvykę į evakuacijos tašką, jie buvo sugauti ir nuvežti į buvusią mokyklą Nikolsko kaimelyje, miesto šiaurės vakaruose.
Rusai paėmė poros pirštų antspaudus, nufotografavo iš visų pusių ir kelias valandas tardė. Aleksandras šią patirtį pavadino „kaip kalėjime“.
Atėmė telefonus ir tardė
Pora bijojo, jog rusų kariai paims jų telefonus, tad iš jų ištrynė visus įmanomus „įkalčius“, rodančius jų palaikymą Ukrainai – įskaitant ir nuotrauką, kurioje poros mažametė dukra stovi prie Ukrainos vėliavos.
Oleksandro nerimas pasitvirtino – rusai patikrino jų telefonus, peržiūrėjo nuotraukų galeriją, skambučių istoriją ir net kontaktus – ieškojo ryšių su žurnalistais, kariuomenės vadais ir vyriausybės tarnautojais.
„Jei kildavo įtarimas, jog žmogus – „Ukrainos nacis“, jie būdavo išvežami į Donecką tolesniam tyrimui ar žmogžudystei. Buvo labai pavojinga.
Negalėjai sukelti net mažiausių abejonių – net mažiausias ženklas, kad palaikai Ukrainą ir važiuoji į kankinimus. Visi bijojo išvykti į Donecką“, – pasakoja Oleksandras.
Tūkstančiams – vienas tualetas
Pora prisiminė ir siaubingas sąlygas, kuriose buvo laikomi sulaikyti ukrainiečiai. Senyvo amžiaus žmonės buvo priversti nakvoti koridoriuose be čiužinių ir antklodžių. Tūkstančiams žmonių buvo skirtas vienas tualetas.
„Pradėjo plisti dizenterija. Nebuvo būdų apsiprausti ar išsiskalbti. Visur tvyrojo smarvė“, – pasakojo Olena. Antrąją dieną baigėsi muilas ir dezinfekcinis skystis, vėliau – ir tualetinis popierius bei higieniniai įklotai.
Olenai ir Aleksandrui buvo pasakyta, jog jiems leidžiama išvykti 148-uoju evakuaciniu autobusu, tačiau per savaitę iš Mariupolio išvažiavo vos 20 tokių autobusų. Tuo tarpų į Rusijos teritoriją vyko žymiai daugiau autobusų, o rusai bandė kalinius priversti lipti į juos ir važiuoti į rytus.
Tačiau šeima nesutiko išvykti į Rusiją ir nusprendė rizikuoti – susirado privatų vairuotoją, kuriam pavyko juos slaptais keliais išvežti iš stovyklos.
Šiuos „centrus“ Ukrainos pareigūnai lygina su tais, kuriuos Rusija naudojo karo su Čečėnija metu. Stovyklose čečėnai buvo kankinami, tardomi ir didelė dalis jų dingo be žinios.
