Be to, blokas ketina suteikti pagalbą ES šalims, priimsiančioms daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių, plūstančių iš karo niokojamos šalies, nurodė Europos Komisija išplatintame pranešime.
„Šie centrai padės nukreipti pagalbą, pristatomą iš 27 Europos šalių per ES civilinės saugos mechanizmą“, – sakoma pranešime.
„Ši neteisėta ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą prilygsta humanitarinei katastrofai, kurios Europoje nebuvo kelis dešimtmečius,“ – sakė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
Nors iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė daugiau nei milijonas žmonių, „daug daugiau žmonių vis dar reikia apsaugos Ukrainoje“, pažymėjo jis.
J. Lenarčičius paragino sukurti „humanitarinius koridorius, kurie užtikrintų laisvą ir saugų civilių judėjimą bei humanitarinės pagalbos pristatymą“.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas pabrėžė, kad Ženevos konvencija reikalauja, jog kariaujančios šalys apsaugotų žmones.
„Tai reiškia, kad civiliai gyventojai turi būti apsaugoti nuo karinių operacijų. Jiems taip pat turi būti nedelsiant leista saugiai išvykti iš kovų zonų,“ – sakoma Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto vadovo Peterio Maurerio pareiškime.
Pasak J. Lenarčičiaus, „būtina užtikrinti, kad civiliai gyventojai būtų apsaugoti, o humanitarinės pagalbos darbuotojai galėtų dirbti savo darbą saugiai ir be jokių kliūčių, kaip įpareigoja tarptautinė humanitarinė teisė“.
Ketvirtadienį ES vidaus reikalų ministrai sutarė suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos. Ji bus taikoma į ES atvykusiems Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams, taip pat visiems, anksčiau turėjusiems Ukrainoje pabėgėlių statusą.
Ši priemonė suteiks jiems teisę dvejus metus gyventi, dirbti ir mokytis Europos Sąjungoje.
