Dabar skaičiuojama, kad statybos ir naujų technologijų diegimas terminale atsiėjo 70 milijonų eurų. Tiesa, Vilniaus oro uosto keleiviai vardija, kad labiausiai tikisi ne trumpesnių eilių, o daugiau skrydžių ir naujų krypčių.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Nutiko tai, kas vėlavo maždaug trejus metus – duris galiausiai atvėrė naujasis Vilniaus oro uosto – nuo šiol vadinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu – išvykimo terminalas.
Tad, kaip ir įprasta per atidarymus: premjeras, Seimo Pirmininkas, susisiekimo ministras, Vilniaus meras ir oro uosto vadovas kirpo simbolinę juostą.
Tiesa, oro uosto išvykimo terminalo statybas pradėjo ir užbaigė visai ne ši valdančioji dauguma. Premjeras Gintautas Paluckas šia tema pajuokavo: „Iš tiesų, kaip efektyviai reikia dirbti, XIX vyriausybė tik pradėjo, o štai terminalas jau stovi.“
Šį oro uosto terminalo atidarymą galima vadinti jau antruoju... Mat prieš Seimo rinkimus, rugsėjo mėnesį, kai konservatoriai buvo valdžioje ir ruošėsi naujiems rinkimams, tuometis susisiekimo ministras Marius Skuodis visuomenei pristatė naująjį terminalą. Tiesa, nors terminalą tąkart pristatė, jis iki šiol neveikė.
„Vėluoja gamyba, vėluoja pristatymas ir tam tikrus pranešimus, kuriuos norėtume paskelbti, tenka atidėti“, – tuo metu sakė M. Skuodis.
Tad naujajam terminalui atvėrus duris, senasis – duris užvėrė. O visi skrydžiai persikėlė į naująjį terminalą.
„Pasižiūrėjau į laikrodį dar, kas čia yra... Ar čia neveikia jis? Kažkaip per daug erdvu“, – didele ir pustušte išvykimo sale stebėjosi keleivė.
Svarbu paminėti ir tai, kad TV3 žinios terminale lankėsi apie 10 valandą ryto, kai skrydžių pikas buvo pasibaigęs prieš kelias valandas, todėl salė atrodė apytuštė. Iš viso per dieną per išvykimo vartus turėtų pereiti maždaug 8 tūkstančiai keleivių.
„Nuo kapsulės įkasimo, kas buvo ne taip ir seniai, prieš du metus ir keturias dienas, tas terminalas buvo kaip ir mūsų kūdikis, kurį čia auginome. Iš tikrųjų, šiąnakt perdavėm keleiviams“, – teigė Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų vadovas.
Statyti naują terminalą valdžia sugalvojo dar 2019 metais, kai valdė valstiečiai. Iki 2020 metų turėjo pasirinkti rangovą ir jau pradėti darbus. Su tikslu juos pabaigti iki 2022 metų. Akivaizdu, kad planas nepavyko... Darbai užsitęsė dar beveik dvejus metus. Ir 2025 metais oro uosto naujasis terminalas atvėrė duris. Štai, ką apie naująjį terminalą sako keleiviai:
„Naujai, švaru.“
„Nu gražu, nauja viskas, tvarkinga.“
„Tik įėjom, erdvu... Europa. Europa.“
Oro uosto statyba nuo 2022 metų pabrango dešimčia milijonų. Šis terminalas Lietuvai kainavo 50 milijonų eurų. Tačiau dar papildomai dvidešimt milijonų kainavo įranga ir technologijos. Tokie įrenginiai kaip savitarnos aparatas tiems, kurie nenori laukti eilėje ir gali bagažą atiduoti patys. Tai iš viso oro uostas atsiėjo 70 milijonų eurų.
„Kitas mūsų žingsnis – buvusią išvykimo salę transformuoti, tą planuojame padaryti per artimiausius metus. Ten įsikurs laukimo erdvės, parduotuvės, kavinės ir restoranai“, – teigė S. Bartkus.
O gyventojams iki pilnos laimės, panašu, dabar trūksta tik vieno:
„Daugiau skrydžių.“
„Daugiau tiesioginių skrydžių į Šveicariją.“
Įdomus faktas – nors oro uostas Čiurlionio vardu pavadintas, nei Čiurlionio darbų, nei paveikslų, nei apskritai kokio nors ženklo oro uoste nėra.
Pas konservatorius svečiuose apsilankęs G. Paluckas bandė aiškinti kodėl: „Įsivaizduok situaciją – yra Čiurlionio metai, priemonės, planas, sakom, turi būti iškabintas Čiurlionis, viską. Sako, įkainiai tokie ir tokie. Kokie įkainiai? Nu, sako, reklamos vieta yra užimama, korportatyvinė politika. Mokėkite už Čiurlionį. Sakau, sužvėrėjo gatavai...“
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
