Aptiktus gluodenus Algirdas parodė visiems.
Lapų krūvoje – septyni gluodenai
Socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienį Algirdas pasidalijo savo neįtikėtinu radiniu. Iš po lapų krūvos į jį ėmė žvelgti net 14 gluodenų akių, kurie pradėjo raitytis aplinkui.
Nors kiti galbūt išsigąstų aptikę tokį radinį, vis tik Algirdas jo nešsigando ir įamžino šiuos bundančios gamtos liudininkus.
„Gluodena ir ne viena, o septynios po sena lapų krūva, kurią pajudinau grėbdamas grėbliu“, – apie radinį rašė Algirdas.
Gluodenai – kas tai?
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad varine gyvate vadinamas roplys iš tikrųjų yra trapusis gluodenas – Lietuvoje gyvenantis driežas be kojų. Herpetologas Gerardas Paškevičius, dar žinomas Džiunglių žmogumi, papasakojo, ką reikia žinoti apie gluodeną.
Trapusis gluodenas – žvynaroplių būrio roplys. Savo forma jis primena gyvatę, todėl Lietuvoje yra vadinamas varine arba geležine gyvate, tačiau G. Paškevičius nurodo, kad iš tikrųjų gluodenas ir gyvatės turi mažai ką bendro:
„Gluodenas yra bekojis driežas ir su gyvatėmis jis turi mažai ką bendro, apart kūno formos. Jis neturi kojyčių, jo kūno forma ovali, tad iš pirmo žvilgsnio iš tikrųjų gali priminti gyvatę, tačiau čia ir yra vienintelis panašumas.
Vienas iš aiškiausių gluodenų skiriamųjų požymių nuo gyvačių yra tas, kad jis turi blizgius žvynus, Lietuvoje gyvenančių dviejų rūšių žalčių ir vienos gyvatės žvynai yra matiniai. Gluodeno pilvo ir nugaros žvynai yra visiškai vienodi, priešingai nei žalčių ir gyvačių, nes jų nugaros ir pilvų žvynai skiriasi.
Dar vienas skirtumas – akys. Gluodenai geba mirksėti, o nė viena gyvatė to padaryti negali, nes paprasčiausiai neturi akių vokų“, – aiškino ekspertas.
Ką daryti sutikus gluodeną?
Gluodenas Lietuvoje anksčiau buvo pastebimas retai, tačiau dabar jų populiacija mūsų šalyje yra padidėjusi.
Šį bekojį driežą kaip ir daugelį kitų driežų galima sutikti – sausose vietose, smėlingose aikštelėse. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti pavojingi, tačiau jų bijoti nereikia.
„Žmonėms nereikia bijoti, nes gluodenas negali perkąsti žmogaus odos. Gluodenas savo įkandimus išnaudoja tik poravimosi metu – patinas įsikanda patelei į kakliuką ir tada poruojasi. Jo gynybinis mechanizmas – apipurkšti išmatomis, nes taip ginasi ropliai.
Pavasarį gluodenų patinai turi melsvas dėmes netoli galvos, todėl labai lengva atskirti patiną ir patelę. Taip pat, kuo ryškesnė melsva spalva, tuo labiau subrendęs driežas“, – sakė herpetologas.
G. Paškevičius nurodė, kad gluodenas yra naudingas „kaimynas“ žmogui, nes minta šliužais, vorais, sliekais. Tačiau specialistas pabrėžė, kad visų svarbiausia gluodenų netraiškyti ir nebandyti naikinti kitais būdais:
„Svarbiausia, kad žmonės jo nenaikintų, nes gluodenai dažnai žūsta keliuose. Jeigu šalia kelio yra bortelis, gluodenas negalės užšliaužti į viršų. Jeigu bandysite patraukti gluodeną nuo kelio, geriausia tai daryti plikomis rankomis, nes jis nieko jums nepadarys. Jūsų kvapas jiems nepadarys jokios įtakos, nes gluodenai turi savo specifinį kvapą, kuris nustelbs jūsiškį. Nenaudokite popieriaus lapų ar kitų papildomų daiktų, nes taip galite jį sužeisti.
Jeigu imsite gluodeną į rankas, šiukštu neimkite jo už uodegos, nes jis, kaip ir daugelis driežų, numeta uodegą. Jo uodega sudaro beveik pusę kūno, tad jei norėsite patraukti gluodeną nuo kelio, švelniai paimkite jį už pilvelio. Tai labai svarbu“, – nurodė Džiunglių žmogus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
