Ir šį testą išlaikė toli gražu ne visi. Per pirmąjį šių metų mėnesį įvyko daug tragiškų avarijų. Ne ką geresnė padėtis ir su pėsčiaisiais, kurie dėl slidumo bei neatidumo neišvengė įvairių traumų.
Kai susiklosto tokia situacija, visada ieškoma kaltų. Ir šiuo atveju, pirmiausia, visų akys krypsta į kelių priežiūra užsiimančius darbininkus. Socialinėje erdvėje ir komentaruose kelininkai dosniai keikiami. Tik ar visada pelnytai?
Pratrūkęs vyras nutilo
Prieš kelias dienas dėl nuolat girdimų priekaištų viešai prabilo įmonės „Kelių priežiūra“ Kėdainių kelių tarnybos vairuotojas Saulius Antanaitis. Vyras prašė vietos gyventojų supratimo ir siūlė vietoj kaltinimų pasidomėti jo paties valdžios darbu.
„Kreipiuosi į kėdainiečius. Nors kartą nustokit sakyti, kad kelininkai nedirba, nes visada keikiat mus, eilinius darbuotojus. Pasidomėkit valdžios darbu – šiandienai mūsų druskos sandėlis yra tuščias. Druskos likę pakrauti vienam krovimui visas mašinas. Viskas, daugiau neturim, ką berti ant kelių“, – pasakojo vairuotoju dirbantis vyras.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ Kėdainių kelių tarnybos vadovas Tomas Glebavičius suskubo paneigti viešus priekaištus. Net ir prabėgus kelioms dienoms, T. Glebavičius tikino, kad negali suprasti, kodėl po sėkmingos darbo dienos namo sugrįžęs vyras pratrūko nebūtais kaltinimais.
„Pasikalbėjome su juo, viską išsiaiškinome. Turime mes tos druskos, darbuotojai dirba su tvarkinga technika“, – pasikartojo T. Glebavičius. Su S. Antanaičiu pabandėme susisiekti mobiliuoju telefonu, bet prieš kelias dienas viešai kalbėjęs vyras šįkart nutarė atsitverti tylos siena.
Druskos atsargų pakanka
Bendrovės „Kelių priežiūra“ Komunikacijos projektų vadovė Giedrė Čekavičienė teigė, kad žmonių pastabos leidžia identifikuoti problemas, jų poreikius.
„Daug dėmesio skiriame edukacijai, skleidžiame informaciją apie kelių priežiūrą: kaip ji vykdoma, kuo remiamės, kokių normatyvų, taisyklių privalome laikytis. Ne paslaptis, kad kolegų, dirbančių keliuose, darbas labai reikšmingas ir sudėtingas, ypač žiemą. Daugiau kaip 900 darbuotojų kelių priežiūros srityje dirba per 20 metų.
Daugelis į šią sritį atėję su kelininko profesija susipažino dar vaikystėje. Todėl neargumentuoti gyventojų skundai, pykčiai, savaime suprantama, kelia nusivylimą. Tačiau gauname ir teigiamų atsiliepimų, padėkų – tai motyvuoja ir skatina kokybiškai atlikti darbus“, – pabrėžė G. Čekavičienė.
Anot G. Čekavičienės skundų dėl nenuvalytų kelių ruožų gaunama iš visų apskričių tolygiai: „Viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko yra skundžiamasi – rajoniniai trečio priežiūros lygio keliai. Jų Lietuvoje yra 10 756 km. Žemesnio intensyvumo keliai, pagal nustatytus normatyvus, yra valomi tik tada, kai juose susidaro storesnis kaip 10 cm puraus sniego sluoksnis. Tokie keliai yra valomi tik baigus darbus aukštesnio priežiūros lygio ir svarbos keliuose.“
Paklausta dėl turimų druskos atsargų, G. Čekavičienė patvirtino, kad bendrovė „Kelių priežiūra“ turi 62 druskos sandėlius visoje Lietuvoje, o juose esantis druskos kiekis nuolat kinta.
„Druska kiekvieną dieną atvežama iš tiekėjo, tą pačią dieną dalis jos keliauja į kelius – procesas nesustoja. Šiandien tarnyboms buvo vežama apie 2500 t. druskos, rytoj – dar apie 3000 t. Sutartyje su druskos tiekėju numatytas kiekis yra paskaičiuotas taip, kad jo užtektų ir sudėtingoms oro sąlygoms.
Iki šios žiemos sezono dienos sunaudota 94 tūkst. t. druskos, 67 tūkst. t. smėlio, 8 tūkst. druskos tirpalo. Palyginimui – per visą praėjusios žiemos sezoną keliams barstyti ir jų slidumui mažinti buvo sunaudota 109 tūkst. t. druskos. Vienu metu Lietuvos kelius valyti gali per 300 mechanizmų“, – statistiką pateikė naujienų portalo tv3.lt pašnekovė.
Situacija ligoninėje
Kol teigiama, kad druskos yra pakankamai ir ji yra gausiai barstoma, visai ką kitą byloja situacija ligoninėse. Šiuo atveju, informaciją portalui tv3.lt suteikė Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.
„Labai daug lūžių, galvos traumų, įvairių patempimų. Neabejotinai tai susiję su orų permainomis, slidžiais šaligatviais. Kai lauke slidu, tai su lūžiais į priėmimo skyrių pristatoma dvigubai daugiau žmonių.
Kartais net po 6-10 per dieną ir tai, noriu akcentuoti, kad kalbame vien apie lūžius. Bet būna ir kitokių traumų, kurias galima skaičiuoti dešimtimis. Jei įprastą dieną tokių traumų būna – 40-50, tai pašalus – apie 80“, – situaciją apibūdino J. Vokietienė.
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovė dėl susiklosčiusios situacijos nėra linkusi kaltinti kelininkų: „Kiekvieno centimetro juk nepabarstysi. Ypač kai orai taip dažnai keičiasi. Patys žmonės turi būti atsargesni. Ypač vyresnio amžiaus senoliai. Kai lauke slidu, jiems tikrai reikėtų gerai pagalvoti, ar verta rizikuoti ir kažkur eiti. Kiekvienas turime, pirmiausia, saugoti save.“
