Pasak gydytojos, priklausomai nuo amžiaus pacientai į LOR gydytojus apskritai kreipiasi dėl labai įvairių priežasčių.
„Bet turbūt dažniausias skundas, kurį pacientai išsako atėję pas mane, tai yra ausų skausmas. Jis gali rodyti tiek išorinės, tiek vidinės ausies pažeidimą.
Vyresni pacientai neretai kreipiasi dėl klausos sutrikimo, o patys mažiausiai dažniausiai yra atvedami dėl adenoidų (išvešėjusios limfoidinio audinio sankaupos nosiaryklėje) problemų“, – kalbėjo ji poliklinikos laidoje „Kalba gydytojas“.
Pasak specialistės, nors santykinai į LOR gydytojus dažniau kreipiasi mažieji pacientai, suaugusiųjų vis tiek yra daugiau, nes suaugusio žmogaus amžius trunka ilgiau.
„Vaikų imuninė sistema yra nevisiškai susiformavusi, jų klausomasis vamzdis, kuris jungia nosiaryklę su ausimi, yra kitokios formos, todėl mikroorganizmai lengviau patenka iš nosiaryklės į ausį ir dažniau pasitaiko ausų uždegimai vaikams“, – komentavo A. Miliauskaitė.
Ar galima apkursti per vieną dieną?
Paklausta, ar įmanoma apkursti per vieną dieną, gydytoja patikino, kad esama tokios ligos, kai žmogus staigiai prikursta.
„Tačiau jei yra sureaguojama greitai, pavyzdžiui, iš ryto žmogus atsikėlė su užgulta ausimi, praktiškai ja nebegirdi, jeigu jis iš karto kreipėsi į priėmimo skyrių ir jam yra laiku suteikiamas gydymas, pasveikimas labai tikėtinas. Tačiau jeigu tokiu atveju yra uždelsiama, iš karto nesikreipiama, tikimybė pasveikti mažėja“, – įspėjo ji.
Kaip atpažinti, kad sloga perėjo į sinusitą?
Tuo metu pasiteiravus, kiek posakyje, kad slogos negydant ji praeina per savaitę, o gydant – per 7 dienas, yra tiesos, pašnekovė teigė, kad jis tik iš dalies teisingas:
„Jeigu kalbame apie virusinę slogą, vadinamą peršalimą, tai iš tikrųjų tada ir gydoma, ir negydoma sloga trunka 7 dienas ir tiesiog gydant galbūt žmogus geriau tuo laikotarpiu jaučiasi, tačiau, jeigu kalbame apie alerginę spuogą arba sinusitą, negydant sloga tikrai truks ilgiau negu gydomoms.“
A. Miliauskaitė kartu patarė, kaip atskirti, ar žmogų užklupo sinusitas, o ne paprasta sloga.
„Sinusitas paprastai išsivysto dėl užsitęsusios slogos ir sinusitui labai dažnai yra būdingi veido skausmai, kurie stiprėja palenkus galvą, išskyros būna ne skaidrios, žalsvos arba gelsvos. Ir apskritai tada žmogus jaučiasi prasčiau ir dažniausiai ateis pas gydytoją.“
Ausų krapštukų nereikia bijoti visiems?
Gydytoja taip pat pateikė savo nuomonę ir dėl vatos pagaliukų, vadinamųjų ausų krapštukų – ar jie gali būti žalingi , jei yra naudojami kiekvieną dieną?
„Taip gali būti, tačiau nesu iš tų gydytojų, kurie sako, kad krapštukų jokiais būdais negalima naudoti. Manau, jeigu tai daroma protingai, naudoti galima, bet ir tam tikrų „bet“.
Ausys turi būti nelinkusios į sieros kamščių susidarymą, išorinės ausies uždegimus. Nes yra taip, kad tas ausies krapštukas būna, kad sustumia sierą ir taip susidaro sieros kamštis.
Be to, per dažnas valymas pažeidžia apsauginę sieros funkciją ir dažniau formuojasi išorinės ausies uždegimai. Taigi atsakymas būtų ir taip, ir ne. Jeigu viskas daroma su protu ir jeigu ausys yra sveikos, krapštukus, mano nuomone, naudoti galima“, – patarė A. Miliauskaitė.
Tiesa ar melas?
Kai kraujuoja nosis, geriausia atlošti galvą atgal. „Melas. Kai kraujuoja nosis, pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti, tai užspausti nosies sparnelius, palenkti galvą į priekį ir tokioje pozicijoje laikyti galvą net iki 30 minučių.
Tikėtina, kad tokiu būdu kraujas anksčiau ar vėliau pradės krešėti, jeigu žmogus nevartoja kraują skystinančių vaistų, arterinis kraujo spaudimas nėra labai aukštas, tada kraujavimas dažnu atveju sustoja. Tačiau jeigu jis kraujavimas nesustoja, jis yra gausus, reikia vykti į priėmimo skyrių, tačiau niekada neversti galvos atgal“, – komentavo gydytoja.
Per garsiai klausant muzikos ausinėse galima apkursti. „Taip, tai yra tiesa. Garsiai klausantis muzikos, ypač ilgą laiką, yra pažeidžiamos vidinės ausies plaukuotosios ląstelės, kurios yra atsakingos už garso suvokimą. Ir tos ląstelės, deja, neatsistato – jeigu jos yra pažeidžiamos, tai visam laikui.
Todėl jeigu žmogus garsiai klausosi, rekomenduojama tą daryti trumpai, vengti dažnų labai garsių koncertų, nes kad ir kaip smagu ir įspūdinga tai būtų, didelis garsas mums iš tikrųjų gali pakenkti“, – patarė A. Miliauskaitė.
Sloga atsiranda tik dėl viruso ar peršalimo. „Melas, sloga gali atsirasti ir dėl įvairių dirgiklių, alergenų, netgi dėl taip vadinamų vaistų nuo slogos (dekongestantų) naudojimo. Tai ilgainiui gali lemti medikamentinę slogą“, – paaiškino LOR gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
