Atsako psichologė Rūta Bubelienė.
Jeigu toji draugė, Violeta, jums artima, galbūt galite nujausti tokio jos pasiryžimo motyvus arba bent jau mėginti apie tai su ja pasikalbėti. Tiesa, tokiu atveju tikrieji motyvai ir nuo pačios operuotis pasiryžusios gali būti paslėpti arba labai jau migloti. Paprastai tokia moteris tikina, kad tiesiog nori atrodyti gražesnė, jaunesnės ir turi tokią teisę, tačiau gali justi, kad o iš tikrųjų – nesugeba priimti savo amžiaus ir natūralių pokyčių. Mat tokios grožio aukos paprastai skrupulingai stebi savo veidą, puoselėja išorę ir išgyvena dėl kiekvieno spuogelio ar raukšlelės, bet labai menkai pažįsta savo vidų, nesidomi juo ir vengia gilintis į savo sielos reikalus. O ten, tenka pripažinti, anaiptol ne viskas yra gražu ir glotnu.
„20 - ties uri tokį veidą, kokį gavai pasogos, o 50-ies – tokį, kokį pati užgyvenai,“ – sakė viena sena dama. Ji, kaip matyti, nebuvo susidūrusi su naujausiais grožio chirurgijos pasiekimais. Šiandien ir po 20-ies gali turėti tokį veidą, kokio užsimanei, o 50-metė gali atrodyti kaip 20-ies – jei, žinoma, nepagailės tam pinigų bei savo pačios sveikatos.
Moters veidas nūnai tveria neįtikėtinas transformacijas. Galima sakyti, kad veidas tapo pirmuoju neapmatuoto mūsų nemirtingumo troškimo įkaitu. Pajuokausiu, kad užpakalis šia prasme atsipirko gan pigiai - celiulito naikinimu. Kova su veido raukšlėmis – tai nepalyginti žiauriau ne tik dėl chirurgo skalpelio, narkozės bei galimų komplikacijų.
Ši kova dėl natūraliai prarandamos jaunystės susigrąžinimo turi ir kitą, nematomą frontą: tai grumtynės su laiku, partizaninis karas su individualybe, kurios atsisakoma pasirinkus unifikuotą dirbtinį grožį ir tariamą jaunystę.
Psichologai pastebi, kad veik visos grožio chirurgų pacientės patiria tą pačią, rimtą komplikaciją: kartu su raukšlėmis jų veidai praranda biografiją, visus tuos pėdsakus, kuriuos jame palieka prabėgę metai ir patirti išgyvenimai , Tačiau naujojo veido savininkė dėl to tik džiūgauja. dėkinga ji puola ant kaklo chirurgui tarsi kokiam išvaduotojui, Ji ketina pradėti naują, laimingesnį gyvenimą...
Bet ar tai įmanoma? Grožio chirurgai bei visi tie, kurie iš grožio industrijos pelnosi duoną su sviestu, tvirtina, jog operacijos iš tikrųjų pakeičia jų pacienčių gyvenimus. Tačiau psichologai sutartinai purto galvas: naujas veidas nieko nepadės! Taip, moterį atgaivina aplinkinių nuostaba, jos opiai savimeilei toks dėmesys ir komplimentai – tarsi balzamas. Tačiau terapinis efektas būna trumpalaikis, Kai tik pati moteris bei aplinkiniai apsipranta su atjaunėsiu veidu, vėl seni sielos defektai vėl ima kamuoti.
Nesupraskite klaidingai: tos, kurios operuojasi veidą, nėra yra psichikos ligonės. Tačiau tai dažnai nebrandžios turinčios tapatybės sutrikimų asmenybės, kuruos nesusivokia savo sieloje, todėl vidines bėdas projektuoja į išvaizdos defektus. Laimingi žmonės tapatumo be meilės sau reikalus išsprendžia dar paauglystėje, o kai kurie nelaimėliai su šiomis bėdomis kamuojasi visą gyvenimą. Ir naiviai tikisi pamilti pigiausiu (čia nekalbu apie grožio operacijos kainą litais ) bei sparčiausiu, tačiau labai nepatikimu būdu.
Tačiau tai nereiškia, Violeta, kad savo draugę dėl tokio žingsnio derėtų protinti, atkalbinėti, juolab baisėtis ar teisti. Nemanau, kad tai jai padėtų, tačiau nepritarti turite teisėtam. Artimi draugai yra tam, kad mylėtume juos tokiais, kokie jie yra – su visais trūkumais, kad ir pakoreguotais skalpeliu – nemėgindami patys jų pakeisti. Būtent tokia meilė veikia gydančiai, raminančiai, guodžiančiai. Ir yra vertingiausia, ką mes galime duoti kitiems ir patys gauti dovanų.
