Pirmadienio vakarą, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui, europarlamentarai aptarė padėtį Gruzijoje kartu su Prancūzijos užsienio reikalų ministru B. Kouchneriu. Dauguma kalbėjusių europarlamentarų reikalavo gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir vadino Rusijos atsaką neproporcingu, tačiau dalis EP narių abejojo ir dėl Gruzijos veiksmų. Trečiadienį EP balsuos dėl rezoliucijos šiuo klausimu.
Pranešęs apie Europos Vadovų Tarybos nutarimus, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris teigė, jog nebuvo labai sunku sutarti dėl bendros ES šalių pozicijos, nors ir skyrėsi šalių nuomonės dėl galimų sankcijų Rusijai. Ministras informavo apie sprendimą pristabdyti derybas dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija, kol ji visiškai neišves kariuomenės iš okupuotų teritorijų. Savo ruožtu B. Kouchneris ragino „būti realistiškiems“ bendraujant su Rusija ir atsiminti, jog, nutraukus su ja bendradarbiavimą, „D. Medvedevas užsuktų kranelį, o ne mes“. Komentuodamas siūlymą priimti Gruziją ir Ukrainą į NATO, prelegentas teigė, jog šiuo metu tai „nebūtų teisingas sprendimas“.
ES užsienio reikalų komisarė Benita Ferrero-Waldner pasidžiaugė, jog EVT sugebėjo sutarti dėl bendros pozicijos. „Santykiai su Rusija nebegali būti tokie kaip įprastai“, – teigė komisarė. Ji pritarė siūlymui pristabdyti naujų ES ir Rusijos bendradarbiavimo projektų rengimą. Prelegentė ragino spartinti „Rytų partnerystės“ planus, tačiau taip pat pažymėjo poreikį išvengti „naujų skiriamųjų linijų“ Europoje.
Europos liaudies partijos lyderis Josephas Daul (Prancūzija) ragino ES imtis „tvirto ir ryžtingo atsako“ į Rusijos veiksmus. Deputato nuomone, nepakanka žodinio pasmerkimo – reikia taikyti politinį ir ekonominį spaudimą, kol Rusija visiškai atsitrauks iš Gruzijos. Savo ruožtu EP narys paragino stiprinti ES energetinį saugumą ir ieškoti alternatyvų energijos importui iš Rusijos.
„Reikia matyti abi šios istorijos puses“, – teigė Socialistų frakcijos atstovas Hannes Swoboda ; (Austrija). Vis dėlto, deputato nuomone, Rusijos intervencijos negalima pateisinti – ji atspindi „imperialistinį požiūrį“. EP narys taip pat teigė, jog Kosovo atveju „ieškota daugiašalio sprendimo“, o Pietų Osetijoje to nebuvo, todėl nereikėtų tapatinti šių atvejų.
Pasak Liberalų ir demokratų aljanso pirmininko Grahamo Watsono (Jungtinė Karalystė), „abi pusės turi prisiimti atsakomybę“, o EVT išvados to neatspindi. Deputatas ragino pasmerkti Rusijos veiksmus, bet „neįstumti D. Medvedevo į kampą“. EP nario nuomone, Rusija turi įgyvendinti įsipareigojimą atsitraukti iš Gruzijos, o Rusijos „taikdarius“ turi pakeisti tarptautiniai stebėtojai. Be to, „Rusija turi pajusti savo neteisėtų veiksmų pasekmes“, sakė G. Watsonas ir pasiūlė persvarstyti sprendimą rengti Olimpines žaidynes Sočyje.
Sąjungos už tautų Europą atstovas Konradas Szymańskis (Lenkija) teigė, jog neįgyvendinusi taikos susitarimo „Rusija nebegali būti Europos partnerė“. Pasak deputato, politinė ir ekonominė Rusijos izoliacija yra „vienintelis būdas suskaldyti Rusijos vadus“. EP narys pasiūlė nebetiesti dujotiekių ir naftotiekių iš Rusijos.
Žaliųjų lyderis Danielis Cohn-Benditas (Vokietija) teigė, jog „M. Saakašvilio veiksmai irgi nebuvo priimtini“. Pasak deputato, nereikėtų kalbėti apie Gruzijos ar Ukrainos priėmimą į NATO, tačiau ES turėtų pasiūlyti šioms šalims privilegijuotą partnerystę kaip „pirmąjį integracijos žingsnį“. Savo ruožtu svarbu siekti, kad regiono šalys atsisakytų nacionalizmo, nes „nacionalizmas reiškia karą“.
Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos vadovas Francis Wurtzas (Vokietija) priminė, jog M. Saakašvilis pradėjo puolimą prieš Pietų Osetiją, tačiau Rusijos reakcija buvo „neproporcinga“ ir paskatino savęs izoliaciją. Deputatas paragino ES aklai nesekti JAV „avantiūristais“, o NATO – nebesielgti vienašališkai. „Tarptautinių santykių militarizavimo politika yra žlugusi“, – sakė F. Wurtzas ir paragino „galvoti apie naują paneuropinę saugumo ir bendradarbiavimo sutartį“.
„ES reikia Gruzijos, bet dar labiau jai reikia Rusijos“, – teigė Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovas Bernardas Wojciechowskis (Lenkija). Jis paragino ES vykdyti nešališką politiką Rusijos atžvilgiu ir nepalaikyti nė vienos pusės. „Rusija yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė – argi galime rizikuoti nutraukti tokius santykius?“ – retoriškai klausė deputatas. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis deputatas Sylwesteris Chruszczas (Lenkija) sakė, jog reikalaudami iš Rusijos laikytis tarptautinės teisės turėtume atšaukti Kosovo pripažinimą.
Savo ruožtu Vytautas Landsbergis (Europos liaudies partija) ragino pareikalauti nedelsiant išvesti Rusijos kariuomenę iš okupuotų Gruzijos žemių ir nelaukti iki lapkričio mėn. planuojamo ES ir Rusijos vadovų susitikimo.
