Pasak viešųjų reikalų eksperto L. Gečo, dabartinė renovacijos situacija Lietuvoje rodo milžinišką disproporciją tarp problemos masto ir valstybės pagalbos priemonių efektyvumo.
„Net 95 proc. prasčiausio energinio efektyvumo pastatų Lietuvoje yra būtent individualūs namai, tačiau realiai veikianti renovacijos sistema šiame segmente iš esmės neegzistuoja. Gyventojai, norintys renovuoti būstą, susiduria su pernelyg sudėtingomis procedūromis, nepakankama valstybės pagalba ir būtinybe investuoti daug asmeninių lėšų“, – teigia L. Gečas.
Lietuvoje yra daugiau kaip 500 tūkst. individualių gyvenamųjų namų, o didelė jų dalis pastatyta iki 1993 metų, kai energinio efektyvumo reikalavimai buvo minimalūs arba apskritai netaikyti. Nepaisant to, iki šiol nėra suformuotas nuoseklus ir efektyviai veikiantis individualių namų renovacijos skatinimo modelis.
Pasak eksperto, problemą atspindi ir praktiniai rezultatai. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, paskutinio 2025 m. rugpjūtį APVA paskelbto kvietimo individualių namų renovacijai finansavimo panaudojimas siekė tik apie 24 proc., o net 20 mln. eurų suplanuotų lėšų taip ir liko nepaskirta gyventojams.
„Visgi tai rodo ne renovacijos poreikio trūkumą, o tai, kad dabartiniai instrumentai daugeliui gyventojų nėra patrauklūs ar praktiškai prieinami“, – sako L. Gečas.
„Lietuvos kontekste – individualių namų renovacija turi būti vertinama ne tik kaip klimato ar energetikos politikos klausimas, bet ir kaip regioninės plėtros ir prieinamo būsto skatinimo priemonė“, – priduria „Renovacijos banga 2.0“ vadovas.
„Daugelyje savivaldybių žmonės gyvena energiškai neefektyviuose namuose ir patiria dideles šildymo sąnaudas. Kartu ryškėja ir būsto prieinamumo problema, didėja socialinė atskirtis. Šiandien reikia ieškoti modelių, kaip renovacija prisideda ne tik prie energinio efektyvumo, bet – ir regionų gyvybingumo. Pavyzdžiui, sudarant savivaldybėms sąlygas atnaujinti būstą ir pasiūlyti jį gydytojams, mokytojams ar kitiems regionams reikalingiems specialistams“, – teigia L. Gečas.
Vienas iš dabartinės renovacijos politikos trūkumų – nepakankamas dėmesys Lietuvos regionams. Anot iniciatyvos vadovo L. Gečo, reiktų pradėti nuo požiūrio pakeitimo ir supratimo, kad renovacija turi orientuotis ne tik į didmiesčio gyventoją, todėl didelį dėmesį būtina skirti ir regionams, neefektyvaus būsto energinės klasės didinimui bei gyventojams praktiškai prieinamoms renovacijos priemonėms.
Iniciatyvos atstovai, partnerės nevyriausybinės organizacijos jau įsitraukė į teisėkūros ir viešosios politikos tobulinimą. Teikiami pasiūlymai Aplinkos ministerijai, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir savivaldybėms dėl efektyvių ir kitose Europos Sąjungos šalyse pasiteisinusių finansavimo modelių, administracinės naštos gyventojams mažinimo ir renovacijos prieinamumo didinimo.
Būsto renovacijos iššūkiai artimai susiję ir su regioninės plėtros politika, todėl itin svarbus ir kitų susijusių valstybės institucijų įsitraukimas, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos savivaldybių asociaciją.
