Klaipėdiečiai Marius bei Martynas persikėlė keltu į Smiltynę ir ketina dviračiais važiuoti į Nidą. Tačiau tik įvažiavę į dviračių taką privalo apsisukti. Pasirodo, jis remontuojamas ir visi dviratininkai bent iki Juodkrantės turi važiuoti plentu kartu su automobiliais.
„O pinigus man už keltą grąžins, kad atsikėlėm čia be reikalo? Nu žodžiu. – O kaip gatve važiuoti seksis galvojat? – Ne, didelis eismas, daug mašinų, siauros gatvės. Pavojinga biški“, – sako dviratininkai Martynas ir Marius.
Tad vyrai apsisuko ir iš Smiltynės dūmė lauk. Su tokia pačia problema susidūrė ir kaunietis Ramūnas.
„Aš irgi atvažiuoju ir nesuprantu – visos navigacijos rodo, kad čia reikia važiuoti, o kelio nėra. Ir dabar pasimetęs“, – kalba Ramūnas.
Tačiau vyrui pasiekti Juodkrantę būtina, tad jam belieka minti plentu. Tačiau planavęs važiuoti dviračiu taku, vyras nepasiėmė šviesą atspindinčios liemenės, mat čia ji nebūtina. O štai mindamas plentu ją dėvėti privalo, antraip gresia 12 eurų siekianti bauda. Maža to, atkarpa iki Juodkrantės yra pažymėta ištisine linija bei lenkti draudžiančiais kelio ženklais, tad dviratininką prisiviję automobiliai turi važiuoti iš paskos jo greičiu 16 kilometrų iki pat Juodkrantės. Už lenkimą šioje atkarpoje gresia 230 eurų siekianti bauda ir pusmečiui prarasta teisė vairuoti.
„Šitoj situacijoj visi eismo dalyviai, kurie važiuos paskui tuos dviračius, pagal Kelių eismo taisykles negalės daryti lenkimo šitoj vietoj, kadangi tai bus vertinama Kelių eismo taisyklių pažeidimu“, – aiškina Klaipėdos apskrities Kelių policijos skyriaus atstovas Aurelijus Jankauskas.
Kasdien šiuo keliu į darbą važinėjantys Neringos valdininkai savo kailiu patyrė situacijos absurdiškumą, tad kreipėsi į tokią schemą sugalvojusią Lietuvos automobilių kelių direkciją. Ir prašo bent laikinai ištisines kelio juostas pakeisti punktyrinėmis, kad automobiliai galėtų lenkti. Tačiau Kelių direkcija kategoriška – taip kelio žymėjimo keisti negalima dėl eismo dalyvių saugumo. Esą atsiradus galimybei lenkti pasipiltų priešpriešinio susidūrimo atvejų.
„Mes tą galimybę svarstėm ir tas tikrai būtų priimta, bet tikrai dabar nematome to tikslingumo tai daryti. Reikia atkreipti dėmesį, kokioje teritorijoje yra pats kelias, kokioj konfiguracijoj, kad tai yra suspausta teritorija, neleidžia galimybės to padaryti ir jos nebūtų veiksmingos“, – tvirtina Transporto infrastruktūros planavimo departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Dviratininkai sako, kad jei taką pavyktų greitai suremontuoti gal būtų galima ir pakentėti – Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai sako, kad darbai bus baigti antroje birželio pusėje. Tačiau Neringos valdininkai kalba tik apie liepos pabaigą ir dviratininkams siūlo gan netikėtą išeitį – vasarą rinktis kitus pajūrio miestus ir takus.
„Mūsų nuomone, reikėtų apriboti eismą apskritai dviračių rekonstrukcijos laikotarpiu ir stengtis nevažiuoti tuo metu dviratininkams. – O kokia alternatyva? – Alternatyva būtų pasirinkti kitus maršrutus, atsiradę nauji takai Klaipėdos rajone galbūt, važiuoti link Palangos“, – kalba Neringos administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas.
Toks pasiūlymas ir situacijos absurdiškumas šokiravo dviračių turizmą vystančius verslininkus. Remiantis „Smiltynės perkėlos“ duomenimis, praeitą vasarą į Kuršių neriją gegužę atvyko 14 tūkstančių, birželį – 52 tūkstančiai, liepą – 62 tūkstančiai, o rugpjūtį – 91 tūkstantis dviratininkų. Tad po kovido sunkiai atsiganantis dviračių turizmo verslas Neringoje esą gali visai žlugti.
„Mes buvome kalbėję iš karto, kad turėtų darbus planuotis taip, kad pradėtų rekonstrukciją rudenį ir pabaigti pavasarį. Kad nebūtų piko metu daroma tai, kai yra turizmo sezonas“, – sako verslininkas Saulius Ružinskas.
Kol situacija nebus išspręsta, policininkai dviratininkų ir vairuotojų atkarpoje nuo Smiltynės iki Juodkrantės prašo būti labai atidžiais. Ypač tamsiuoju paros metu.
