SEB Baltijos šalių šeimos finansų ekspertai antradienį, spalio 11 d., pirmą kartą Lietuvoje pristatė kas pusmetį rengiamą Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgą „Baltic Household Outlook“.
SEB banko šeimos finansų ekspertai J. Varanauskienė ir Edmunds Rudzitis (Latvija) pabrėžė, kad trijų Baltijos šalių namų ūkių pajamos didėja, tačiau optimistinės nuotaikos dėl savo šeimos finansinės padėties per metus išlieka tik Latvijoje.
(papildyta 14:05 val.)Artėjant šildymo sezonui gyventojų nuotaikos prastėja
J. Varanauskienės teigimu, žmonių lūkesčiai ir nuotaikos kasmet kinta priklausomai nuo metų laiko, ir šie metai nebus išimtis. Tai itin akivaizdu Lietuvoje, nes žiemos mėnesiais patiriamos išlaidos už šildymą sudaro ypač didelę dalį šeimos biudžeto.
„Skaudžiausia situacija yra Lietuvoje, – sakė SEB banko analitikė.– Nors Lietuvoje šildymo dienų skaičius palyginti su kitomis Baltijos šalimis yra mažiausias, šildymo kaina pas mus yra didžiausia regione“.
Tačiau šilumos kainų pokyčiai visose trijose šalyse panašūs, nes juos sąlygoja importuojamų gamtinių dujų kaina, kuri sudaro didžiausią šilumos kainos dalį.
„Artėjantį šildymo sezoną kaina Lietuvoje gali padidėti beveik penktadaliu, Latvijoje apie 10 proc“., – remdamasi kainas reguliuojančių institucijų duomenimis sakė J. Varanauskienė.
Jos teigimu, tai, kad išlaidos už šildymą auga greičiau negu pajamos, leidžia daryti prielaidą, jog apmokėjus sąskaitas namų ūkiams liks mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms, negu praėjusią žiemą, todėl didesni pirkiniai bus atidedami vėlesniam laikui.
Aiškindama priežastis, dėl kurių šildymo sezonas gerokai skausmingesnis Lietuvos gyventojams, ji sakė:
„Lietuvoje vidutinė sąskaita už mėnesį yra per 300 Lt, o Latvijoje litais ji nesiekia 300. Be to, jų vidutinis darbo užmokestis didesnis. Todėl mokesčių už šilumą našta Lietuvoje nežymiai, bet didesnė“.
Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės, tarp sostinių pigiausiai šildosi Rygos gyventojai, o kainų skirtumai priklauso ne tik nuo žaliavos kainos, bet ir kainodaros skirtumų.
„Jeigu, pavyzdžiui, estai pritaikytų tokį lengvatinį tarifą, koks yra pas mus, jų kaina dar labiau sumažėtų“, – sakė J. Varanauskienė.
Darbo vietų daugėja, realusis darbo užmokestis atsilieka
„Realusis darbo užmokestis didėja tik Latvijoje, o Estijoje ir Lietuvoje jis toliau mažėjo“, – pristatydamas namų ūkių tyrimo rezultatus sakė E. Rudzitis. – Antrą šių metų ketvirtį palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Latvijoje jis ūgtelėjo 0,2 proc. Estijoje per metus jis sumažėjo 1 proc., o Lietuvoje 2,4 proc.“.
Analitiko teigimu, nuo 2008 m. IV ketvirčio iki 2011 m. II ketvirčio realusis darbo užmokestis taip pat labiausiai smuko Lietuvoje – 16,6 proc., realiosios pensijos sumenko 15,8 proc. Latvijoje šiuo metu realusis darbo užmokestis yra 14 proc. mažesnis negu 2008 m. pabaigoje, o Estijoje jis tik 4,5 proc. mažesnis negu buvo iki krizės.
Eksperto teigimu, nors užimtumas visose trijose šalyse auga, realųjį darbo užmokestį menkina ir namų ūkių perkamąją galią slopina gana didelė infliacija.
Vis dėlto, teigė E. Rudzitis, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių antrą šių metų ketvirtį palyginti su praėjusiais metais augo. Labiausiai jis išaugo Latvijoje – 5,5 proc., Estijoje – 4,2 proc. mažiausiai atlyginimai „popieriuje“ augo Lietuvoje – vos 2,5 proc.
Didžiausias vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiuo metu yra Estijoje – 857 eurai, Latvijoje - 667 eurai. Mažiausias vidutinis atlyginimas šiuo metu yra Lietuvoje - 610 eurų.
E. Rudzitis sakė, kad Baltijos šalių ekonomika augo sparčiausiai visoje Europoje, o nedarbas labiausiai mažėjo Estijoje. Šioje šalyje darbo ieškančių asmenų antrąjį 2011 m. ketvirtį palyginti su pirmuoju sumažėjo 6,5 procentinio punkto, Latvijoje 4,3 proc. punkto, o Lietuvoje – 2,7 proc. punkto.
„Nedarbo lygis visose trijose Baltijos šalyse mažės ir toliau, tačiau kelerius artimiausius metus nedarbo rodikliai dar bus gana aukšti“, – prognozuoja SEB banko finansų ekspertas Latvijoje Edmunds Rudzitis. Jo teigimu, didžiausios įtakos pokyčiams darbo rinkoje turėjo ekonomikos augimas.
Sparčiausiai atsigauna Estijos ekonomika
„Baltijos šalių ekonomika po gilaus nuosmukio 2008-2009 m., šių metų pirmą pusmetį augo sparčiausiai visoje ES,– sakė ekspertas. – Pirmą šių metų pusmetį palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Estijos ekonomika išaugo 8,9 proc., Lietuvos 6,6 proc. Lėčiausiai atsigauna Latvijos ekonomika. Per metus jos augimas tesudarė 4,6 proc.“.
E. Rudzitis pastebi, kad pastaruoju metu ekonomikos atsigavimo procesus Baltijos šalyse skatina ne tik eksportas, bet ir pamažu augantis vartojimas, kuris atsigauna gerėjant namų ūkių finansinei padėčiai.
Tuo tarpu J. Varanauskienė teigė, kad palyginus trijų Baltijos šalių namų ūkių tendencijas, akivaizdu, jog tiek estai, tiek latviai, tiek ir lietuviai yra sukaupę rezervų.
Lietuviai tapo indėlių sąskaitose, latviai perka auksą
Lygindama situaciją namų ūkiuose iki krizes ir dabar, ji akcentavo, kad Baltijos šalyse sumažėjo skirtumas tarp paskolų ir indėlių. O Lietuvoje indėlių suma yra šiek tiek didesnė negu paskolų.
„Daugiau atsargų „juodesniam“ laikotarpiui yra sukaupę tiek estai, tiek Lietuvos gyventojai. Tačiau pastebimi ir skirtumai, – komentuodama tyrimo rezultatus sakė J. Varanauskienė. – Lietuvoje ir Estijoje daugėja indelių, kurių trukmė ilgesnė negu 1 metai, bet lietuviai renkasi saugesnius, pelningesnius, ilgesnės trukmės būdus, ir taip apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo, o estai linkę nepanaudotas lėšas kaupti einamosiose sąskaitose.“
Latvijoje, anot J. Varanauskienės, pastebimos kitokios tendencijos.
„Šioje šalyje gyventojai nėra linkę kaupti santaupas indėlių sąskaitose – nemažai žmonių po bankų krizės renkasi alternatyvius taupymo būdus, pavyzdžiui, perka auksą“, – sakė ji.
Anot J. Varanauskienės, latviai ir lietuviai labiau linkę taupyti ir galimybę skolintis vertina atsargiai, todėl skolų santykis su BVP yra labai nedidelis.
Finansų ekspertės teigimu, Lietuva yra pirma Baltijos šalis, kurioje ėmė mažėtį būsto paskolų portfelis, o atsiradę reikalavimai sukaupti pradinį įnašą kai kuriuos ūkius privers atidėti sprendimą dėl būsto 1-3 metams .
Apžvalga, kurią SEB banko finansų ekspertai pradėjo rengti 2010 m., pristatoma vis kitos Baltijos šalies sostinėje. Anksčiau namų ūkių finansų apžvalgos jau buvo pristatytos Latvijos sostinėje Rygoje ir Estijos sostinėje Taline.
