JAV prezidentas pasiūlė įsigyti Arkties teritoriją, kuomet sužinojo apie joje esančius gamtos turtus ir geopolitinę reikšmę, sakoma „Wall Street Journal“. Skelbiama, kad prezidentas jau paprašė savo komandos apsvarstyti šią idėją, tačiau nėra žinoma, ar buvo pradėtos derybos.
Grenlandijos sostinės Nuko gyventojai pasitiko šią naujieną atvirai piktindamiesi. „Ne, ačiū“ Trumpui įsigyti Grenlandiją!“ savo socialiniame tinkle parašė Granlandijos politikė Aaja Chemnitz Larsen, kuri yra viena iš dviejų salos atstovių Danijos parlamente.
Ji kreipėsi į Danijos valdžią, kad ši vietoje pardavimo sukurtų „lygesnę partnerystę“ su Grenlandija ir paskelbtų jos nepriklausomybę.
Vienas iš vietos gyventojų tiesiog parašė: „O Dieve, prašau, ne“, kitas pareiškė, kad „mes nesame kažkas, ką galima nusipirkti. Nelįsk prie mūsų valstybės“, pridėjęs grotažymę „#jerk“ (angl. kvailys).
„Jeigu JAV mane ir mano kolegas grenlandiečius įsigis, tai kas tada? Ar jūs esate tuo tikri? @WhiteHouse @realDonaldTrump“, – rašė kitas Nuke dirbantis vietos gyventojas.
Danijos politikai taip pat nesuprato šios D. Trumpo idėjos. „Jeigu jis rimtai tai svarsto, tai yra galutinis įrodymas, kad jis išprotėjo“, – pareiškė vietos žiniasklaidai Danijos žmonių partijos užsienio reikalų atstovas Sorenas Espersenas.
„Idėja, kad Danija parduoda 50 tūkst. piliečių JAV yra visiškai apgailėtina“, – pareiškė jis.
Buvęs šalies premjeras Larsas Looke’as Rasmussenas parašė: „Tai turėtų būti Balandžio 1-osios pokštas… Visiškai nepataikyta su laiku!“
Danijos užsienio reikalų ministerija „The Independent“ negalėjo pakomentuoti amerikiečių lyderio svarstymų.
Jau bandė įsigyti anksčiau
D. Trumpo susidomėjimas Grenlandija ir galimu jos įsigijimu atsirado praėjusių metų pavasarį. „The Independent“ rašoma, kad vienas iš kartu pietavusių svečių susirinkusiems papasakojo, kad Danija kasmet biudžete sunkiai randa Grenlandijai reikalingų 450 mln. eurų subsidijų ir pasiūlė JAV prezidentui tiesiog įsigyti didžiausią pasaulyje salą.
„Ką jūs apie tai galvojate? – tuomet paklausė D. Trumpas, parodęs „įvairaus lygio susidomėjimą“ šia galimybę, rašoma „Wall Street Journal“. – Manote, tai suveiktų?“
Anot leidinio, kai kurie jo patarėjai palaikė idėją, manydami, kad tai gali duoti ekonominės naudos ir suteikti Amerikai panašų poveikį kaip 1867-aisiais JAV iš Rusijos įsigyta Aliaska.
JAV taip pat laiko Grenlandiją svarbiu strateginiu tašku karine prasme. Karinė bazė salos šiaurės vakaruose saugo JAV nuo tarpkontinentinių balistinių raketų.
Grenlandijoje gyvena daugiau nei 55 tūkst. gyventojų ir priklauso Danijai nuo XVIII a. pradžios. Visiškai inkorporuota į šalies sudėtį ji buvo 1953-iaisiais.
D. Trumpas nebūtų pirmasis JAV prezidentas, panoręs įsigyti šią salą. Harry Trumanas dar 1946-aisiais siūlė Danijai 100 mln. dolerių, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
