Žinote, tikriausiai po bet kuria tema parašytu straipsniu galima įkišti tai, ką čia parašėte. Prasigėrusio stribo memuarai ir apybraižos seniai nebeprilaiko to talento užtaiso, kuriuo žabėjo Molio Motiejus ir Sieksnis Sprindžio vaikas bei daugybė kitų kūrinių. Straiupsnis ne apie jį, ne apie Landsbergį, kurio persona ir santykis su Petkevičiaus paskviliais yra turbūt vienintelė jus dominanti socialinė tema?

Beveik jaučiu,kokia bus reakcija intelektualų tarpe ,kai paminėsiu V.Petkevičiaus "Durniškes".Tačiau gerb. inteligentai-intelektualai,galima knygos autoriui kai kuriose vietose ir paprieštarauti,bet negalima absoliučiai neigti,kaip tą daro Landsbergis,nes blogiausia tiesa gali būti ta, kurios bijoma arba nenorima žinoti.Visdėlto aukštuomenės elitui rekomenduočiau įsigyti drasos ir ją perskaityti.

Gaila Poeto S. Gedos, gaila rašytojo G. Beresnevičiaus, tačiau talentas, protas neatleidžia nuo paprasčiausių žmogiškų pareigų, papročių, sąžinės , garbės ir padorumo.
Man visų labiausiai gaila talento. Kažkada dar jaunystėje mačiau poetą P.Širvį. Vaizdas buvo baisus, nes poetas buvo tiesiog visiškai neblaivus. Tačiau dėl to nenustojau skaityti jo nuostabios poezijos. Tik nežmoniškai skauda širdį ir nesuvokiama protu, kad "toks talentas, toks talentas per nieką". Tai vieno iš Balio Sruogos dramos" Apyaušrio Dalia" herojų (gal ir ne pačio teigiamiausio žodžiai). Kai Dievas žmogui duoda tiek daug , jis turėtų jausti atsakomybę didesnę negu paprastas žmogus. Juk kam tiek daug duota iš to ir daug reikalaujama.

Žinoma, tai ne A. Stašaičio primesta nuomonė, o tiesiog pokomunistinėje visuomenėje vyraujantis įsitikinimas.
Visų pirma idėjos valdo pasaulį, tik po to pinigai.
Tačiau įtariu, kad didelė dalis mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų teigtų, jog sovietiniais laikais jie nebuvo nuvertinti taip, kaip dabar.
Kažkada klibinę sovietų imperijos pamatus daugelis intelektualų dabar yra tarsi įšalę praeityje, atsilieka nuo savos profesijos ir savo pašaukimo standartų.valdžios. Beje, jei valdžia mėgina nusiplauti rankas ir pasiūlo kokį kąsnį pasidalinti patiems, dažnai išeina dar blogiau - viskas apauga intrigomis, kaltinimais, liejasi dar gausesnės ašaros. Negeras pavyzdys ir mokslo bei mokymo sistema, kuri jau daugelį metų didžia dalim atiduota mokslininkų ir akademinių sluoksnių savivaldai.
Keletas citatų, bet išvada kad intelektualai klibinę imperijos pamatus neįsivaizdavo savo gyvenimo kitaip kaip didelės pajamos prie to paties darbo. ES kultūrai ir mokslui skiriama mažiau dėmesio negu SSSSR, o USA - turtingiausioje šalyje viskas perkama ir yra rinkos prekė - ir mokslas ir kultūra. Todėl tas paniurnėjimas - komunistinio rojaus pasiilgimas kai nepasiteisino lūkesčiai.

Ačiū Autoriui ir labai pritariu komentatoriui Gediminui K.

50 metų buldozerinio-ateizmo peraugo į hedonistinį materializmą. Ar galėjo būti kitaip, kai šeimoje Tėvas neaiškina sūnums maldos paslapčių, kai mergaitės nemokinamos būti bent kiek nuolankiomis, kai vienintelis susitikimo vinis - alkoholis.
Kvaila kaltinti sovietmetį, kai sąmoningas žmogus pats išsižada maldos, kurioje Dievas atkuria, tai ką nuodėmė griauna.

Neseniai gyvenu "prestižiniame" tūkstančio gyventojų miestelyje šalia Kauno. Miestelyje dominuoja "šviesuomenė": buvę mokytojai, gydytojai, kultūrininkai...Yra biblioteka. Jei bandytumėt čia ieškoti kultūrinės spaudos: "Metų", Litmenio, "Kultūros Barų", "Naujojo Židinio- Aidų" ir t.t. ir pan.- nieko panašaus nerastumėt. Dingo jau prieš keletą metų- nėra poreikio. Iškaulijau "Šiaurės Atėnus", tai dabar pats vienas ir skaitau. Agentūra miestelio pašte piešia analogišką vaizdą- panašių leidinių niekas iš "šviesuomenės" neprenumeruoja. Kažkada grįžinėjau namo maršrutiniu taksi. Salone suskaičiavau keturis "šviesuomenės" atstovus, atsivertusius tą patį "Vakaro Žinių" puslapį (nesu vartęs, tik žinau, kad tai bulvarinis skaitalas). Ir žinote, kalbantis su aborigenais (ne)skaitymo įpročiai kaip ant delno: primytivi kalba, nemokėjimas išreikšt savęs žodžiais...ir klišės, klišės, klišės...Vienžo, elektoratas...

Koks geras straipsnis ir taiklus pastebėjimas - mes jau iškart, dar Nepriklausomybės aušroje nuėjome ,,ne į tą stepę". Nenuostabu, kad nepuoselėję pagarbos intelektualams, turime tai, ką turime. Ir vistiek įdomu: ar A.Stašaičiui nė kiek negėda dėl savo absurdiškai kvailų teorijų?

Esme sioje citatoje:
''Ar verta stebėtis, kad tokiais principais besivadovaujanti visuomenė akla ir kurčia klaidžioja migloje? Visų pirma idėjos valdo pasaulį, tik po to pinigai. Nuvertinę intelektą amžiams liksime srutų duobėje''.

Uzbaige tai kaip tikras jaunahegelininkas :)