„Foreign policy“ nutarė pažvelgti į neseniai atėjusius metus ir pateikti savo įžvalgas apie būsimų ekonominių ir politinių įvykių pasekmes.
9/11 eros pabaiga. Ilgą laiką nenuginčijama aksioma buvo laikomas teiginys, kad ekonomika lemia padėtį rinkose, o nacionalinės politikos klausimai daro įtaką geopolitiniams reiškiniams, rašo „Foreign policy“. Pastaruoju metu viskas verčiasi aukštyn kojom. Po 2008 metų finansų krizės, Osamos bin Ladeno pašalinimo, JAV kariuomenės atsitraukimo iš Irako ir karo pabaigos Afganistane datos nustatymo politika ir ekonomika iš esmės susieliejo į vientisą junginį.
Viso pasaulio politikai 2012 metais rūpinsis ekonominėmis problemomis, bus akylai stebima euro zonos skolų krizė, JAV ekonomikos būklė ir Kinijos galios augimas. Savo ruožtu rinkos žaidėjai labiau domėsis politiniais sprendimais, o ne ekonominiais rodikliais, nes beveik visi pagrindiniai pasaulio lyderiai pastaraisiais metais pasižymėjo trumparegiška politika, kuri pridarė didžiulės ekonominės žalos.
G-0 ir Vidurinieji Rytai. Galingiausių pasaulio geopolitinių jėgų nesugebėjimas, o galbūt ir nenoras stabilizuoti padėtį šiame regione, lems augantį nepasitenkinimą Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ir toliau didės įtampa tarp atskirų religijų, sektų bei etninių grupių. Šiuo metu niekas nepasiūlo aiškaus regiono stabilizavimo plano, o prie visos sumaišties prisideda ir besitęsiantys protestai, braškančios autokratinių valstybių vadovų kėdės bei nežinia, tvyranti jaunose demokratijose.
Tokios šalys kaip Sirija, Egiptas, Libija, Irakas, Jemenas ir Bahreinas šiuo metu garsiai šurmuliuoja, tuo netruks pasinaudoti regiono lyderiai – Saudo Arabija, Iranas ir Turkija, kurie bandys daryti įtaką nerimstančioms savo kaimynėms.
Eurozona: amerkietiški kalneliai. Europoje 2012 labiausiai turėtume baimintis ne euro zonos subyrėjimo, o reakcingų jėgų, kurios kelia grėsmę Europos vertybėms, sustiprėjimo. 2011 metais prasidėjęs ekonominės ateities miglotumas ir jautrumas tėra tik pradžia.
JAV: atsigavimas po rinkimų. Vos tik lapkričio mėnesį bus baigti skaičiuoti balsai, įstatymų leidėjams teks imtis sprendimų, susijusių su 5 trln. JAV dolerių vertės biudžeto pajamų ir išlaidų klausimais. Investuotojai patirs nerimą dėl būsimos mokestinės aplinkos ir valstybinių užsakymų perspektyvos, be to JAV priimti ekonominės politikos sprendimai atsilieps ir likusiam pasauliui.
Šiaurės Korėja: tyla arba sprogimas. Uždariausia pasaulio valstybė, kuri kontroliuoja atominį ginklą, įžengs į naują erą. Šiemet valdančiojo elito viduje bus kovojama dėl įtakos zonų pasidalijimo.
Pakistanas: sumaištis. Pakistanas yra vienas karščiausių pasaulio taškų. Šioje branduolinėje valstybėje teroristai lengvai randa prieglobstį, žmonės nepasitiki civiline valdžia, kariuomenė turi didžiulę galią, o teisinė sistema yra korumpuota. Toks mišinys sukuria itin nestabilią struktūrą, kuri vieną dieną gali sprogti. JAV kariuomenės išvedimas iš Afganistano įneš dar daugiau neaiškumo trapiame regione.
Kinija: konkurencija kaiminystėje. Neseniai Baracko Obamos administracija pareiškė koncentruosianti savo įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, toks pranešimas privers Kinijos kaimynus keisti taktines pozicijas. Šiuo metu Kinijoje sparčiai kyla nacionalistinės nuotaikos, taip pat šiemet regėsime aukščiausių valstybės vadovų kaitą, tačiau šalis niekaip neapsisprendžia kokią padėtį ji norėtų užimti geopolitinėje arenoje. Toks dvejojimas, o galbūt ir nesugebėjimas užimti primetamo vaidmens lems provokacijas tiek karinio jūrų laivyno, tiek ir ekonominėje srityse.
Egiptas: bėdos dėl valdžio perėmimo. Egipte auga priešprieša tarp karinės vadovybės ir civilinių politinių jėgų. Savo ruožtu nesutaria ir atskiros religinės grupės bei pasauliečiai. Dėl šių priežasčių Egiptas susidurs su politinio susiskaldymo grėsme. Viena aišku, Egipto stabilumas, ekonominis atsigavimas ir regioninė galia patirs nuosmukį.
Pietų Afrika: populizmo banga. Kovos dėl politinės valdžios prislėgs šalies ekonominį augimą, nieko gero nežada ir tai, kad krizė euro zonoje jau dabar daro neigiamą įtaką Pietų Afrikos Respublikos valiutos kursui ir užsienio prekybai.
Venesuela: rinkimai be laimėtojo. Didžiausias šių metų politinis įvykis Venesueloje – prezidento rinkimai. Jeigu tik nesušlubuos sveikata tuomet Hugo Chavezas turėtų juos laimėti, tačiau pergalė tikrai nebus triuškinanti. Nepaisant to, kas taps naujuoju šalies vadovu yra nedidelė tikimybė, kad šalies politinė ir ekonominė padėtis pasikeistų į gerąją pusę. Jeigu dabartinis prezidentas mirtų arba nuspręstų nedalyvauti politinėse varžybose, tuomet kils aštri konfrontacija tarp chavistų judėjimo ir opozicijos, ši nesantaika gali peraugti į brutalų smurtą.
Šalia išvardintų prognozių pateikiami ir keturi įvykiai, kurie, prognozuojama, kitais metais neturėtų įvykti.
Politinių lyderių kaita neatneš pastebimų permainų. 2012 metais vyksta kaita JAV, Kinijos, Rusijos ir Prancūzijos vadovų postuose. Visos šios valstybės sukuria bemaž pusę pasaulio BVP ir kontroliuoja JTO saugumo tarybą. Vis dėlto šie pasikeitimai kardinaliai nepakeis nei geopolitinių įvykių nei pasaulinės ekonomikos raidos.
Euro zona nežlugs. Gandai apie euro zonos žlugimą yra didžiausias pastarojo meto žiniasklaidos suformuotas burbulas. Pagrindinės euro zonos narės ir beveik visa periferija vieningai pritaria euro išsaugojimo planui. Tol, kol egzistuos šis konsensusas, vieningoji valiuta neturės galimybės išnykti.
Kinija nepatirs sunkaus ekonominio nuosmukio. Taip, šiuo metu yra tam tikrų Kinijos ekonomikos perkaitimo ženklų, tačiau politikai turi visas reikiamas priemones, kad galėtų išspręsti šią problemą ir jie jomis pasinaudos, nes nori, kad valdžios perleidimo procesas įvyktų sklandžiai.
Majų pasaulio pabaigos pranašystė neišsipildys.
