Prezidentas iš Vašingtono išvyko pristatęs „istorinį“ didžiulio masto socialinių išlaidų planą, nors dar lieka neaišku, ar jį parems įstatymų leidėjai Kongrese.
Po kelias savaites trukusių vidaus ginčų jo partijoje ir smunkant paties prezidento asmeniniam populiarumui J. Bidenas nori šią savaitę pasinaudoti dviem Europoje vyksiančiais aukščiausio lygio susitikimais – G-20 forumu ir Jungtinių Tautų klimato derybomis Glazge – kad pabrėžtų savo politinę įtaką.
J. Bidenas laiko save demokratijos šaukliu autoritarinių režimų, ypač Kinijos, akivaizdoje.
Tačiau jo kelionė prasideda nuo asmeniškesnio renginio. Anksti penktadienį į Romą atskridęs JAV lyderiai pirmiausiai nuvyks į Vatikaną, kur tikisi šilto susitikimo su popiežiumi Pranciškumi.
J. Bidenas yra tik antrasis JAV prezidentu tapęs katalikas. Jis atvirai demonstruoja savo uolų tikėjimą ir beveik niekada nepraleidžia sekmadienio mišių.
J. Bidenas jau tris kartus yra susitikęs su pontifiku, 1,3 mlrd. katalikų bendruomenės dvasiniu vadovu, bet penktadienio susitikimas bus pirmasis nuo 78 metų lyderio išrinkimo prezidentu.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki trečiadienį sakė, kad tikimasi, jog J. Bideno ir Pranciškaus pokalbis bus „šiltas“.
Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad iš savo tikėjimo semdavosi stiprybės, ištiktas virtinės asmeninių dramų, pirmiausiai – kai jo pirmoji žmona ir dukrelė žuvo per autokatastrofą, taip pat kai jo sūnus Beau (Bo) vėliau mirė nuo vėžio.
J. Bideno ir Pranciškaus nuomonė sutampa įvairiais opiais klausimais – pradedant skurdu, baigiant klimato kaita ir koronaviruso pandemija.
Vis dėlto tarp jų gali pasireikšti ir nesutarimų, pavyzdžiui, jeigu per pokalbį būtų iškelta abortų tema.
J. Bidenas pasisako už pasirinkimo laisvę, o 84 metų Pranciškus nėštumo nutraukimą yra pasmerkęs kaip „žmogžudystę“.
Tačiau pontifikas neskubėjo paremti konservatyvių JAV katalikų vyskupų raginimo neteikti komunijos sakramento politikams, palaikantiems teisę į abortą – įskaitant patį J. Bideną.
„Žavesio diplomatija“
Po susitikimo su popiežiumi J. Bidenas kitame Tibro upės krante, Amžinuoju miestu vadinamos Romos centre, susitiks su premjeru Mario Draghi – „Supermarijaus“ pravardę pelniusiu ekonomistu, kuriam pavesta reformuoti Italiją po pandemijos sukelto nuniokojimo.
G-20 forumo šeimininkas, buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas, žinomas dėl savo pastangų išgelbėti eurą nuo žlugimo, atidžiai stebimas Vašingtono dėl jo planų sugrąžinti skolų slegiamą ir politiškai susiskaldžiusią Italiją į vėžes.
M. Draghi yra nauja Europos politikos žvaigždė. Tuo metu J. Bideno populiarumas, regis, kiek priblėso.
Prezidentas, beveik neabejojantis, kad jo 1,75 trln. JAV dolerių socialinių išlaidų planas bus patvirtintas, planuoja pasinaudoti G-20 forumu ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26, kad parodytų pasauliui, kad „Amerika grįžo“.
Jis neabejotinai girs parengtą socialinių išlaidų planą, be kita ko, ir kaip „reikšmingiausią istorijoje investiciją į kovą su klimato krize“. Plane numatyta skirti 550 mlrd. JAV dolerių taršai šiltnamio efektą sukeliančių dujomis (ŠESD) mažinti.
Užsienio politikos ekspertas veteranas pasiryžęs atsiriboti nuo savo pirmtako Donaldo Trumpo propaguotos vienašališkumo politikos ir per šią kelionę bandys taisyti dėl jos pašlijusius santykius su Amerikos partnerėmis.
Jam taip pat teks sklaidyti įtampą dėl chaotiško Amerikos pasitraukimo iš Afganistano, suerzinusio JAV sąjungininkes, taip pat dėl JAV sprendimo parduoti atominių povandeninių laivų Australijai. Šis sprendimas sužlugdė prancūzų gynybos pramonės sandorį, pagal kurį Kanberai turėjo būti pristatyta dyzelinių elektrinių povandeninių laivų.
Bene daugiausiai jo „žavesio diplomatijos“ priemonių J. Bidenui reikės penktadienį numatytame susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas nuo tada, kai praėjusį mėnesį įsiplieskė ginčas dėl povandeninių laivų.
