REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Turbūt sunkiai pavyks surasti žmogų, kuris niekada nesiskundė skrandžio skausmu ar kitu negalavimu. Nors neretai tai gali būti netinkamos gyvensenos pasekmė, gydytojai pabrėžia ne mažiau svarbų emocinės būklės vaidmenį ligoms vystytis. Vis tik juos liūdina tai, kad kai kurie užklupus negalavimams kenčia iki paskutiniųjų. Deja, ne vien iš baimės ar nenoro gydytis  kitiems dėl socialinių aplinkybių sunku prieiti iki gydytojų.

Turbūt sunkiai pavyks surasti žmogų, kuris niekada nesiskundė skrandžio skausmu ar kitu negalavimu. Nors neretai tai gali būti netinkamos gyvensenos pasekmė, gydytojai pabrėžia ne mažiau svarbų emocinės būklės vaidmenį ligoms vystytis. Vis tik juos liūdina tai, kad kai kurie užklupus negalavimams kenčia iki paskutiniųjų. Deja, ne vien iš baimės ar nenoro gydytis  kitiems dėl socialinių aplinkybių sunku prieiti iki gydytojų.

REKLAMA

Apie dažniausiai lietuvius varginančias skrandžio bėdas, tai, kokiais mitais vis dar linkę kliautis pacientai ir kodėl žarnynas vadinamas „antrosiomis smegenimis“, kalbamės su Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologe, medicinos mokslų daktare Sigita Gelman.

Prasidėjus rudeniui pacientai dažniau varsto gydytojų gastroenterologų duris? 

Taip, virškinimo sistemos sutrikimams, kaip ir kitų organų sistemų ligoms, būdingas tam tikras sezoniškumas. Keičiantis orui, vyraujant sezoniniams maisto produktams ir pasikeičiant valgymo įpročiams, gali paūmėti lėtinės virškinamojo trakto ligos ar išsivystyti ūmūs sutrikimai. Pavyzdžiui, karštomis vasaros dienomis gali dažniau pasireikšti vidurių užkietėjimas arba, atvirkščiai, mitybos racione atsiradus daugiau šviežių vaisių ir daržovių, padažnėti tuštinimasis, suintensyvėti pilvo pūtimas, rėmuo. Per atostogas žmonės daugiau atsipalaiduoja, daugiau leidžia nusižengti mitybos principams ar alkoholio vartojimui, taigi funkcinių ligų, refliukso simptomų padaugėja. 

REKLAMA
REKLAMA

Artėjant šaltajam metų laikui funkcinės ligos irgi pasireiškia dažniau, nes šąlant orui, įsibėgėjant rudeniui bendra žmonių savijauta, nuotaika, darbingumas kažkiek mažėja. Kadangi funkcinės ligos yra susijusios su emocine būkle, pastebiu, kad ateina daugiau šių ligų simptomų turinčių pacientų, matyt, dėl psichologinio pasiruošimo šaltajam metų laikui. Tokiu metu yra dažnesnės su skrandžio rūgštingumu susijusios virškinimo problemos. Kai žmonės rimtai serga – ar tai būtų kepenų, ar onkologinės ligos, jos taip stipriai nepasiduoda sezoniškumui, panašų sergamumą stebime visais metais.

REKLAMA

Galbūt atėjus rudeniui žmonės apskritai linkę po atostogų grįžti ir į poliklinikas, labiau susirūpinti sveikata?

Gali būti, kad artėjant rudeniui, žiemai, žmonės turi daugiau laiko atkreipti dėmesį į save, savo sveikatą, pasibaigia atostogos, kažkokios kelionės, daugiau pradeda jausti simptomus ir kreiptis į gydytojus. Aišku, neturime kažkokių tą įrodančių statistinių duomenų, bet būna, kad tikrai pasipila daugiau pacientų. Vasarą apskritai sumažėja žmonių lankymasis pas gydytojus. Prasidėjus rudeniui ir žiemai poliklinikos vėl būna pilnos, nes visiems prisireikia pasitikrinti. Tą tikrai pastebiu ir pagal tai, kaip nuo vėlyvo pavasario sumažėja tyrimų poreikis, o vėliau vėl išauga.

REKLAMA
REKLAMA

Nenustojama skųstis milžiniškomis eilėmis pas įvairių sričių gydytojus. Ar sunku patekti pas gydytoją gastroenterologą?

Sunku pasakyti, nes labai priklauso nuo vietos, gydymo įstaigos, kur bandoma patekti. Šiaip gydytojų gastroenterologų yra nemažai – tiek dideliuose miestuose, tiek rajonuose. Aišku, dabar pastebimas visų gydytojų trūkumas Lietuvoje, bet tikrai yra pakankamai dirbančių gastroenterologų. Tik dažnai žmonės, būna, pasiskaitę atsiliepimus ar dėl kitų priežasčių, nori patekti pas tam tikrą specialistą, todėl susidaro didesnės eilės. 

Ar patys pacientai skuba kreiptis pagalbos? Kaip žinia, kai kurie kenčia tol, kol liga progresuoja ir iki labai liūdnų atvejų...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išskirčiau dvi labai skirtingas pacientų grupes. Viena grupė žmonių yra tie, kurie kreipiasi dėl, atrodo, bet kokio simptomo. Vos kažką pajunta, atrodo, savaitę laiko jaučia, kad kažkas yra kitaip, ir skuba kreiptis. Galbūt jie save labiau ir stebi, yra jautresni žmonės. Taigi dalis ateina pas gydytoją gastroenterologą dėl iš esmės neženklių simptomų, kada pasikalbėjus paprastai užtenka tik pakoreguoti mitybą, streso lygį ir nereikia kažkokio specifinio gydymo.

Bet dalis žmonių Lietuvoje yra gana kantrūs žmonės, dažnai matome, kaip atvyksta su jau užleista liga. Neturiu patikimos statistinės informacijos, bet gal miestuose žmonės, atrodytų, greičiau kreipiasi pas gydytoją, labiau save stebi, o iš rajono, kaimo, toliau nuo gydymo įstaigų gyvenantys žmonės, kuriems gal yra ir sunkesnis prieinamumas, privažiavimas, kenčia. 

REKLAMA

Bet dalis žmonių Lietuvoje yra gana kantrūs žmonės, dažnai matome, kaip atvyksta su jau užleistais atvejais.

Kitą kartą tai yra ir finansų stygius ar tiesiog nėra autobuso, tad jie tikrai ilgai kenčia. Matome tokių, kai atvažiuoja jau esant pažengusiai ligai. Tai yra baisiausia kalbant apie onkologines ligas. Nes šiaip esant lėtinėms funkcinėms ligoms, jie tikrai pakenčia ar kokia savigyda užsiima, vaistininkas pataria, jei yra arčiau. Deja, onkologinių ligų krūvis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja ir jaunėja. Būna, atvažiuoja žmonės, kai jau kelis mėnesius jaučia simptomus ir tenka klausti, kur jie buvo anksčiau...

Štai ir dabar neseniai turėjau lėtine kepenų liga sergantį pacientą, kuris lankosi jau daug metų, yra įtrauktas į sąrašus, gydomas, matomės keletą kartų per metus. Bet vis tiek jis atvažiuoja, matai, kad yra blogai, klausi, kodėl taip, juk turi visus kontaktus. Sako, galvojo, kad pakentės, galbūt praeis.

REKLAMA

Matyt, jie bijo gydytojų, bijo diagnozių, tad neskuba kreiptis. Taip pat yra socialinės problemos, išlieka atskirtis. Būna, dirbi poliklinikoje, tokie žmonės jau atvažiuoja ir bandai susiplanuoti tyrimus ir tau sako, kad negali atvažiuoti į tyrimą, gal po 15 d. galės, kai pašalpą gaus. Daliai žmonių išties labai sunku prieiti prie gydytojų, ypač prie specialistų, kurie yra toliau didesniuose centruose. Jiems ne tik priėjimas apsunkintas, bet kitą kartą net neperka vaistų, nes tiesiog neturi už ką. 

Šiais laikais gydytojai įspėja apie ne vienos ligos epidemiją. Ar daugėja virškinimo ligomis sergančių žmonių? 

Iš tiesų stebima virškinamojo trakto ligų dažnėjimo tendencija. Ypač savo praktikoje pastebėjau funkcinių virškinamojo trakto ligų – gastroezofaginio refliukso ligos, funkcinės dispepsijos, dirgliosios žarnos sindromo – dažnėjimą. Besiskųsdami ateina vis jaunesni pacientai. Galimai šios tendencijos susijusios su buvusia COVID-19 pandemija, taip pat su didėjančiu gyvenimo tempu, įtampomis, nesveikos gyvensenos įpročiais. Taip pat stebima didėjanti uždegiminių žarnyno ligų tendencija visame pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pandemija daugiau paveikė padidindama streso lygį ar pati COVID-19 infekcija turėjo įtakos?

Abu aspektai galėjo turėti įtakos. Dabar jau yra įrodymų, kad gastroezofaginio refliukso liga sirgusiems arba naujai po COVID-19 infekcijos susirgusiems žmonėms virusas galėjo turėti įtakos. Žinoma, kad jis pažeidžia ne tik plaučių audinį, bet, nustatyta, patenka ir į žarnyno, viso virškinamojo trakto ląsteles ir simptomai būdavo panašūs į kitų virškinamojo trakto ligas. 

Bet prisidėjo ir pandemijos metai, kai žmonių emocinė sveikata buvo blogesnė, alkoholio ir rūkymo vartojimas išaugo, taip pat žmonės galėjo būti mažiau judrūs ir antsvorio problema padidėjo, o tai – dar vienas rizikos veiksnys visoms virškinamojo trakto ligoms.

REKLAMA

Dar vienas aspektas – dalis žmonių neturėjo galimybės kreiptis į medikus, dėl to pastebėjome daugiau diagnozuojamų onkologinių ligų. Aišku, sunku pasakyti, ar tai bendrai susiję su gyvensena ir nutukimo epidemija, blogesniais įpročiais, ar su sunkesniu patekimu pas gydytojus ir pavėlavimu kreiptis pagalbos.

Yra pasakoma, kad visos skrandžio bėdos priklauso nuo to, ką dedame į burną. Ar išties taip yra? Koks maistas ir gėrimai labiausiai žaloja mūsų virškinimo sistemą? 

Mitybos įpročiai, vartojami maisto produktai turi labai svarbią įtaką mūsų virškinimo sistemai, žarnyno mikrobiotai, ypač pacientams, kurie serga lėtine virškinamojo trakto liga bei funkcinėmis virškinamojo trakto ligomis. Savo pacientams visuomet patariu laikytis sveikos mitybos principų. Svarbiausia yra atsirinkti sau individualiai tinkamus maisto produktus. Tą galima padaryti padedant dietologui arba aktyviai stebint ir žymintis savijautą po tam tikrų produktų suvartojimo. Vadovaujantis sveikos mitybos principais rekomenduojama vengti rūkytų gaminių, alkoholio, riboti raudonos mėsos vartojimą, pusfabrikačių ir daug priedų bei konservantų turintį maistą. 

REKLAMA

O kaip dėl gazuotų gėrimų – turbūt senas mitas tai, kad dažnas jų vartojimas „išgrauš opą“ skrandyje?

Struktūrinių pokyčių virškinamajame trakte dėl to tikrai negali atsirasti. Joks maistas negali to padaryti, aišku, nekalbu apie apsideginimą rūgštimis ar šarmais, kurių žmonės išgeria netyčia. Tačiau gazuoti gėrimai, ypač su saldikliais nėra sveikas produktas ir tinkamas funkcinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Tai tikrai gali paūminti refliukso ligos simptomus.

Kalbant apie gazuotą mineralinį vandenį, nereikėtų galvoti, kad tai yra kažkas bloga, bet reikėtų žmogui sau pačiam įsivertinti, kaip jis jaučiasi tokio vandens pavartojęs. Tai kai kuriems gali sukelti intensyvesnį pilvo pūtimą, dažnesnius atsirūgimus. Nors dalis žmonių, kurie turi funkcines ligas, kuriems gal nelabai gerai virškina, jaučiasi apsunkęs skrandis, sako, kad išgėrus gazuoto gėrimo kaip tik pagerėja. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus, turiu pacientų, kurie serga refliukso liga, kavą vartoja ir jaučiasi gerai. Tada neuždraudžiu to, nes tai vėlgi yra vienas gyvenimo malonumų, o tai irgi yra svarbu, ypač sergant šiomis ligomis.

Kaip bebūtų, saldūs gazuoti gėrimai yra malonumą suteikiantis, tačiau, kaip ir visi saldumynai, nerekomenduojamas dalykas. Vienintelis saldumynas, dėl kurio yra kažkokių įrodymų, kad tai apsaugo nuo tam tikrų ligų, yra saikingai valgomas juodasis šokoladas. Taip pat ir kava – dabar buvo pateikti duomenys, kad ji galėtų sumažinti kepenų vėžio riziką.

Bet kalbant apie visus kitus saldžius, riebius produktus, greitą maistą, kuris yra labai skanus ir kurio norisi valgyti, tai nėra maistingi produktai ir kelia daugiau problemų. Deja, bet nutukimo, antsvorio epidemija vis labiau ateina ir į Lietuvą.

REKLAMA

Dėl kavos vartojimo irgi laužoma daug iečių, ar tai skrandžiui gerai.

Tikrai nėra taip, kad reikėtų visiems žmonėms drausti gerti kavą kaip kad, pavyzdžiui, alkoholis nėra niekam rekomenduojamas. Nėra griežtų įrodymų, kad kava būtų blogas gėrimas, kaip tik atsiranda priešingų įrodymų. Bet kava daliai žmonių vis tik netinka, nes gali paūminti rėmeniu ir funkcine dispepsija sergančiųjų būklę. Svarbiausia pacientui individualiai įvertinti savo būklę, kaip jaučiasi pavartojus to produkto. Jei išgėrus kavos savijauta nėra bloga, neatsiranda jokių blogų simptomų, žmogus tikrai gali ją vartoti, nes nėra įrodymų, kad geriant kavą ant tuščio skrandžio ar su pienu organizmui atsitiktų kas nors blogo. Bet sergantiems refliukso liga, funkcine dispepsija kava yra vienas iš produktų, kurių reiktų vengti. Kita vertus, turiu pacientų, kurie serga refliukso liga, kavą vartoja ir jaučiasi gerai. Tada neuždraudžiu to, nes tai vėlgi vienas gyvenimo malonumų, o tai irgi yra svarbu, ypač sergant šiomis ligomis.

REKLAMA

Kaip suprantu, nepaisant geros mitybos ir sveiko gyvenimo būdo, nuo virškinamojo trakto ligų visiškai neapsisaugosi. Juk daug problemų galinčia sukelti Helicobacter pylori bakterija užsikrėsti gali kiekvienas?

Visiškai apsisaugoti, manau, nėra galimybės nuo nė vienos ligos. Žinoma, taikant sveiką gyvenimo būdą ir sveikos mitybos principus teoriškai yra mažesnė rizika sirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis. Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai labai reikalingi ir naudingi gydant funkcines virškinamojo trakto ligas, kurių metu nerandama struktūrinių organų pakitimų, tačiau pacientai jaučia įvairius simptomus.

O Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri gyvena skrandyje, dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, tai įvyksta oraliniu-fekaliniu būdu, tai yra per nešvarias rankas. Bakterijai patekus į organizmą vystosi ūmus skrandžio uždegimas, kuris ilgainiui pereina į lėtinį. Tuomet dažniausiai pradeda reikštis tokie simptomai kaip nevirškinimo jausmas, pykinimas, pilnumo jausmas, pilvo pūtimas. Gali būti sutrikęs mikroelementų, geležies pasisavinimas. 

REKLAMA
REKLAMA

H. pylori bakterija siejama su padidėjusia skrandžio vėžio rizika, yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės rizikos veiksnys. Apsisaugoti nuo H. pylori bakterijos patekimo galima taikant higienos priemones, laikantis švaros. Pasireiškus minėtiems simptomams tikslinga ištirti, ar nėra H. pylori bakterijos.

Kokiais mitais, dėl kurių netgi atsisako gydymo, vis dar vadovaujasi jūsų pacientai?

Turbūt geriausias pavyzdys ir bus kalbant apie H. Pylori infekciją. Gal, žiūrint iš artimosios perspektyvos, tai neatrodo labai grėsmingas dalykas, bet gali turėti ilgalaikių skaudžių pasekmių. Nors ši bakterija žmogaus organizme gyvena daug metų ir dalis žmonų net nepajunta jokių simptomų, ji visų šiuolaikinių draugijų vertinama kaip infekcija. Kaip minėjau, bakterija siejama su sergamumo opalige, skrandžio vėžiu didėjimo rizika, tad ir rekomendacija yra ją gydyti tam tikrais antibiotikais ir kitais vaistais.

Tačiau tikrai susiduriu su ne vienu tokiu pacientu, kuris atsisako gydytis šią bakteriją, nes nenori vartoti antibiotikų, gerti daug vaistų. Yra grupė žmonių, kurie daugiau remiasi natūraliomis gydymo priemonėmis, mažiau pasitiki tradicine medicina. Tada jie klausia, gal yra koks būdas natūraliais metodais išgydyti tą bakteriją. Aišku, aš, tradicinės medicinos atstovė, neturiu tokių žinių, nesu homeopatė ar žolininkė, kad turėčiau įrodymų, jog pavyksta tokiu būdu išgydyti šią bakteriją.

REKLAMA

Paskutiniais metais mokslininkai skiria labai daug dėmesio vadinamajai žarnyno-smegenų ašiai, tirdami įvairių ligų išsivystymą, tarp jų – ir nuotaikos ar mąstymo sutrikimų.

Tuomet būna ilgas pokalbis su tokiais pacientais, dažniausiai pateikiu visas turimas rekomendacijas ir įrodymus, tada lieka pačiam pacientui apsispręsti. O šiaip būna visokių pacientų, net sergančių onkologinėmis ligomis, kurie atsisakė specifinio onkologinės ligos gydymo ir rinkosi kitas gydymosi priemones – natūralias, Rytų medicinos priemones. Kiekvienas žmogus turi pasirinkimo laisvę.

Nematote grįžtančių pacientų, kurie sako, kad jiems padėjo būtent netradicinės medicinos metodai?

Kalbant apie funkcines ligas, tiek tradicinė, tiek netradicinė medicina neturi labai efektyvių gydymo būdų. Dažniausiai visos funkcinės ligos yra gydomos multimodališkai. Kadangi jas sąlygoja daug veiksnių, į daug dalykų ir reikia atkreipti dėmesį. Retai kada pargrįžta tokie pacientai, kad galėčiau pasakyti, kad jie išgijo taikydami netradicinę mediciną. Bet dažnai būna, kad ir taikant medicinines priemones, vien medikamentinį gydymą, tai nėra pilnai efektyvu. Taip yra dėl to, kad gydant šias ligas ir placebo efektas yra labai stiprus. 

Taip pat tai yra labai susiję su mityba, gyvensenos korekcija, paties žmogaus noru gydytis ir dirbti su savimi, keisti savo gyvenseną, požiūrį į mitybos įpročius ir t.t. Sunku žmonėms atsisakyti įprastų maisto produktų, mesti svorį. Dalis žmonių turi ir didelių psichologinių problemų, išgyvena didelį stresą, tada prireikia ir psichologo pagalbos, kartais net vartoti psichiatrinius vaistus. Bet tai yra įprasta praktika – tiek gydant dirgliosios žarnos sindromą, tiek funkcinę dispepsiją, rekomenduojama į tai žiūrėti holistiškai. Bet pacientai, būna, irgi pabijo, atsisako, nenori specifinio gydymo. Kartais atrodo, kad jiems būtų paprasčiau gauti kažkokią stebuklingą tabletę. Deja, visada tenka nuvilti, kad tokios piliulės neturiu. Tai yra ligos, kur reikia labai daug paties paciento, šeimos gydytojo darbo.

REKLAMA

Kita vertus, neuždraudžiu pacientui pabandyti įvairių būdų, pavyzdžiui, tam pačiam streso valdymui pasitelkti jogą, kvėpavimo pratimus. Tai tikrai nepakenks. Baisiau, kai žmonės serga sunkesnėmis ligomis ir pagalbos pirmiausia ieško pas netradicinės medicinos atstovus.

Dažnas susigundo su skrandžio rūgštingumu kovoti vartojant obuolių actą. Gydytojai dėl to laikosi skirtingos nuomonės. Ką savo pacientams patariate jūs?

Nors šis preparatas dabar yra labai paplitęs tarp refliukso liga sergančių žmonių, ateina nemažai pacientų, kurie yra išbandę, kiti ir reguliariai vartoja, neturime jokių įrodymų dėl šio produkto poveikio sergant šia liga. Nepaisant to, dalis pacientų sako, kad jiems labai padeda, dalies pacientų savijauta kaip tik pablogėjo, kita dalis nepajuto jokio efekto. Taigi nelabai galiu daug ką komentuoti, nes neturiu jokių įrodymų – nei kad tai yra kenksminga, nei kad naudinga.

Pati šio preparato refliukso ligai gydyti neskiriu ir nerekomenduoju savo pacientams. Žinau, kad yra gydytojų, kurie į savo praktiką tai įtraukia, bet tai yra kiekvieno specialisto pasirinkimas. Bent aš to kiek prisibijau – ar tai nėra kenksmingiau, vis tai yra koncentruota medžiaga, ne vanduo su citrina. Nors į maistą obuolių actą ir dedame, vis tik su tokiomis agresyviomis medžiagomis pacientams patariu būti atsargiems.

REKLAMA

Tokiu atveju geriau vartoti vandenį su citrina?

Tikrai iš liaudiškų priemonių net ir būdami tradicinės medicinos atstovais visada patariame tokias gyvensenos priemones, kurios daliai žmonių yra visai efektyvios. Tai – ir tam tikri augaliniai aliejai, ir bičių pikio preparatai, žmonės tą naudoja ir daliai jų tai efektyvu. Tą patį galima pasakyti ir apie šiltą vandenį su citrina. Nėra kažkokių bendrų rekomendacijų – viskas yra iš pacientų patirties, ką susirenki išklausęs būrį tomis ligomis sergančių pacientų. Daliai žmonių tokios nemedikamentinės liaudiškos priemonės dalinai yra efektyvios, galbūt jos labiau pasitarnauja derinant su medikamentais.

Mūsų žarnynas pavadinamas „antrosiomis smegenimis“. Ar išties tai, kaip veikia mūsų virškinimas, kažkaip atsiliepia mūsų mąstymui?

Mūsų virškinamajame trakte yra labai didelis kiekis nervinių ląstelių, nervinių skaidulų ir nervinių rezginių, kurie reikalingi normaliai virškinimo funkcijai palaikyti. Šis nervinis audinys vadinamas autonomine nervine sistema ir labai panašus į esantį galvos smegenyse. Jis yra atsakingas už virškinimo organų raumenų veiklą, motoriką, virškinimui reikalingų fermentų ir hormonų išskyrimą. Taip pat mūsų žarnyne yra labai didelis kiekis mikroorganizmų, vadinamų bendru vardu mikrobiota, kurie labai glaudžiai bendradarbiauja su autonomine nervų sistema ir virškinimo procesais. Paskutiniais metais mokslininkai skiria labai daug dėmesio vadinamajai žarnyno-smegenų ašiai, tirdami įvairių ligų išsivystymą, tarp jų – ir nuotaikos ar mąstymo sutrikimų.

REKLAMA

Žinome, kad nesaikingas stresas kerta širdžiai, blogėja emocinė sveikata. Kaip stresas paveikia virškinimo sistemą? 

Stresas yra susijęs su virškinimo sistemos sutrikimais. Kaip minėta anksčiau, labai svarbų vaidmenį mūsų organizme vaidina autonominė nervų sistema, kuri išsidėsčiusi virškinamajame trakte. Streso metu tos nervų sistemos dalis, simpatinė nervų sistema, aktyvina organizmo procesus reikalingus apsisaugoti ar apsiginti nuo stresoriaus – tai žmogaus instinktas. Išskiriami streso hormonai, tarp jų – kortizolis, kuris skatina stresines organizmo reakcijas. Patiriant stresą gali prasidėti viduriavimas, skrandžio skausmai, stemplės spazmai ir kiti simptomai. Lėtinio streso metu vyksta uždegiminiai procesai organizme, neigiamai veikiama žarnų mikrobiota ir tai skatina funkcinių virškinamojo trakto ligų vystymąsi ar lėtinių ligų paūmėjimą.

Patarkite, kaip sumažinti riziką susirgti sunkiomis virškinimo sistemos ligomis?

Tai yra tie patys dalykai, kurie galioja visoms lėtinėms ligoms. Tai yra gyvensenos pokyčiai, sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas, alkoholio vengimas, nerūkymas, gera emocinė sveikata. Jei žmogus į visa tai atkreipia dėmesį, gali sumažinti riziką susirgti tam tikra onkologine liga, bet visiškai rizikos išvengti negali.

REKLAMA

Taip pat reikia nepamiršti ir prevencinių programų –  kolorektalinio vėžio profilaktinės programos, šeimos gydytojai ją dabar siūlo pacientams nuo 50-ies metų. Jei gydytojas aktyviai to nepaskiria, pacientui pačiam reikėtų pasidomėti. Taip pat visoje Lietuvoje vykdoma hepatito C profilaktinė programa, tai labai pagerino situaciją ir, manau, dėl to tikrai sumažės hepatito C kepenų cirozės ir mirčių nuo jos atvejų. 

Dėkoju už pokalbį.

; nepastebėjote? Vyksta depopuliacija. Net patekus pas gydytoją retai sulaukiama tinkamos pagalbos.

Dar pastebėjau masiškai pasikartojančias situacijas: [valstybinėse įstaigose] nesugeba nustatyti ligos, skausmų priežasties, žmogus neapsikentęs nueina privačiai, ten sėdi tie patys [medikai] ir stebuklingai nustato priežastis.
Žmonės kenčia, nes nesulaukia reikiamo dėmesio iš medikų ir susitaiko su likimu. Bus dar blogiau, jei niekas nesikeis šalies valdyme ir medicinos srityje.
Skęstančiųjų gelbėjimas
Skęstančiųjų gelbėjimas
pačių skęstančiųjų reikalas. Taip pat ir sergančiųjų, nes sulaukti pagalbos- misija neįmanoma.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų