Minėta atkarpa yra Liudži–Anlongo greitkelio dalis – tai 152 km ilgio projektas, jungiantis izoliuotas Guidžou regiono vietoves su nacionaliniu kelių ir greitojo geležinkelio tinklu. Projekto pažiba – Huadziango Didžiojo Kanjono tiltas, kuris po užbaigimo taps aukščiausiu tiltu pasaulyje.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Tačiau vienoje atšiaurioje vietovėje, kur kalnų šlaitai yra ypač status, inžinieriai nusprendė negręžti tunelio. Vietoj to, kalno viršūnė buvo susprogdinta ir nuosekliai nukasta, sukuriant gilų plyšį, kuriame dabar jau klojama keturių juostų greitkelio trasa.
Oficialiuose kadruose matyti dramatiški aukščių skirtumai – uolos kyla net 200 metrų virš važiuojamosios dalies.
Pasak atsakingų institucijų, toks sprendimas priimtas remiantis geologiniais tyrimais. Nustatyta, kad kalnas sudarytas iš kieto uolienų sluoksnio, leidžiančio saugiai atlikti kontroliuotas sprogdinimo operacijas.
Kelis mėnesius vykęs procesas apėmė gręžinius, tikslias sprogdinimo schemas ir kasdienį sunkiųjų mašinų darbą. Siekiant stabilumo, likusios uolos sutvirtintos plieniniais tinklais.
Be inžinerinio iššūkio, sprendimas padiktuotas praktiniais sumetimais. Atsisakius ilgo vingiuoto tunelio, trasa bus trumpesnė, statyba greitesnė, o priežiūra paprastesnė.
Magistralės vaizdus paviešino Kinijos užsienio reikalų ministerija, „People’s Daily“ ir valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Įspūdingi kadrai iš dronų rodo, kaip tarp uolų formuojamas naujas kelias.
Planuojama, kad greitkelis bus baigtas dar 2025 metais. Kai kuriais ruožais kelionės laikas sumažės nuo trijų valandų iki pusantros.
Tokie sprendimai nėra būdingi vien Kinijai. Norvegijoje panaši technika taikoma jau dešimtmečius, tiesiant kelius šalia fiordų ar kalnų šlaitais.
JAV analogiški sprendimai dokumentuoti Apalačų ir Uolinių kalnų ruožuose, pavyzdžiui, „Cumberland Gap“ projekte. Vis dėlto Kinijos atvejo mastas – tiek techniniu, tiek vizualiniu požiūriu – gerokai pranoksta įprastus tarptautinius pavyzdžius.
Nors projektas pristatomas kaip inžinerinis šedevras, aplinkosaugos organizacijos įspėja apie galimas grėsmes trapiai karstinių kalnų ekosistemai. Tokie žemės pertvarkymai gali paskatinti eroziją, suskaldyti gyvūnų buveines ir nutraukti jų migracijos kelius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
